Amerikos saulėlydis

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/amerikos-sa... 2015-05-05 06:58:29, skaitė 3278, komentavo 2

Amerikos saulėlydis

Įsivaizduokite, kad Kinija išdėstė savo karines bazes palei Amerikos-Kanados ir Amerikos-Meksikos sienas, o jos kariniai laivai patruliuoja palei Bahamus, Naująją Škotiją ir Vankuverį. Tai padėtų jums jausti saugumo ir stabilumo jausmą? Ar, visgi, pasijaustumėte kažkaip kitaip?

Amerikos imperija gali ir toliau laikyti save amžina pasaulio žandare, priimančia sprendimus, kurie niekam daugiau nėra priimtini. Žandare, kuri niekam dėl nieko neatsiskaito.

Amerika kaip ir anksčiau gali teisinti savo ekspansijos siekį užsienyje ir lėtą irimą viduje. Arba ji gali suvokti, kas vyksta realybėje ir pakeisti prioritetus, investuoti į gamtą tausojančios energetikos projektus, daugiau galvoti apie žmonių poreikius ir demontuoti savo imperiją – kuo greičiau, tuo geriau.

Krachas neišvengiamas. Neišvengiama viena iš dviejų: arba krachas, arba šalies vystymosi krypties pakeitimas. Ir JAV vyriausybė dar turi galimybę pasirinkti antrą variantą.

Panagrinėkime kelis indikatorius.

ŽLUNGANTI DEMOKRATIJA

Jungtinės Valstijos bombarduoja kitas šalis vardan demokratijos, tačiau pačioje Amerikoje veikiančią sistemą labai sunkiai galima būtų pavadinti demokratiška. Rinkėjų aktyvumas labai žemas, žemesnis nei vargingose šalyse. Du pagrindiniai varžovai, kurie kovos dėl prezidento posto ateinančiais metais yra kilę iš dviejų aristokratų dinastijų. Amerikoje nerengiami visaliaudiniai referendumai, kaip tai daroma kai kuriose kitose šalyse, dėl to daugiau kaip 60% rinkėjų nemato prasmės dalyvauti rinkimuose. Amerikos demokratija turi mažiau teisių vadinti save demokratija nei kitose turtingose šalyse, čia vidiniai institutai veikia tokiu būdu, kad vienas žmogus gali sukelti karą.

Žemas visuomenės dalyvavimo šalies gyvenime lygis – tai ne pasitenkinimo valdžios veiksmais rezultatas, o korupcija ir antidemokratiški barjerai tokiam dalyvavimui. Jau ne pirmus metus apklausos rodo, kad 75-85% amerikiečių yra nepatenkinti savo vyriausybe. Nėra abejonių, kad žymia dalimi tokį rezultatą galima paaiškinti kyšininkavimu, susijusiu su rinkimų finansavimu. Pritarimas Kongreso darbui svyravo ties 20%, o dabar krito dvigubai. Pasitikėjimo Kongresu lygis smuko žemiau septynių procentų ir toliau krinta.

Neseniai paštininkas (asmuo, kuris yra pačiame gale sąrašo žmonių, kurie gali prarasti darbą) nutūpė pievutėje priešais Kapitolijų su savo mažu vienviečiu sraigtasparniu, kad pristatytų paštą. Kapitolijų supančios gatvės buvo uždarytos saugumo sumetimais ir paštininkas nutarė pažeisti uždarytą oro erdvę. Jis pareiškė, kad jo motyvas buvo „kolapsas šalyje“. Kitas žmogus atėjo į Kapitolijų ir demonstratyviai iššovė sau į galvą. Ir šiedu atvejai nėra unikalūs.

Amerikietiškos „demokratijos“ funkcionavimas vis labiau ribojamas didėjančiu slaptumu ir dar labiau augančiu priežiūros organų aktyvumu.

Projektas World Justice Project priskyrė Amerikai žemesnę vietą nei kitoms šalims šiose srityse: įstatymų išaiškinimas ir duomenų apie vyriausybės veiklą prieinamumas, teisė gauti informaciją, pilietinės visuomenės dalyvavimas politiniame šalies gyvenime ir nepasitenkinimo pareiškimo mechanizmai.

