Lietuvos prezidento rinkimai ir "valstiečių" intriga

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-11-10 11:11:27, skaitė 320, komentavo 1

Lietuvos prezidento rinkimų žaidime ant stalo padėtos beveik visos kortos. Beliko sulaukti "valstiečių" kandidato, kurio gali ir nebūti

Kandidatų į Lietuvos prezidentus kėlimo fazė beveik baigta. Konservatoriai pasiruošę kovoti, turėdami Ingridą Šimonytę bei Gitaną Nausėdą, ir laukia "valstiečių" ėjimo. Tuo tarpu tikėtinas socialdemokratų pretendentas vargu ar taps rimtu konkurentu reitingų lyderiams, bet su juo turėtų būti įdomu.

Konservatoriai pasirengę

Dar visai neseniai galima buvo sakyti, kad "Tėvynės sąjunga" (TS) neišlaikė prezidento rinkimų testo, nes niekaip negalėjo apsispręsti dėl savo kandidato. Buvo net kalbama, kad dėl sumaišties partijos viduje teks remti ką nors iš šalies.

Tačiau konservatoriai nebūtų konservatoriai, jeigu nesugebėtų išbristi iš šitos balos. Pirma, jie sugebėjo neutralizuoti vidinę opoziciją Ušacko pavidalu – matyt, rado, kuo prispausti jį ir jo rėmėjus partijos skyriuose, ir, galima sakyti, privertė jį atsiimti savo kandidatūrą. Antra, dabar TS turi oficialų atstovą prezidentinėje kampanijoje – Šimonytę, kurios populiarumas pastebimai ūgtelėjo, nes į ją investuojamas visas partijos potencialas.

Trečiau Nausėda – geras (neoficialus) "planas B", ir jeigu būtent jis ir Šimonytė pateks į antrąjį rinkimų turą (kas visai tikėtina), konservatoriams tai bus svajonių išsipildymas – beliks nuspręsti, ką padaryti nugalėtoju.

Taigi, TS kortos ant stalo, ir, kaip pažymėjo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis: "Dabar pagrindinė intriga – ką pasirinks Ramūnas Karbauskis. Ar tai bus Saulius Skvernelis, o gal ir Arvydas Juozaitis, kuris, akivaizdu, yra nusitaikęs į valstiečių elektoratą".

"Valstiečių" intriga

Reikia pripažinti, kad kol kas dešinieji kovoje dėl prezidento posto atrodo gana solidžiai, o centre ir kairėje rimto oponento vis dar nematyti. Pavyzdžiui, Rolandui Paksui Seimas (pirmiausia, dešinioji opozicija) ir vėl gėdingai neleido dalyvauti rinkimuose, o "valstiečiai" delsia pranešti, kas bus jų kandidatas.

Kol kas ši pauzė atrodo prasmingai, bet su sprendimu svarbu ir nepavėluoti, kad konkurentai netaptų nepavijami net administracinių išteklių turinčiam premjerui. O gal "valstiečiai" iš viso neketina dalyvauti prezidento rinkimuose?

Pirma, jie neturi tinkamo kandidato į Skvernelio vietą pastarojo pergalės atveju. Antra, jeigu premjeras pralaimės, ženkliai nukentės jo ir partijos įvaizdis. Tad, gal geriau turėti žvirblį rankoje? Tuo labiau, kad blogiau negu dabar su Dalia Grybauskaite nebus.

Kita vertus, bendražygis prezidentūroje leistų "valstiečiams" konsoliduoti valdžią, o naują vyriausybės vadovą surasti visada galima – svarbiausia, kad būtų vieta. Be to, nedalyvavimas prezidento rinkimuose (arba formalus dalyvavimas, iškeliant silpną kandidatą ar paremiant šansų neturintį Juozaitį) yra dar didesnis smūgis valdančiosios partijos įvaizdžiui negu pralaimėjimas (ne veltui sakoma, kad geriau pabandyti ir pralaimėti, negu nebandyti ir pralaimėti).

Trumpai tariant, politinės "valstiečių" apatijos jų rinkėjas nesupras. Tad reikia kelti Skvernelį arba sugalvoti kažką tokio, kas nustebintų tiek oponentus, tiek visuomenę. Gal Agnė Širinskienė?

Dar vienas "Kremliaus kandidatas"?

Galima buvo tikėtis, kad socialdemokratų pasirinkimu prezidento rinkimuose taps patirties šiame reikale turinti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Dabar aiškėja, kad partija į šią mėsmalę, greičiausiai, vėl mes eurokomisarą Vytenį Andriukaitį.

Viena vertus, kampanijos metu galima akcentuoti jo ilgą politinę karjerą ir darbą Europos Komisijoje. Kita vertus, jam (jeigu nuspręs dalyvauti) bus sunku prilygti lenktynių lyderiams – tiek dėl partijos problemų (skilusios socialinės socialdemokratų paramos bazės), tiek dėl asmeninių politinių trūkumų, kuriuos išryškino du ankstesni Andriukaičio bandymai tapti valstybės vadovu.

Tačiau vien jo dalyvavimas debatuose gali būti labai įdomus, nes jis, pavyzdžiui, pritarė Skvernelio idėjai atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, užduodamas retorinį klausimą: "Kodėl Vokietija gali, Suomija gali, Belgija gali, Lietuva negali?" ir teigdamas, jog premjerui pagaliau, turbūt, kas nors patarė, kad reikia pradėti galvoti.

Be to, nemažai aistrų šalyje sukėlė tas faktas, kad 2017 metais Andriukaitis, paprašytas Rusijos politikų, pakvietė Seimo narius vykti į konferenciją Maskvoje, po ko vietiniai ekspertai pažymėjo, kad jis jau seniai neslepia prorusiškos pozicijos, o būtent tokie politikai ir naudingi Kremliaus propagandai.

Trumpai tariant, nespėjo konservatoriai atsikratyti vieno "Kremliaus agento" (Ušacko), Maskva jau kiša kitą. O jei rimtai, tai, kaip rodo "Vilmorus" atlikta visuomenės apklausa, Nausėda antrajame prezidento rinkimų ture nugalėtų tiek Skvernelį, tiek Šimonytę.

Jeigu jame susirungtų Šimonytė ir Skvernelis, kovą nežymia persvara laimėtų pirmoji (32,7 proc. prieš 30,9 proc.). Tiesa, net 36,4 proc. žmonių atsakė, kad šiuo atveju nebalsuotų nė už vieną iš kandidatų, nežinojo, už kurį balsuotų, arba į rinkimus neitų.

Kitaip tariant, teisus yra "Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys, sakydamas, kad išvadas daryti dar anksti – palaukime visų kortų ant stalo.