Lietuvos konservatorių atsakymai į portalo alfa.lt žurnalisto Viliaus Petkausko klausimus

Autorius: Lietuvos konservatoriai Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/lietuv... 2018-11-17 13:16:23, skaitė 442, komentavo 0

Lietuvos konservatorių atsakymai į portalo alfa.lt žurnalisto Viliaus Petkausko klausimus

Maloniai viešiname atsakymus į portalo alfa.lt žurnalisto užduotus klausimus.

Lietuvos konservatorių partijos (LKP) iniciatyvinės grupės vardu 
organizacijos vykdančioji sekretorė Giedrė Astrauskaitė

- Gal galėtumėte pasidalinti informacija kas sudaro jūsų iniciatyvinę grupę? Ar jūsų gretose yra plačiajai visuomenei žinomų politikų?

- Iniciatyvinę grupę šiuo metu sudaro ne visuomenei plačiai žinomi žmonės, bet idėjų generatoriai, kurių pavardės nieko nepasakytų. Ar jie nėra pasiruošę diskutuoti viešumoje su politikos rykliais? Klausimas atviras.

- Partijos steigimui reikalinga turėti bent 2 tūkst. steigėjų – kokiomis priemonėmis tikitės pritraukti tokį būrį žmonių?

- Dialogo, diskusijų, argumentų ir kontrargumentų kalba tikimasi pritraukti reikalingą skaičių žmonių.

- Gal galėtumėte papasakoti kokios idėjos turėtų burti jūsų partijos narius?

- Visame pasaulyje klasikinis konservatizmas turi tas pačias idėjas. Jos nėra nei naujos, nei nukritusios staiga iš dangaus. Svarbiausia idėja laikytume asmeninę atsakomybę. Kad tai geriau suprastumėte, pacituosime Rodžerį Skrutoną (Roger Scruton), kuris, mėgina paaiškinti konservatorės Margaretos Tečer (Margaret Thatcher) mintis taip: „Tie, kas nori atiduoti laisvų susirinkimų turtą valstybei, iš tikrųjų yra visuomenės priešai, o ne draugai. Jie stato į pavojų dalyką, nuo kurio priklauso viso politinio kūno ateitis – atsakomybės jausmą: kiekvieno mūsų žinojimą, kad mes atsakingi kitiems už viską, ką darome. Šis atskaitingumo kitiems gebėjimas yra mūsų civilizacijos šaknys. Sąžiningas mūsų laikų ideologinio konflikto reziumė būtų sakyti, kad liberalai siekia laisvės, socialistai lygybės, o konservatoriai atsakomybės. O be atsakomybės nei laisvė, nei lygybė neturi jokios išliekančios vertės.“

- Pranešime spaudai teigiate, kad „Lietuvai reikalinga politinė jėga, kuriai rūpėtų ir kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų, Europos socialinės chartijos reikalavimų, kad būtų vykdomi Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bei kiti tarptautiniai mūsų valstybės įsipareigojimai, kuriuos besikeičiantys valdantieji ignoruoja“ – gal galėtumėte informuoti apie kuriuos ignoruojamos sprendimus kalbate?

- Viešojoje erdvėje apie kai kuriuos sprendimus kalbama jau labai ilgą laiką, tačiau valdžioms pritrūksta politinės valios tai imti ir įgyvendinti.
Lietuva labai ilgai nevykdo įsipareigojimų dėl minimalios pensijos ir minimalios algos. Kaip žinoma tuos įsipareigojimus Lietuva prisiėmė labai norėdama įstoti į Europos Sąjungą, nes jei tokių įsipareigojimų ji nebūtų pasirašiusi, tai Europos Sąjunga matytų kaip savo ausis. Nepaslaptis, kad Lietuva įpareigota nubausti savo „didvyrius“, t.y. buvusią vadovybę dėl prezidento Valdo Adamkaus įsteigto slaptojo kalėjimo. Gerai žinome, kad Valstybės saugumo departamentui nurodyta panaikinti savo grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašus, jau nekalbant apie tai, kad Lietuva seniai turėjo pilnai atstatyti prezidento Rolando Pakso politines teises nuo pat jo nušalinimo nuo prezidento pareigų dienos ir t.t.

- Jūsų pavadinimo trumpinys – LKP, ne vienam rinkėjui gali asocijuotis su kita šalyje veikusia partija (Lietuvos komunistų partija). Ar toks trumpinys pasirinktas atsitiktinai?

- Tokį klausimą kelia tik tie, kas dar labai stipriai prisirišę prie komunistų partijos ir vis dar gyvena su ja. Sunku suprasti, kodėl atsitiktiniams akronimams klijuojamas neegzistuojančių reiškinių dešifravimas.

- Jūs cituojate Čingischaną, kurio imperija, skaičiuoja istorikai, sunaikino apie 40 mln. žmonių. Kodėl pasirinkote cituoti būtent šią istorinę asmenybę?

- Ne viena istorinė asmenybė, per kurią žuvo daugiau ar mažiau žmonių pasaulyje, yra cituojama. Štai, pavyzdžiui: Europos užkariautojas Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas teigė: „Žodžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai.“; Vilniaus krašto okupantas Maršalas Juzefas Pilsudskis atskleidė: „Galėjau ginklu daug ką išspręsti, bet nenoriu iškasti bedugnės, kuri atsiranda, kai praliejamas kraujas.“; Kelias atomines bombas ant Japonijos numetęs JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) prisipažino: „Norėdamas vesti kitus, žmogus privalo būti pasirengęs eiti į priekį vienas“. O kaip dažnai pacituojamas net pats kraugerys Stalinas, kuris liudijo neginčijamas tiesas: „Žmonės, kurie balsuoja, nieko nesprendžia. Viską sprendžia žmonės, skaičiuojantys tuos balsus.“ Neužmirškime ir Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo pasakymo, kuris kaip niekada aktualiai skamba vis didesnį nerimą demokratiniam pasauliui keliančios Rusijos akivaizdoje: „Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi.“ Jei nubrauktume pavardes, argi nemanytume, kad tie posakiai išmintingi ar bent įžvalgūs?

Susiję:

Dėmesio! Šitie konservatoriai jau sulūžo - MUMS REIKIA NAUJŲ KONSERVATORIŲ!