Šiuo metu JAV vyriausybė užsiima (neviešai) Ramiojo vandenyno partnerystės ratifikavimu, ši sutartis suteiks korporacijoms įgaliojimus panaikinti įstatymus, kuriuos priėmė JAV vyriausybė.

TURTŲ SUSIKAUPIMA SIAURAME RATE

Politinė sistema, kur svarbiausią vaidmenį vaidina turtai, gali būti demokratiška,. Jeigu tie turtai paskirstyti daugiau ar mažiau tolygiai. Gaila, bet nelygybė Amerikoje yra didesnė nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje.

400 Amerikos milijardierių rankose sutelkta daugiau pinigų nei pas pusę likusių JAV piliečių drauge paėmus. Ir šitie 400 piniguočių yra labiau giriami už savo turtus, nei gėdinami. Pagrindiniu Amerikos pasididžiavimu buvo laikoma tai, kad nežiūrint į visus trūkumus, šalis užtikrino laisvę ir lygias galimybes kiekvienam. Realiai gi Amerika velkasi iš paskos daugeliui Europos šalių pagal tokius rodiklius kaip ekonomikos mobilumas, savo gerovės vertinimas. Be to, kaip liudija visuomenės nuomonės tyrimų instituto Gallup duomenys, Amerika užima 35 vietą pagal šalies piliečių laisvę pasirinkti sau profesiją.

INFRASTRUKTŪROS NUOSMUKIS

Amerikos gyventojai sudaro 4,5% viso pasaulio gyventojų, o jų daliai tenka 42% pasaulinių išlaidų sveikatos apsaugai, nors vidutinio statistinio amerikiečio sveikata atsidūrė prasčiausioje situacijoje nei kitų turtingų ir netgi kai kurių vargingų šalių gyventojų sveikata. Pagal gyvenimo trukmę Amerika užima 36 vietą pasaulyje, o pagal kūdikių mirtingumą – 47.

Amerika daug išleidžia baudžiamiesiems teismams, tačiau situacija su nusikalstamumu tiktai blogėja. Vis daugiau žmonių žūsta nuo šaunamųjų ginklų, tiek vargingų, tiek turtingų. Šiam skaičiui priklauso ir tie, kuriuos nušovė Amerikos policininkai (maždaug 1000 žmonių per metus). Kitose išsivysčiusiose šalyse tokie atvejai pavieniai.

Pagal užimtumą JAV užima 57 vietą pasaulyje, negali pasigirti ir švietimo lygiu. Tuo pat metu JAV pirmauja pagal studentų įsiskolinimą už mokslą, kuris pasiekė 1,3 trilijono dolerių ir tapo viena svarbiausių problemų, susijusių su gyventojų asmeninėmis skolomis.

Amerika labiausiai įsiskolinusi kitoms šalims, įskaitant valstybės skolą.

Eksporto rodikliai šliaužia žemyn, dolerio sugebėjimas išsaugoti pagrindinės rezervinės valiutos statusą abejotinas.

NUOSMUKIS VIEŠOJOJE NUOMONĖJE IR UŽSIENYJE

2013 metų pabaigoje institutas Gallup atliko apklausą 65-iose pasaulio šalyse su vieninteliu klausimu: „Kokia, jūsų manymu, šalis šiuo metu kelia didžiausią grėsmę pasauliui?“ Dauguma respondentų atsakė: „Jungtinės Amerikos Valstijos“. Reali Amerika nelabai dosni teikti pagalbą kitoms šalims, bet visada pasirengusi subombarduoti tuos, kurie jai neįtiko.

Amerika veda pasaulį keliu, naikinančiu gamtą ir tuo pat metu kaltina Kiniją atmosferos teršimu, nors paskaičiavus kiekvienam gyventojui, pačioje Amerikoje šis rodiklis tris kartus viršija Kinijos rodiklį.

Jau antras Amerikos palaikomas Jemeno diktatorius paspruko į Saudo Arabiją ir kreipėsi iš ten su prašymu, kad amerikiečiai subombarduotų jo nuosavą šalį.

