Autorius: Aleksandras Galvanauskas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-09-20 15:44:16, skaitė 523, komentavo 1
Truputį už viską, kas yra gera. Truputį prieš viską, kas yra bloga. Bet labiausiai - už SEB banką. Kuriame daug metų analizavo ekonomiką. Ir ramiai, pro SEB biuro langą analitiškai stebėjo, kaip dėl tos ekonomikos silpnumo šalį kasmet palikdavo dešimtys tūkstančių emigrantų.
Toks jis, reitingų ir spalvotų žurnalų numylėtinis, kandidatu į prezidentus ką tik pasiskelbęs 54 metų Gitanas Nausėda. Elito kandidatas. Nes elite, bankuose sukosi visus šiuos 28 nepriklausomybės metus. Beje, Nausėda ir matuoja viską tik šiuo trumpuoju, 28 metų laikotarpiu. Natūralu - jam jame buvo ir yra gerai.
Savo kaip kandidato prisistatymo kalboje iš pradžių pabrėžęs, kaip sąžiningai paprasti Lietuvos žmonės "aria žemę, kepa duoną, augina vaikus", jis pridūrė: "Ir taip - visus šiuos 28 metus". Tarsi prieš 29 ar 39 metus jie to nedarė... Arba tarsi darė po automato vamzdžiu.
Sakytum, tai mažai reiškianti Nausėdos kalbos detalė. Bet kiek daug ji pasako. Jis - sistemos kandidatas, ir sistemos nubrėžtų ribų niekada neperžengs. Jis ir toliau, kaip ir kiti sistemos žmonės, nepaisant savo švelnių manierų, skaldys Lietuvą į "sovietinę" ir "laisvą", taigi ir Lietuvos žmones į "nepriklausomybės priešus" ir "nepriklausomybės draugus".
Feisbuko paskyroje parašęs, kad vargu ar "miltų terapija" padės pakeisti Titovo požiūrį į miškinius-partizanus, jis pavartojo būtent tą švelnųjį, "miltų terapijos" terminą. Kokia veidmainystė! Juk kitomis progomis G. Nausėda užsideda progresyvią žmogaus teisių gynėjo kaukę.
O štai šiuo atveju, kai jaunas politikas už savo nuomonę akivaizdžiai pažeminamas visos šalies mastu, dramblio kaulo bokšto gyventojas Nausėda įvardina tai kaip "terapiją". Suprask, Titovas "serga" ir jam reikia taikyti "gydymą". Kas tai, jei ne intelektualusis fašizmas?
Analitikas, sakote, geras? Ir ką jis išanalizavo? Gal jis laiku įspėjo mus apie 2008 metų pasaulinę bankų krizę? Kur tau, nė kiek. O gal perspėjo mus visus ruoštis neregėtam kainų šuoliui, kai rengtasi įvesti eurą? Ne, nė trupučio. Tai ką jis darė visus šiuos nepriklausomybės metus?
Iš pradžių padirbėjęs Lietuvos banke, jis perėjo į geriau apmokamą SEB banko analitiko-konsultanto vietą. Ir užėmė ją iki pat dabar. Kaip žinia, šis ir kiti skandinavų bankai ilgainiui užkariavo monopolistų vietą Lietuvoje, išstūmę iš rinkos mažesnius lietuviškus bankus.
O išstumę konkurentus, ėmė diktuoti savo sąlygas. Bankų įkainiai gyventojams už elementariausias paslaugas nuolatos didinami. Jauni, gyvenimo patirties neturintys žmonės viliojami tokiais būsto kreditais, kad paskui visą gyvenimą žagsi nuo nepakeliamų banko procentų.
Šie bankai taiko tokią pinigų skolinimo politiką, kad jų stokojančios smulkios ir vidutinės įmonės priverstos arba bankrutuoti, arba, kaip ir minėtos jaunos šeimos, patenka į visišką priklausomybę nuo bankų. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų smulkus ir vidutinis verslas merdi.
Bet Nausėdai čia problemų nekyla. Jo verslas visai kitas. Jo verslas - transliuoti visuomenei SEB bankui naudingas analizes, vikriai pateikiant jas kaip "ekonomisto" analizes. Ir riboto akiračio žurnalistai toliau kalbina šį bankininkų lobistą kaip neva nepriklausomą ekspertą. Tie žurnalistai, beje, yra ir ribotos laisvės. Nes jų televizijos ar portalai gerai pelnosi iš SEB banko reklamos, kurią šis bankas dosniai talpina tose žiniasklaidos priemonėse. Ir visiems gerai! Tiksliau, visam elitui.
Nausėda prisipažįsta nuoširdžiai džiaugęsis Valdo Adamkaus pergale prieš Kazimierą Prunskienę antrame prezidento rinkimų ture 2004 metais. Nes ji, ta pergalė (įtartinai sugedus VRK kompiuteriams), Nausėdai simbolizavo "Lietuvos vertybinį, geopolitinį pasirinkimą". Natūralu. Tokia, matyt, buvo ir skandinaviško SEB banko pozicija. Kam jam Prunskienė, kuri, tikėtina, nebūtų leidusi skandinavams monopolizuoti bankininkystės sektoriaus, vykdydama subalansuotą politiką tarp Rytų ir Vakarų? (Beje, po Adamkaus pergalės Nausėda tapo jo visuomeniniu konsultantu.)
Džiugu, kad Nausėda, nors ir pavėluotai, bet bent jau šiandien pripažįsta žiaurią tikrovę: "Gerovės švyturys - į ten turi plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas". Problema tik ta, kad prie pasiklydusio laivo šturvalo stovėjo bei kapitonams patarinėjo ir jis, bankų lobistas Nausėda.