Kam trukdo kuklumas ir drovumas?
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/kam-tru... 2018-10-26 09:11:59, skaitė 451, komentavo 2
Kalbama, kad šiandien šitos vertybės nieko nevertos, niekam nereikalingos ir netgi trukdo. Ar tikrai taip yra? Ar tiesa, kad kultūros ir moralės briliantai tapo kliūtimis, paprastais akmenimis, kliudančiais žengti į priekį?
Prisimenu savo vaikystę ir žiūriu į dabartines mergaites. Kartais darosi baisu dėl savo berniukų. Šiuolaikinės mergaitės visiškai kitokios. Jas nuo vystyklų moko, kad reikia pasičiupti vyrą ir išgręžti iš jo viską iki paskutinio lašo. Jos jau sulaukusios penkerių metukų apnuogina pilvukus ir kojytes. O juk mano sūnums reikės žmonų! Kokių? Iš kur? Tikiuosi, mano skaitytojos, kurios dabar augina ir auklėja mano būsimas marčias, skiepija joms amžinas vertybes. Pavyzdžiui, dorumą. Ar kuklumą.
Kai mes augome, mergaičių kuklumas jau buvo pradėjęs išeiti iš mados. Atsirado kitų vertybių – būti drąsia, seksualia, rizikuojančia. O kuklumas ir drovumas… Iš to jau pradėjo po truputėlį juoktis. Juk visa tai trukdo!
Pamėginkime išsiaiškinti, kam konkrečiai trukdo moteriškas kuklumas. Ar tikrai trukdo?
Santykiai su vyrais
Praėjo tie laikai, kai merginos laukė, kol jis pats prieis. Dabar jos pačios užsiima pikapu, susipažįsta, rodo iniciatyvą. Kam ir kokiu tikslu? O ką, jeigu jis nesusiprotės? O ką, jeigu reikės ilgai laukti? O ką, jeigu liksiu be nieko? Kitaip sakant, dėl visko kalta mergaitiška baimė ir siekis pasičiupti kuo geresnį vyriškį.
Kur tai veda? Vyrai nustoja būti medžiotojais. Jie atsipalaiduoja ir patys jau beveik nieko nebedaro. Jeigu moteris pati jį užkariavo, tai jis tikrai netaps jai herojumi. Ji taip ir ars kaip juodas jautis darbuose. Be to, vyrai nevertina to, kas nukrito jiems po kojomis savaime. Šito nevertina visi žmonės, tačiau vyrai tą patį principą taiko ir santykiuose. Jeigu pasirinko ne jis, jeigu tai nekainavo jokių pastangų, jis niekada nemylės moters taip, kaip galėtų mylėti.
Vyrų potraukis stipriausias pradžioje, o paskui palaipsniui nusilpsta. Moterims viskas priešingai. O jeigu jam net pradžioje to potraukio beveik nebuvo? Jeigu pati jam į glėbį įsibruko, privertė savimi naudotis?
Pasičiupti geriausią vyriškį? Jūs rimtai galvojate, kad tikras vyras leis, kad jį kas nors pasičiuptų? Liaukitės fantazuoti, tikri vyrai patys ieško, patys medžioja ir čiumpa grobį.
Ir pasičiumpa. Aptinka tuos briliantus, kurių šiandien tiek nebedaug beliko.
Nes tokios visiems prieinamos „barakudos“ ir emancipantės, kurios visko siekia pačios ir pačios čiumpa vyrus, reikalingos tik silpniems berniukams, turintiems rūsčią, griežtai kontroliuojančią mamą. Jie įprato, kad viską sprendžia moterys. Ir leidžia, kad juo pačiuptų. Klausimas čia tik vienas: ar yra prasmės džiaugtis tokiu „laimikiu“?
Tai ar tokia jau didelė ta šiuolaikinė vertybė – pačiai susipažinti, pačiai forsuoti įvykius, pačiai jį už savęs ištekinti? Ar tikrai šioje srityje moterims taip trukdo gyventi kuklumas?
Prasimušti pasaulyje
Kukli moteris nepaprašys padidinti algos, neprasimuš, ją visi aplenks… Ar tikrai?
