Prasidėjo pokarinių banditų garbinimo isterijos: ar pilietinis karas media erdvėje neperaugs į kruviną puotą?

Autorius: Asta Skinulyte Gulbaek Šaltinis: https://www.facebook.com/asta.... 2018-10-08 14:34:25, skaitė 829, komentavo 5

Prasidėjo pokarinių banditų, vadinamųjų “miško brolių“, garbinimo isterijos. Makabriškos mišios lietuviškame socialiniame ir dvasiniame skurde, išgrobstytoj, iškirstoj plynėj... Pagieža žmogui tų, kurių turtas sovietmečiu rekvizuotas, perpadalytas dabartiniu neokomunistų, pagieža tų, kurių tėvai ir seneliai prisidėjo prie holokausto ir spruko į vakarų “demokratinį” rojų, palikę po savęs niekuo dėtų pamiškių kaimiečių supleškintas trobas ir lavonus. Holokausto rėmėjų šeimos keliavo Sibiran. Neapykanta ir panieka kaimynui juk išugdoma šeimoje. Ar ne?

Paprastas smetoninis skurdo lietuvis siekė mokslo, norėjo dirbti ir nemokamai gydytis. Jie buvo kalti, išdavikai šių antpečiuotų banditėlių akimis, nes negeidė likti tamsoje.

Skurdo Lietuva, kaltinanti kitus iš nepilnavertiškumo. Nūdieniniai kostiumuoti globalistiniai lietuviški neofašikai ir persidažę komunistai puikiai supranta, kad Lietuvos atgimimui jiems trūksta trijų šulų smegenyse: savigarbos, objektyvaus mąstymo ir atsakomybės už valstybę, jos ateitį. Nacionalinė jų idėja įstrigo Smetonos režimo nostalgijoj. Už pasisėdėjimus ir bruderšaftą su anglosaksų ar germano-prancūzų lordu ar peru kur nors EU užkulisiuose galima ir Lietuvą parduoti, tautą išduoti, medžius iškirsti... Netgi taip garbinamų banditinių “miško brolių" (mano šeimai - priešų) bunkerius užpilti...

Lietuva - plynė... Kaimas geria, o kostiumuotieji “patriotai” plyšauja, garbindami kruviną pokarinę mūsų tautos ir valstybės tragedija.

EU teismai, HT, Jungtinės Tautos atmetė neosmetoninių persidažiusių komunistų pretenzijas dėl “lietuvių tautų genocido“ Rusijai. Pilietiniame kare genocido nėra. Tėra tarpusavio pjautynės, didvyrių nebūna - tėra tik aukos.

Spjauti į kairę ir į dešinę, į visas Lietuvos socialines ir finansines problemas, korupcija ir valdžioje, ir teisėsaugoje, ir netgi Konstitucinio Teismo mantijose. Paprastas žmogus bėga, bėga iš lietuviško “rojaus” . Banditų garbinimas geresnių permainų neatneš. Kai išsigimsta vertybės, degraduoja žmogiškumas, kertamas medis ir žmogus, ieškoma pakaitalo, kad užpildyti tuštuma, pateisinti mentalinį bejėgiškumą ir pridengti skurdą.

Protėviai sulipdė Lietuvą nuo jūrų iki jūrų. XVIII a. idiotizmas ir korupcija, nulenkėjusi “inteligentiška“ bajorija nutrenkė mus į Rusijos glėbį, neišgelbėjo nei Poniatovskio šildomas patalas Jekaterinai II.

Istorijos nesimokoma. Ją būtina analizuoti ir suprasti. Likome maži ir rods kvailesni, nei XVIII a. pabaigoje ar XX a. vidury.

Neįstengiame palenkti Rusijos, tad lojame vieni ant kitų, per naują pjauname žaizdą pokario tema. Ko ieškome? Šv. Kazimiero tyrumo? Algirdo Didžiojo gudrumo, Vytauto suktumo? Ar kraujo ištroškome? Ne ruso, bet savo?

Kertamas medis, laužiamas žmogus, prasigėręs kaimas ir... banditų garbinimas.

Krivis niekuomet neleistų kirsti medžio ir niekinti žmogaus.

Katalikų vyskupas atgiedos visus, užgerdamas Kristaus krauju... Lietuvis, apiplėšęs tautietį, užsimanė kraujo...

Ir belieka tikėtis, kad pilietinis karas media erdvėje neperaugs į kruviną puotą. Šalia bekraštė Rusija. Galvokim. O kostiumuotiesiems FB tegaliu pasakyti: jūsų diplomai neverti paprasto žmogaus patirties. Didžiuodamiesi savo diplomais tampate tik kvailesni.