Algis Džiugys. Mokslinis Požiūris į vaikų atiminėjimą

Autorius: Algis Džiugys Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/10/algi... 2018-10-26 13:24:21, skaitė 485, komentavo 1

Visi jau skaitė apie atvejį Kaune, kai iš šile pasivaikščiojančios mamos buvo atimtas vaikas. Tikėkimės, kad toje istorijoje tiesa išaiškės ir kaltieji bus nubausti. Bet yra įdomi kita pusė to, kas vyksta. Ar nepastebėjote, kad užsimota prieš patį svarbiausią gyvos būtybės instinktą – daugintis ir išsaugoti palikuonis?

„Jei įvykio tikimybė nelygi nuliui, tai jis būtinai kada nors įvyks“

Pagrindinis fizikos dėsnis

„Pasaulis būtų tobulas, jei visi būtų tokie kaip aš“

Kaimynas Ernestas

Pabandykim įsivaizduoti tokį atvejį. Tarkime, esate jaunas ir stiprus tėvas gerai įgudęs kokioje  nors kovų meno srityje ir su maža dukrele ramiai ir taikiai vaikštinėjate vakare po tuščią parką. Kažkoks piktavalis juoko dėlei paskambino 112 ir pranešė, kad jūs mušate vaiką, bet jūs to net nežinote. Staiga prie jūsų prisiartina grupelė agresyviai nusiteikusių žmonių ir grasina atimti vaiką. Tegul jie prisistato kuo tik nori, tegu su jais būna net ir kvailai besijaučiantis policininkas, tegu jie nors su tanku atvažiuoja, jūsų galvoje suksis tik viena mintis – „jie nori mano vaiko“.

Jums bus visiškai nesvarbūs jų argumentai, nes po jų žodžių „mes paimam šią mergytę“ daugiau nieko negirdėsit, kadangi jumyse savaime užsives tas pats pagrindinis instinktas – bet kokia kaina išsaugoti savo vaiką. Toliau viskas vyks nepriklausomai nuo jūsų valios. Jūsų smegenys kūnui duos neatšaukiamą įsakymą veikti staigiai, nuožmiai ir iki visiško pavojaus pašalinimo.

Migdolinė liauka pereis į agresijos skatinimo būseną, adrenalinas plūstels į kraują, širdis persijungs į turbo režimą, susiaurėjusios akys nuskanuos aplinką, raumenys įsitemps smūgiui. Sąmonė, per mirksnį sudarius „priešo“ sunaikinimo planą ir perdavus jį mažosioms smegenėlėms, išsijungs, užleisdama vietą vidurinėse smegenyse glūdintiems refleksams, kuriuos nuo vaikystės lavinote būtent tokiam atvejui – bet kokia kaina apginti savo artimuosius… Kas atsakys, kiek akimirkų bus telikę iki nelaimės?

Tik nereikia lia-lia-lia, kad toji grupė uniformuoti ir iš tolo mosuoja pažymėjimais. Ką aš žinau? Gal tai persirengę prekiautojai žmonių organais ar pedofilai. Galų gale nėra laiko tai įvertinti, nes vakaras tamsus, vieta nuošali, o jie jau per daug pavojingai priartėjo prie vaiko.

Ir nereikia pasakoti, kad tikras vyras turi išlaikyti blaivų protą ir ramiai viską išsiaiškinti. Visų pirma, nebūtinai privalote būti tas „tikras vyras“, nes jei visi tokiais idealiais būtų, tai gyventume visiškai kitokiame pasaulyje. Tokioje padėtyje blaivų protą gali išlaikyti tik tokiems atvejams paruošti žmonės. Tikiu, kad kai penktą kartą iš jūsų mėgins atimti vaiką, jūs tikrai net nevirptelėję šaltu veidu išsitrauksite (po ketvirto mėginimo) legaliai įsigytą pistoletą ir po šūvio į viršų teisingai pastatytu balsu perspėsite, kad peršausite kiekvieną, žengusį bent žingsnelį jūsų pusėn. Paskui, suguldę jus pralinksminusią šutvę veidais į balą, išsikviesite žmoną, kad išsivežtų vaiką, ir tik po to, kai žmona su vaiku grįš namo, neskubėdami paskambinsite policijai.