Pradėčiau nuo to, kad moteriai apskritai nebūtina ptasimušinėti pasaulyje. Tai nėra jos pareiga. Be to, moteris labiausiai efektyvi sociume tada, kai veikia panašiai kaip upė, kaip srautas, o ne kaip specialių dalinių gorila, moteriško pavidalo Švarcenegeris.
Pateiksiu kelis pavyzdžius. Jeigu manome, kad moters vieta šeimoje, tai jos kovotojiškos savybės tam tik trukdys.
Tai nereiškia, kad moteris negali vadovauti. Gali, tiktai kitaip. Be kovotojos įkarščio. Ir čia jai padės kuklumas ir drovumas. Moteris kaip upė – joje esama vidinės jėgos, kuri priverčia išpildyti bet kokį jos prašymą. Tai visiškai kitokie santykiai su pavaldiniais ir kolegomis.
Bet ir vėlgi – išties stipri moteris, stipri savo dvasia, ypač jeigu turi mažų vaikų, nešvaistys energijos kažkokiems materialiems pasiekimams. Ji žino tikrąją savo dvasinės energijos kainą. Ir tai, ką turi vertingiausio, atiduos žmonėms, kurie jai svarbiausi. Vyrui ir vaikams.
Tai ar kliudo čia kuklumas?
Savęs parodymas pasauliui
O jūs tikra, kad reikia visiems iš eilės save rodyti? Tikrai? Visiems, visiems? Visus savo privalumus?
Mus jau ir taip išrengė ir išnuogino. Dabar taip priimta sociume. Ir ilgas sukneles gali pasmerkti. Ims ir pasakys, kad mano kojos kreivos. O jos visai ne kreivos! Visiems įrodysiu, kokie gražūs mano keliai!
Rezultatas – išeikvosiu visas jėgas, kad atitikčiau kažkieno lūkesčius, kad atrodyčiau kaip visos, kad visiems įrodyčiau savo grožį. Ir visi mano moteriški rezervai ištuštės. Užtat būsiu kaip visos. Ir niekas nieko nepagalvos.
Ką čia dar pasauliui parodžius? Kas esu protinga? Dėl to imsiu kištis į visus pokalbius su savo be galo išmintingomis replikomis. Pademonstruosiu, kad esu gera? Ir dėl to visi užsikars man ant sprando. Kad talentinga? Kokia dar?
Galbūt apie visas tas savybes pirmi sužinoti turėtų artimieji? Galbūt teisingiau savo gerumą palikti vaikams, o ne būti gera visiems iš eilės, o paskui išlieti susikaupusį nuovargį ir įtūžį ant vaikų?
Gal tegu visi galvoja, ką sau nori, kiekvienas pagal savo sugedimo laipsnį, o grožis atiteks tik vienam – mylimam vyrui? Galbūt tegu galvoja, kad aš višta perekšlė, bet namuose turėsiu savo mažytį rojų, kuriame visiems jo gyventojams bus jauku ir šilta?
Tai kam gi šiame pasaulyje realiai trukdo kuklumas? Trukdo klausytis nešvankių juokelių? Ciniškų blevyzgų? Būti kaip visos? Būti geresnei kaip visos?
Vis dėlto kuklumas – tai brangiakmenis. Ne šiaip įprastas akmens gabalas, kuris visiems suprantamas ir aiškus. Nieko nesusigaudantys, žinoma, gali ir supainioti. Tačiau tikrieji žinovai ir vertintojai iškart supras, koks tai lobis.
Kuklių merginų nepersekioja gerbėjų kaimenės. Vienas, kitas, trečias… Bet užtat kokie! Tikri vyrai, kurie svajoja visą gyvenimą su ja nugyventi. Rūpintis ja. Tapti dėka jos pačiais geriausiais.
Moteris pati renkasi. Minia neaiškaus plauko gerbėjų, kurių knibždėlyne reikia kuistis, ieškoti, rinktis, ir paskui dar aršiai kautis dėl paties geriausio varianto. Arba likti savimi, gerbti save ir būti pasiruošusi tam, kad tavo grožį įvertins vienetai. Bet užtat rinktiniai!
Tai bene svarbiausias dalykas, kurio norėčiau išmokyti savo dukrelę – jeigu kada nors jos sulauksiu.