Lietuvos mokyklose uždraustas kenksmingas maistas. Kur dabar maitinami vaikai ir kas dėl to džiūgauja?

Autorius: Rubaltic.ru Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2018-11-01 15:07:16, skaitė 544, komentavo 1

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 dienos įvesti nauji reikalavimai mokyklų, vaikų darželių, vaikų stovyklų ir socialinės paramos įstaigų valgykloms. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė karą angliavandeniams, maisto papildams ir kenksmingoms kalorijoms. Kaip tvirtina valdininkai, naujovės buvo ruošiamos išimtinai tikslu pagerinti bendrą lietuvių tautos sveikatą. Analitinis portalas RuBaltic.Ru nutarė išsiaiškinti, kam atiteks naujų patiekalų grietinėlė.

VISKAS PRASIDĖJO NUO DAINŲ

Nekeliantis apetito maistas mokyklos ar ligoninės valgykloje — liūdna Lietuvos realybė. Seniai žinoma, kad valgykla — ne restoranas, todėl pavalgydins ten pigiai, tačiau nenudžiugins nei estetika, nei patiekalų skonio kokybėmis. Lietuvos ekspertai ir žurnalistai teigia, kad toks požiūris į maistą – tarybinis palikimas. Jų nuomone, būtent tarybiniais laikais skaičiuotina tik kalorijos, riebalai ir baltymai, nekreipiant dėmesio į maisto naudingumo komponentus ir išvaizdą.

Beveik trisdešimt metų gyventa Lietuvoje su šia „sovietine atgyvena“, niekas nieko nedarė gerinant mokyklų valgyklų patiekalus. Pirmą kartą apie maitinimo organizavimo trūkumus bendro lavinimo įstaigose rimtai prabilta moksleivių Dainų šventės 2016 ir 2017 metais metu. Esmė tame, kad festivalio dalyviai ėmė viešinti nuotraukas maisto, kurį gaudavo maitinimo punktuose, socialiniuose tinkluose.

Pietų išvaizda ir kokybė negalėjo nesukelti pasipiktinimo. Konkursantai skundėsi, kad maisto mažai, jis neskanus, dažnai atšalęs. Pasitaikė ir vaikų apsinuodijimo atvejų (ne masiškų). Rimtų pažeidimų ruošiant ir laikant maistą Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto tarnyba ir Veterinarija nenustatė.

Nuotr.: Facebook.com

Tačiau spaudoje periodiškai buvo išsakoma tėvų ir vaikų nuomonė ir ėmė atsirasti anoniminiai laiškai pačių maistą gaminančių ir maitinimą organizuojančių kompanijų darbuotojų, teigiantys, jog valgis vaikams ruošiamas antisanitarijos sąlygomis, pažeidžiant maisto šaldymo ir laikymo technologijas.

NEJAUNI FUD–BLOGERIAI

Pasipiktinimo banga palaipsniui perėjo į interneto akciją, kuri pasiekė ir ligoninių pacientus.

2016 metais tinklalapyje Facebook žmonės pradėjo talpinti „ligoninių“ pietų nuotraukas. Viena iš labiausiai aptariamų tapo nuotrauka mamos dvimetės mergytės, kuriai Alytaus S.Kudirkos ligoninėje pusryčiams atnešė košelę su daktariška dešra.

Piliečių diskusijos internete ir žiniasklaidoje supykdė Sveikatos apsaugos ministerijos maitinimo ir fizinio aktyvumo skyriaus viršininką Almantą Kranauską. Jo manymu, lietuviai moka per mažai mokesčių, todėl ligoninės negali skirti daugiau lėšų pacientų mitybai. Žodžiu, ligoninė — ne kurortas, todėl nėra ko stebėtis, gavus virtos dešros. Verta pažymėti, kad 2018 metais mėnesinis privalomasis medicininis draudimas sudarė 36 eurus.

O reaguoti į piliečių pasipiktinimus vis dėlto teko. Sveikatinimo įstaigose buvo pravesti patikrinimai, o pagal jų rezultatus pateiktos rekomendacijos. Tačiau pozicija iš esmės nepasikeitė; maistas ligoninėse turi būti paprastas ir naudingas; nesvarbu, kokia yra pateikiamo maisto skonio kokybė.

