Senas Putino pašnekovas Henris Kissindžeris daro Trampui reveransus

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/12/sena... 2016-12-30 10:58:56, skaitė 2449, komentavo 0

Senas Putino pašnekovas Henris Kissindžeris daro Trampui reveransus

Senas Putino pašnekovas Henris Kissindžeris daro Trampui reveransus
AP nuotrauka

Dar 1990-aisiais metais tapęs legenda, kažkada JAV valstybės sekretorius Henris Kissindžeris (Henry Kissinger) susitiko su daug žadančiu jaunu rusu ir uždavė jam eilę klausimų apie jį patį, rašo amerikiečių portalas Politico.

„Aš dirbau žvalgyboje“, galų gale atsakė jam Vladimiras Putinas, kaip apie tai parašyta Putino autobiografijoje „Pirmoji persona“, publikuotoje 2000 metais, ir sudarytoje iš daugelio valandų interviu su tada dar nežinomu Rusijos lyderiu. Į ką Kissindžeris atsakė: „Visi garbūs žmonės pradėjo nuo žvalgybos. Ir aš taip pat“.

Laikui bėgant, kai Putinas kilo valdžios laiptais, galų gale tapęs prezidentu, jis ir Kissindžeris palaikė šiltus santykius, netgi tada, kai Jungtinės Valstijos ir Rusija ėmė vis labiau tolti viena nuo kitos. Kissindžeris – vienas iš nedaugelio amerikiečių dažnai susitinkančių su Putinu – kartu su kino žvaigžde Stevenu Seagalu ir Exxon Mobil vadovu Rex’u Tillerson’u – sekančiu JAV valstybės sekretoriumi.

Dabar, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) signalizuoja apie tai, jog pageidauja glaudesnio bendradarbiavimo su Rusija, 93-jų amžiaus Kissindžeris pozicionuoja save kaip potencialų tarpininką – susitikdamas su išrinktuoju prezidentu privačia tvarka ir darydamas jam viešus reveransus. Kaip ir Trampas, Kissindžeris taip pat abejoja spec-tarnybų išvada apie tai, jog Rusija bandė įtakoti JAV rinkimus Trampo naudai.

Kai kurie išreiškia nusistebėjimą tuo, jog pagarbus ir racionalus buvęs diplomatas galėjo atrasti kontaktą su gruboku ir nesirenkančiu išsireiškimų Trampu. Tačiau patyrę Kissindžerio veiklos apžvalgininkai sako, jog tai būdingas užsienio politikos realisto elgesys, kuris dešimtmečiais atranda bendrą kalbą su pačiais įvairiausiais prezidentais. Iš tiesų, Trampas nesunkiai galėtų sutarti su Kissindžeriu – 1970-ųjų perkrovos su TSRS architektu, kad galėtų įgyvendinti savo seną, šiltesnių santykių tarp dviejų šaltojo karo priešininkų siekį.

„Aš manau, Kissindžeris ruošia diplomatinį puolimą“, sako Rusijos specialistas ir Putino kritikas Marselis Van Herpenas (Marcel H. Van Herpen), vadovaujantis olandų analitiniam centrui Cicero Foundation. „Jis realistas. Jam svarbiausia – tarptautinė pusiausvyra, nekreipiant dėmesio į kalbas apie žmonių teises ar demokratiją“.

Kissindžerio bendražygiai taip pat yra tiesioginiame kontakte su žmonėmis Trampo orbitoje. Vienas iš pagrindinių Kissindžerio padėjėjų – Tomas Gremas (Thomas Graham), pasak vieno pažįstamo si šaltinio klausimu, kurį laiką buvo svarstomas pereinamoje komandoje kaip galimas JAV pasiuntinys Rusijoje.

Šio mėnesio pradžioje Gremas Kapitolijaus kalvoje susitiko su Atstovų rūmų užsienio reikalų Komiteto atstovais lydimas kitų Rusijos apžvalgininkų. Gremas, panašu, bando suprasti, kas yra panašių pažiūrų į Rusiją ir turi kontaktus su pereinamąja Trampo komanda.

