Lino Kukuraičio gausią šeimą išlaikyti padeda senelis ir "paramos ratas"? EKONOMINIS SMURTAS PRIEŠ VAIKUS

Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2018-10-24 21:55:55, skaitė 578, komentavo 1

„Laikraštyje“ išreiškus abejonę dėl ministro – kandidato Lino Kukuraičio , auginančio 5 vaikus, finansų – kai jis pasisakė, jog nereikia pensijų didinti, tai įtarta, kad turbūt neturi jokių finansinių problemų, ir todėl nesuvokia, kaip žmonės Lietuvoje gyvena – Linas Kukuraitis, matyt, Prezidentūros patartas, skubiai nubėgo į sisteminę žiniasklaidą pasitaisyti įvaizdžio.

Nuėjęs į vieną didelę ir proprezidentinę žiniasklaidą, būsimas ministras pradėjo bėdavotis: jog sunku išgyventi, ir jog jeigu ne tėvo verslininko parama, būtų visai sunku.

Akivaizdu, jog įvertinę būsimo ministro pasisakymus, ir tautos reakciją, „viešųjų ryšių“ specialistai patarė vaidinti ministrą esant„arčiau liaudies“. Bevaidinant rolę „arčiau liaudies“, irgi buvo persistengta: būsimasis ministras paaiškino, jog jam padeda ne tik tėvas, bet ir paramos socialinė aplinka, ar paramos ratas. Kuris jau pasakė, kad vežios vaikus ir jo žmonai padės, kai jis turės išvykti į komandiruotes.

Vieni į valdžią papuola per tėvus, uošvius. Čia turime kitą atvejį: kas tas „paramos ratas“? Kiek jam žmonių priklauso? Ir ar deklaruos savo „paramos ratą“ ministras – juk kalba vėlgi eina apie socialinius projektus, kurių kai kada apimtys, kaip kad pabėgėlių integracijos, siekia kelis milijardus eurų.

„Paramos ratas“ vežios vaikus, žmonai padės, o kai reikės skirstyti projektus, ministras savo „auklėms“ ir paskirstys? O runkeliai nežino, ar čia iš paramos rato šitie asmenys, ar ne?

Jeigu ministras negali išsiversti be kitų asmenų pagalbos, – jis nebus savarankiškas ir savo sprendimuose.

Pats dirbs ir vadovaus sistemai, kuri atiminėja vaikus iš vienišų mamų, kaltindamos jas, kodėl jos priima pagalbą, o ne pačios ir dirba, ir vaikus augina, ir juos maitina – o čia turėsime ministrą, kuris atvirai deklaruoja, jog gyvena tėvo name, ir kad tėvas už jį sumoka visas komunalines išlaidas, o vaikus prižiūrėti padeda kažkokie mistiniai draugai iš paramos grupės.

Tas ėjimas žirgu aiškinant, kad sunkiai išgyvena ir remia tėvai buvo reikalingas, kad visuomenei nekiltų klausimų apie socialinio darbo praktikoje vykdytus projektus, kurių buvo ne vienas ir ne du.

O patys žinome, jog yra susikūrusios ištisos organizacijos, kurios nieko kito neveikia, tik „dirba“ su „projektiniais pinigais“, nors tie pinigai buvo skirti tikroms, veikiančioms organizacijoms finansuoti, o ne specialiai projektinėms firmoms susikurti.

Viena aišku, jog būsimas ministras yra susijęs su namuose gimdančiomis šeimomis, kurioms visoms būdinga savita ideologija.

Nenoriu spėti, ar yra kokie ryšiai su kraštutinėmis krikščioniškomis religijos formomis, bet darosi labai panašu.

Politika ir kraštutinės religinės pažiūros – nesuderinami dalykai.

Be to, girdime, kad būsimasis ministras mėgstamas studentų, geras žmogus – labai gerai, tačiau nerimą kelia tie jo įvardyti paramos ratai, ir tėvo globa. Bent nereikėjo apie tai girtis, ar bėdavotis. Juk visi suvokia, kad su 5 vaikais yra sunku, ir pagalba iš visų reikalinga.

Giminystės (svainystės) ryšiai su vienu prancūzų vienuolynu irgi gali tapti aplinkybe su minuso ženklu – nes Lietuvos valstybinės religijos nėra: tačiau katalikai, ypač esantys aukščiausiose valdžios struktūrose – to net nežino.

Gyventi su tėvais – neprieštarauja lietuvių tradicinei mąstysenai.

Tačiau šičia mes turime didžiosios politikos atvejį. Kai žmogus, iš tradicinės religingos šeimos eina į aukščiausią vykdomosios valdžios postą, po premjero – greitai sėsis į ministro kėdę.

Ir jau nuo pirmos dienos jis kelia abejonių.

Vietoj to, kad paaiškintų, kodėl palaiko pabėgėlius, ir nepalaiko pensininkų, pradėjo bėdavotis apie elektros sąskaitas, kurias apmoka tėvas. Jau nesolidu.

Kas toliau?

Breivikas - vaikteisistų ir pedoliberastijos ideologijos ikona