Ligoninės maisto nuotrauka (Alytus), sukėlusi internete audringą diskusiją. / Nuotr.: facebook.com

Paskui buvo nutarta „įvesti tvarką“ mokyklose ir vaikų darželiuose. Sveikatos apsaugos ministerijai jautriai vadovaujant, buvo ruošiami nauji maitinimo standartai, apribojant cukraus ir druskos naudojimą ir uždraudžiant kai kuriuos produktus. Valdininkai pareikalavo, ruošiant patiekalus švietimo ir sveikatinimo įstaigoms, naudoti tik aukštos kokybės produktus, rekomendavo kaip komponentus plačiau naudoti daržoves ir vaisius.

Tiesa, mokyklų ir ligoninių finansavimas nepasikeitė. Tačiau, kaip RuBaltic.Ru papasakojo mokiniai, patiekalų kainos mokyklų valgyklose ūgtelėjo, o skonio kokybė, priešingai, krito.

IŠ PIRMŲJŲ LŪPŲ

Evelina, J.Kraševskio gimnazijos 10 klasės mokinė.

„Valgiaraštis mokyklos valgykloje mažai pasikeitė, o porcijos ženkliai sumažėjo ir dar pabrango. Kas anksčiau kainavo 1,70 euro, dabar kainuoja 2 eurus. Kas dėl skonio, maistas pablogėjo. Dabar valgykloje nėra Kijevo kotletų, o karbonatas ruošiamas be džiūvėsių. Iš esmės valgis tapo neskoningas, ir mokykloje valgančių mokinių skaičius sumažėjo. O atsinešti į mokyklą savo valgį nerekomenduojama. Kaip suprantu, tokios naujienos mokytojų nedžiugina, nes jiems tai dar viena problema — kai kuriose mokyklose mokytojai verčiami tikrinti mokinių portfelius, aiškinantis, ar jie neatsinešė ko nors draudžiamo. Pas mus kol kas taip nedaroma“.

Liza, „Žaros“ gimnazijos 8 klasės mokinė.

„Valgykloje viskas tapo neskanu. Neskoningas valgis, jame beveik nėra druskos. O dar ir kainos aukštos, pats pigiausias antrasis patiekalas kainuoja 1,50 euro — tai grietinėje troškinta vištiena, o, pavyzdžiui, žuvis kainuoja 2,20 euro, ir visa tai be sriubos, arbatos arba vandens. Ypač sunku mūsų berniukams, jie juk pastoviai nori valgyti, o dabar mokykloje jiems beveik nėra skanaus valgio“.

Egzistuoja nuomonė, jog vaikams nepatinka teisingai maitintis mokykloje, nes namuose jie maitinami neteisingai (suprask „skaniai“). Dietologai įsitikinę, kad tėvai leidžia vaikams valgyti čipsus, miltų gaminius, saldumynus, todėl, atėję į mokyklą, jie nenori beskonės košės ir garų kotletų.

Pateiksime Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos narių komentarus tinklalapyje.

Socialinio tinklo Facebook ekrano nuotrauka

— Na ką aš galiu pasakyti, mūsų dietų išminčiai, tautą Seime atstovaujantys, mano, kad maitinti vaikus reikia būtent taip. Turbūt jiems atrodo, kad paskui vaikai neturės svorio ir persivalgymo problemų. Gaila, jie pamiršo paklausti tikrų dietologų ir vaikiško maisto specialistų dėl cukraus, druskos ir gyvulinių reikalų draudimo vaikams. O dar dėl neriebaus pienelio, žalių daržovių ir pribrendusių grūdų "naudos" vaikiškiems skrandžiams.

— o ministerijoje sėdi vis tokios grakščios ponios, lai jos pradės nuo savęs, o mes jau kaip nors nuspręsim, kuo maitinti mūsų vaikus - mes nekvailesni!

KAM ATITEKS GRIETINĖLĖ

Be viso kito, kyla klausimas: kam naudingas naujas valgyklų valgiaraštis? Ar tik tautos gerovė rūpėjo novatoriams, ar už naujovių slypi dar kažin kas? Ir čia yra keletas figūrantų, ties kuriais apsistosime išsamiau.

Raminta Bogušienė — maisto technologė ir maitinimo specialistė, narė komisijos, ruošiančios naujus valgiaraščius ir rekomendacijas valgykloms. Ponia Bogušienė, talkinant rėmėjams kompanijos Pontem, kuri teikia visuomeninio maitinimo paslaugas, išleido knygą „Palankių sveikatai technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“.

„Knyga atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus ir vaikų mitybos organizavimą“, — taip reklamavo „kūrinį apie neskanų ir sveiką maistą“ vice ministrė Aušra Bilotienė.