Antra, gamta vyrus apdovanojo tuo nuožmiu įsiūčiu, nuo kurio vyrams išsijungia protas. Taip, tai labai „necivilizuota“, bet būtent todėl vyrai sugeba kautis iki paskutinio kraujo lašo, nejausdami nei žaizdų, nei plyštančių sausgyslių, nei lūžtančių kaulų. Tai būsena, kai vyrai nejaučia skausmo, ir tokia savybė jiems išsivystė per milijonus metų žmogaus evoliucijos ir tebėra kietai įkalta į genus. Ginti savo šeimą iki paskutinio priešo – vyro prigimtinis tikslas, o įsiūtis yra prigimtinis įrankis tam tikslui.

O dabar saujelė kvailių, mokyklose išmokę tik nusirašinėti namų darbus, mano, kad sugebės iš žmogaus prigimties tai ištrinti per keletą metų? Praleidinėjusiems istorijos priminsiu, kad pradžioje pabandę ir dantis išsilaužę tokių tikslų dar anam tūkstantmetyje atsisakė ir nacistai, ir komunistai. Kad ir kokie civilizuoti būtume, kad ir kokius socialinius instinktus mums įdiegtų šeima ir visuomenė, evoliucijos teorijos požiūriu, vyras, nesugebantis apginti šeimos, yra evoliucijos klaida.

Sakote, kad tai mažai tikėtinas atvejis? Baikit juokus – žmonės išsišaudo, išsibado peiliais ar išsidaužo keptuvėmis dėl daug menkesnių priežasčių. Užtenka vieno vienintelio tokio atvejo, kad iš pažiūros nuostabi idėja ginti vaiko teises būtų visiškai palaidota. Pati savaime vaiko teisių gynimo idėja yra labai gera ir pasiteisina bent 99 atvejais iš šimto. Žmonės, traukiantys ujamus vaikus iš landynių, yra verti pagarbos. Tačiau, kad ir kaip aiškiai surašytum įstatymus ir nurodymus, visados atsiras kvailių, kurie supras neteisingai.

O grupelė veiklių kvailių apdergs ir pačią šviesiausią idėją. Todėl tą darbą turėtų dirbti žmonės, ypač jautriai jaučiantys ribas. O kad tokie žmonės dirbtų tokį nedėkingą darbą ir nekiltų pagundų papildomai iš to pelnytis, reikėtų juos skatinti ne tik gerais žodžiais, bet ir reikalauti atsakomybės. Bet tai jau ne šio straipsnelio tikslas.

Apibendrindamas dar sykį atkreipiu dėmesį, kad kvailas kišimasis į svarbiausius žmogaus instinktus prie gero nepriveda. Vaikų atėmimas yra tiesioginis tėvystės ir motinystės instinkto slopinimas ir tai prie gimstamumo skatinimo tikrai neprisideda, greičiau atvirkščiai. O istorija pasakoja mums kas atsitinka su tautomis (Roma, Sparta, Hetitija, …) praradusiomis akstiną gimdyti. O šiuolaikinis pasaulis ne ką švelnesnis ir saugesnis nei anksčiau.

Genio rūbas margas, bet pasaulis dar margesnis ir žmonių visokių yra ir visokių reikia. O tiems, gyvenantiems išgalvotame pasaulyje ir manantiems, kad žmogus privalo blaiviai vertinti bet kurią ir bet kokią padėtį, tai siūlau pažiūrėti kažkokių idiotų „žaidimus“ ir įsitikinti kaip refleksai nušluoja blaivų protą nespėjus net apie nieką pagalvoti netikėtų įvykių metu:

šaltinis: algis-dziugys.blogspot.com