Autorius: Rolandas Paksas Šaltinis: http://infa.lt/26138/rolandas-... 2018-10-21 12:36:49, skaitė 373, komentavo 3
Kainų kilpa Lietuvoje vis labiau veržia paprasto žmogaus kaklą.
Šiandien Tauta yra pastatyta prieš faktą, jog artimiausiu metu net už sunaudotą elektrą turės atseikėti brangiau.
Laisvosios rinkos „baltųjų apykaklių“ šaukliai gerokai iš anksto paskelbė, kad jų apetitus neišvengiamai teks tenkinti.
Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri pridengta valstybės vardu iš tiesų yra pašaukta tarnauti įtakingoms interesų grupėms, gruodį turės nustatyti naujus elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams.
Šią „žinią“ bandoma pateisinti beveik trečdaliu išaugusiomis didmeninėmis elektros kainomis, pagal kurias atsiskaito valstybinis energijos skirstymo operatorius.
Baigiantis metams vietiniai energetikos vilkai negali nereikalauti didinti elektros tarifų į ateitį, nes, pasirodo, praeityje išaugo vidutinė didmeninė elektros kaina, kurią jie sumoka išoriniams tiekėjams.
Kitaip tariant, Lietuvos energetikos ūkis šia prasme tapo absoliučiai priklausomas nuo aplinkybių, kurias jam diktuoja išoriniai subjektai, kaip valstybės kainų reguliuotojai – priklausomi nuo vietinių elektros prekeivių valios.
Lietuva importuoja daugiau kaip tris ketvirtadalius elektros energijos iš Baltarusijos, Rusijos ir Latvijos, todėl Kainų komisija tegali atlikti tik simbolinį statistų vaidmenį šiame tariamo kainų nustatymo spektaklyje.
Tačiau greitai kaimyninę Baltarusiją iš šio sąrašo bus galima išbraukti: paleidus Astravo atominės elektrinės reaktorius Lietuva ne tik nepirks „nešvarios“ elektros energijos, bet taip pat ir daugybės baltarusiškų prekių, kurios bus pagamintos naudojant šią elektros energiją.
Energijos gamyba kaip pagrindinė pramonės šaka Lietuvoje praktiškai yra nunykusi. Didžiosios Lietuvos elektrinės veikia tik rezerviniais pajėgumais ir yra paverstos brangiai išlaikomais muliažais, kuriuos užkūrus visu pajėgumu vartotojai turėtų atiduoti visus likusius pinigus už nacionalinę elektros energiją.
Apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo aplinkybes ir kaštus, kurie ne vieniems metams užgulė Lietuvos pečius, neverta net kalbėti. Veikiančios atominės elektrinės skubotas uždarymas ir naujo reaktoriaus nepastatymas yra nacionalinės energetikos sistemos sunaikinimo amžiaus afera ir mirtinas smūgis, kurį jai sudavė įtakingos tarptautinės verslo grupės ir jas aptarnavę vietiniai politikai.
Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, jog vėjo jėgainių malūnai Lietuvoje sukasi tik dėl kraštovaizdžio paįvairinimo, o saulės baterijų sistemos labiau yra skirtos atsinaujinančios energijos kontrolieriams iš Briuselio patenkinti.
Nežiūrinti to, kad Lietuvos gyventojai ir taip yra priversti mokėti palyginus aukštą kainą už elektrą, jos perpardavinėtojai skaičiuoja pelną, kuris, pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 84,3 mln. eurų prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją.
Kitaip nei cinizmu negalima pavadinti energetikos ministro patikinimų, jog „kartu su Kainų komisija, bendrovėmis „Litgrid“ ir ESO mėginama rasti rezervų, kad galimas kainos augimas būtų kuo mažesnis“.
Gyventojams visą laiką buvo žadama, jog už elektrą jie mokės mažiau: kai atplauks laivas „Independent“ į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kai modernizuosime Elektrėnus ir paleisime kombinuoto ciklo bloką, kai visu pajėgumu pradės veikti vienintelė Baltijos šalyse Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, kai susijungsime kabeliu su Švedija.
Kitaip nei manipuliacijomis visuomenės patiklumu ir žaidimu viešaisiais ryšiais nebegalima pavadinti teiginių, jog kainų augimą Lietuvoje gali pristabdyti „lietingesni orai, labiau įsukę hidroelektrinių turbinas, didesnė gamybos apimtis vėjo jėgainėse, mažesnė elektros energijos paklausa, o pagrindinė kainų augimo priežastis tebėra antrą mėnesį vykstantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas“.
Panašu, jog dauguma lietuvių šeimų, greta brangstančių degalų, augančių būtinų maisto prekių bei paslaugų kainų, greitai nebeišgalės iš viso pakelti pragyvenimo kaštų naštos bei susimokėti už dujas, šildymą ir nuolat brangstančią elektrą.
Liks viena vienintelė galimybė: prašyti lietaus, kad suteiktų malonumą nusiprausti bei saulės, kad greičiau užtekėtų, nes „piemenėliams labai šalta“.