Paskutiniaisiais Džordžo Bušo administracijos metais, pablogėjusių santykių su Maskva fone, Kissindžeris susivienijo su tuometiniu susikoncentravusios į dvipusius santykius tarp JAV ir Rusijos darbo grupės bendrapirmininku Jevgenijum Primakovu. Putinas tada palaimino šią iniciatyvą. Pasak Kissindžerio, Bušas tada tikėjosi, jog ši iniciatyva duos teigiamų rezultatų, tačiau geriausiu atveju jie pasirodė kuklūs: Rusija 2008 metais nusiuntė kariuomenę į Gruziją, kas iššaukė Bušo administracijos pyktį, kuri kaip atsaką įvedė Rusijai ribojančias sankcijas.

Savo vasario mėnesio kalboje, skirtoje Jevgenijaus Primakovo atminimui, Kissindžeris apibrėžė savo požiūrį į tai, kaip turi vaikti JAV-Rusija santykiai. „Ilgalaikiai abiejų šalių interesai reikalauja taikos, kuri šiuolaikinį turbulentiškumą formuoja į naują pusiausvyrą, tampančią vis labiau daugiapoliare ir globalizuota“, pasakė jis. „Rusiją reikia vertinti kaip svarbiausią naujos globalios pusiausvyros elementą, o ne kaip pagrindinę grėsmę Jungtinėms Valstijoms“.

Kalbant apie Ukrainą, Kissindžeris tvirtina, jog jos nereikėtų kviesti prisijungti prie Vakarų štai taip, iš karto. „Ukraina turi būti įtaisyta į tarptautinės ir europietiškosios saugumo struktūros architektūrą tokiu būdu, kad pasitarnautų rišančiąja grandimi tarp Rusijos ir Vakarų, o ne forpostu abiem pusėms“, – pasakė jis.

Sirijoje, jis taip pat paragino JAV bendradarbiauti su Rusija. „Bendros JAV ir Rusijos pastangos, suderintos su kitomis stambiomis valstybėmis gali sukurti taikos sprendimų pavyzdį Artimuosiuose Rytuose ir, galbūt kitose vietose“, kalbėjo jis tada.

Buvęs JAV pasiuntinys Ukrainoje Steven’as Paiferis (Steven Pifer) pažymėjo, jog kol kas neaišku, kaip toli gali nueiti Trampas sureguliuodamas santykius su Rusija. Naujojo prezidento pasirinktas gynybos ministras Džeimsas Mattis’as (James Mattis) – jūrų pėstininkų atsargos generolas, kuris mato Maskvą, kaip pagrindinę grėsmę. Ir Trampas, besididžiuojantis tuo, kaip jis moka sudarinėti sandėrius, pasekoje gali paskaičiuoti, kad Rusija atsakydama mažai ką gali pasiūlyti.

„Ar imsis Trampas gerinti santykius su Rusija negavęs kažko mainais į savo gerą elgesį?“, užduoda klausimą Paiferis. „Jeigu mes pasirengę priimti tai, ką jie daro Kryme, Sirijoje ir Ukrainos Rytuose, tai galime gauti santykių pagerėjimą, tačiau paaukosime kitus interesus, ir neaišku, ką už tai gausime“.

Interviu CBS News, kuris buvo rodomas šio mėnesio pradžioje, Kissindžeris kalba ir apie Trampą, ir apie Putiną tokiu tonu, kuris perteikia jei ir ne dievinimą, tai pagarbą.

Trampas, kalba Kissindžeris, „turi galimybę patekti į istoriją kaip labai svarbus prezidentas“. Dėl pojūčio to, jog Obama susilpnino Amerikos įtaką užsienyje, „galima daryti prielaidą, jog esant Trampo administracijai kažkas reikšmingo ir naujo“, sako jis. „Aš nekalbu, kad tai bus. Aš kalbu apie tai, jog tai unikali galimybė“.

Tu metu Putinas, kalba Kissindžeris, tai „Dostojevskio personažas“. „Tai žmogus dideliu ryšio pojūčiu, vidinio ryšio su rusų istorija, tokia, kokia jis ją mato pojūčiu“, kalba Kissindžeris apie Putiną.

Kremlius palaikė tai komplimentu. „Kissindžeris žino mūsų šalį labai gerai, jis žino mūsų rašytojus ir mūsų filosofus, todėl tokie sulyginimai iš jo pusės labai pozityvūs“, pasakė Rusijos vyriausybės atstovas, pridėjęs, jog Kissindžeris „turi gilias, o ne paviršutiniškas žinias“.

infa.lt