ISIL susuko valandos trukmės filmą, kuriame vaizduoja save pagrindiniu Amerikos priešu ir iš esmės provokuoja Ameriką karui. Ir savo tikslą jie pasiekė.

MILITARIZMAS VARDAN MILITARIZMO

Amerika pirmauja ginklų pardavime ir platinime. JAV eikvoja ginkluotei daugiau už visus, šiuo metu karinis biudžetas siekia apie 1,3 trilijono dolerių per metus, maždaug tiek pat, kiek išleidžia viso likusio pasaulio kariškiai drauge paėmus. Amerikiečių bazių esama kone kiekvienoje pasaulio šalyje. Amerika – svarbiausia karų kurstytoja ir dalyvė šiuolaikiniame pasaulyje.

Be to, Amerikoje kalėjimuose laikomas pats didžiausias procentas žmonių. Dar daugiau turi lygtinį teistumą. Kalinčių juodaodžių skaičius didesnis nei vergų skaičius prieš Pilietinį karą. Amerika – vienintelė šalis pasaulyje, kur pats didžiausias procentas seksualinių nusikaltimų vyrų atžvilgiu.

Pilietinės teisės laipsniškai naikinamos. Priežiūra ir kontrolė stiprėja – ir visa tai vardan karo, kuriam nesimato galo.

DIDĖJA PASIPRIEŠINIMAS

Imperijos pasipriešinimas nebūtinai nukreiptas į pačios imperijos pakeitimą. Jis gali įgauti prievartinės ar neprievartinės opozicijos militarizmui, nepritarimo ekonominiam išnaudojimui ar kolektyvinės sutarties pakeisti esamą tvarką formas. Kai Iranas ragina Indiją, Rusiją ir Kiniją priešintis NATO plėtrai, jis visai nebūtinai svajoja apie nuosavos globalinės imperijos sukūrimą ar naują šaltąjį karą – tai viso labo pasipriešinimas NATO plėtrai. Kai bankininkai nutaria pakeisti savo atsiskaitymuose dolerį juaniu, jie visiškai neturi galvoje, kad Kinija taps nauju Pentagonu.

Dabartinė JAV trajektorija gali baigtis krachu ne tik pačiai Amerikai, bet ir visam pasauliui. Šita apokalipsė gali būti arba ekologinė, arba branduolinė.

2014 metų pabaigoje Gallup jau nebedrįso klausinėti žmonių, kokią šalį jie laiko didžiausia grėsme pasauliui. Institutas uždavė kitą klausima – ar sutiktų žmonės, esant reikalui, dalyvauti kariniuose veiksmuose. Daugumoje šalių didžioji dalis žmonių atsakė „ne, jokiomis aplinkybėmis“.

Amerika palaipsniui lieka vieniša su savo karais.

Praėjusiais metais 31 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalis pareiškė apie ryžtą niekada nedalyvauti karuose. Žmonės protestuoja prieš amerikiečių karines bazes Italijoje, Pietų Korėjoje, Anglijoje. Protesto akcijos priešais JAV ambasadas įvyko Filipinuose, Čekijoje, Ukrainoje. Vokietijos teismai nagrinėja bylas apie nelegalų amerikiečių dronų dalyvavimą karo veiksmuose. Pakistano teismai skelbia kaltinimus aukšto rango CŽV pareigūnams.

AMERIKOS IŠIMTINUMAS

Pati Amerikos išimtinumo idėja ne taip neramina, kaip nuotaikos Amerikos visuomenėje. Tuo metu kai JAV kritikuoja kitas šalis dėl problemų, susijusių su sveikatos apsauga, švietimas, ekologiška energetika, pilietinės teisės, demokratinių institutų plėtojimas, pati Amerika siekia „naujų aukštumų“ militarizme, grūda į kalėjimus vis daugiau savo piliečių, plėtoja visuotinį sekimą, aktyvizuoja slaptąsias tarnybas.

Daug amerikiečių iš tiesų tiki, kad jų šalis tokia išimtinė ir unikali, kad gali leisti sau bet kokius veiksmus, kurie neleistini „paprastiems mirtingiesiems“. Tačiau šita saviapgaulė pamažu sklaidosi.

www