Raminta Bogušienė, be kita ko, yra kompanijos „Sveikatai palankus“ direktorė ir steigėja. Savo įmonės tinklalapyje, afišuodama knygą, ji parašė: „Šis leidinys gali padėti bendrojo lavinimo įstaigoms pereiti prie naujų, sveikatai palankių ir atitinkančių naujas vaikų mitybos taisykles valgiaraščių...“

Tokiu būdu, mokyklos buvo suklaidintos ir priėmė Bogušienės knygą kaip privalomą priemonę. Pagal kai kuriuos vertinimus, apie 300 švietimo įstaigų įsigijo šią kulinarijos vertybę už ... 100 eurų. Ir tai tuo metu, kai Pontem apmokėjo knygos spausdinimą ir išleidimą, neišperkant autorinių teisių.

Tai yra visą pelną gavo kompanija „Sveikatai palankus“ ir asmeniškai Bogušienė.

Dar daugiau, paaiškėjo, kad knygos viršelyje neturėjo būti Sveikatos apsaugos ministerijos emblemos, tai, autorės žodžiais, nemaloni klaida, ir ji nežino, kaip tai galėjo atsitikti.

Nuotr.: Facebook.com

Tačiau knyga — tai tik pirmoji grandis: toliau seka mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių maitinimo organizatoriai. Šiandien Lietuvoje egzistuoja kelios stambios firmos, kurias galima pavadinti šios srities monopolininkėmis.

Žinoma, valstybėje egzistuoja švietimo ir sveikatinimo įstaigos su savomis valgyklomis. Verta pažymėti, kad kai kurių mokyklų virtuvėms reikia kapitalinio remonto, apie ką liudija specialių komisijų ataskaitos. Kaip taisyklė, nei mokyklos, nei valstybė neturi lėšų šių virtuvių remontui.

Jeigu statistika nepasikeis ir mokyklose pietaujančių vaikų skaičius tebemažės, taps nerentabilu vietoje ruošti pietus ir laikyti tuo užsiimančius darbuotojus.

Patogiau ir pigiau bus pirkti pietus iš stambių firmų, kurios pagal savo gamybos apimtis pasiruošusios aprūpinti mokyklas ir vaikų darželius pigesniu maistu.

O KAS TOS FIRMOS?

Visuomeninių pirkimų tarnybos duomenimis, nuo 2013 iki 2015 metų 56 proc. konkursų visuomeninių pirkimų maisto produktų ir visuomeninio maitinimo paslaugų sferoje laimėjo ir stambiausius kontraktus pasirašė tik trys firmos: Pontem, Kretingos maistas (po kaltinimų sukčiavimu ir turto pasisavinimu, organizuojant 2014–2016 metais mitybą mokyklose ir ligoninėse, pervardintas į Bruneros — RuBaltic.Ru past.), Sanitex. 44 proc. likusių pirkimų tenka 252 kitoms firmoms. Be to, Kretingos maistas 2015 metais, leidus Konkurencijos tarnybai, nupirko Sanitex.

Nuo 2015 metų situacija šioje rinkoje praktiškai nepasikeitė. Pontem ir Bruneros sistemingai atsiduria skandalų centre: dempinguoja, pažeidžia kontraktų sąlygas. Bijoti rinkoje joms nėra ko, nes užimtos pozicijos nepalieka konkurentams jokių šansų.

Kenčia ir mažasis verslas: tie, kurie galėtų pirkti produkciją vietoje iš fermerių ir dirbti su viena arba keliomis periferijos mokyklomis, neatsilaiko prieš monopolininkus.

Maitinimo reforma mokyklose ir vaikų darželiuose vargu ar duos apčiuopiamų teigiamų rezultatų visuomeninio maitinimo organizavime. Beje, valstybėje, kurioje praktiškai pribaigtas mažasis verslas ir klęsti tokie gigantai, kaip Maxima, Rimi, Lesto, nėra nieko naujo.

Socialinio tinklo Facebook ekrano nuotrauka

— Mes lankome darželį. Nuo trečiadienio vaikui skauda skrandį. Anksčiau problemų nebuvo. Dabar lakstome pas gydytojus. Poliklinikoje aš supratau, kad vaikai labai skundžiasi naujuoju valgiaraščiu. Net mūsų gydytoja pirmiausia paklausė: "Ar jūs darželyje perėjote prie naujos mitybos?"

— ir iškart nukreipė pas gastroenterologą.

— štai tau ir sveikatingumas... Įdomu, ką pasakys specialistas, su jais, atrodo, nesitarta ....