Jaras Valiukėnas ketina užkurti gyvą laisvės laužą
Autorius: Kazimieras Juraitis Šaltinis: http://sauksmas.lt/jaras-valiu... 2015-05-06 10:49:13, skaitė 3187, komentavo 1
LDiena.lt: siūlau pradėti nuo galo - pirma perskaityti ko gero tiksliausiai situaciją apibūdinantį Virgilijaus Kulikausko komentarą, paliktą svetainėje Šauksmas.lt prie žemiau esančio Jaro Valiukėno pareiškimo, o jau tada skaityti momentinės nevilties šūksnį:
Nukreipti susikaupusį apmaudą ir pyktį prieš save nėra išmintingas veiksmas, tai tik patvirtinimas, kad pralaimėjai, pripažinimas, kad blogis įveikė tave ir privertė susinaikinti.
Gyvenimas yra nepaprastai gražus ir prasmingas, tai didžiausia dovana mums, tai lyg nuostabus nuotykis, kurį mes turime patirti. kiekviena akimirka yra nepakartojama, viskas kas vyksta plačiąja prasme mums tarnauja, tik žiūrint iš vieno ar kito fragmento pozicijos atrodo, kad mes pralaimime ar esame neteisūs.
Plačiąja prasme viskas kas vyksta gyvenime turi savo prasmę. Todėl bandyti sunaikinti gyvenimą savo rankomis - tai reiškia spjauti Dievui į veidą, reikšti jam pretenzijas, o kas mes tokie, kad galėtume tai daryti. Tiesiog reikia stengtis gyventi šia akimirką, viską kas vyksta žiūrėti su dėkingumu, nes mes nežinome kaip turi vykti ir kas teisinga, o kas ne, nes kiekvienas savo pasaulį matome savaip ir kiekvienas jame esame teisūs.
Todėl neleiskime savo ego įveikti mus. Mūsų ego mažytis ir silpnas ir jis puikiai suvokia, kad tik laikydamas mus praeityje ar ateityje bei rūpestyje, neviltyje, liūdesyje ar pyktyje jis yra svarbus ir gali egzistuoti. Kai mes būname meilės būsenoje ir gyvename šia akimirka, mūsų ego tą pačią akimirką miršta ir tuomet gyvenimas tampa didžiausia dovana, į kurį mes atėjome išreikšti save, patirti ir tarnauti vieni kitiems, taip kaip save išreiškia gamta, kaip besąlygiškai mums tarnauja visa kas joje gyva, kai tai suvoki tokioms mintims, kaip savęs susinaikinimas nelieka jokios vietos.
---
Šiandien, 2015 metų gegužės 4 dieną, paskambino žurnalistas, režisierius, tremtinys Jaras Valiukėnas. Paprašė paslaugos – nuvežti į generalinę prokuratūrą laišką. Tai buvo jokia naujiena, nes automobilio jis neturi, vaikšto sunkiai (skauda kojas). Kai atidarė buto duris – jis man pasirodė neįprastai susikaupęs ir orus. To iškilmingumo priežastis išaiškėjo, kai perskaičiau laišką, kurį turėjau vežti į generalinę prokuratūrą (žinoma, ir nuvežiau). Laiške Šauksmo įkūrėjas generaliniam prokurorui praneša, kad jei artimiausiu metu jam nebus pareikšti kaltinimai arba jo viešai atsiprašyta – protesto prieš politinius susidorojimus vardan jis įvykdys viešą susideginimo akciją.
Nebandžiau net bandyti atkalbinėti, nes mano protu grįsti argumentai prieš jo dvasios iškilmingą rimtį, jėgą – iš anksto tapo kažkokiais menkais. Aiškiai pajutau, kuo skiriasi Vakarų ir Rytų kultūros. Vakarų pasaulis – veiksmų motyvacija grindžiama nauda, racionalumu. Rytų – vidiniu Tiesos žinojimu, dvasia. Kadaise Lietuva tas skirtingas savybes savyje suliedavo. Kažkada pati buvusi skirtingų tautų lydiniu, dabar ji įsiliejo į naują darinį, iš nepriklausomos valstybės virsdama nereikšmingu koleidoskopo kristalėliu, Europos Sąjungos nare.
Jaras Valiukėnas gimė tremtyje, Kazachstane. Tėvas jį nuo mažens auklėjo lietuviško patriotizmo dvasia. Tačiau jis turi ir rytietiško kraujo, ir mentaliteto. Nukėlus jį keliais šimtais metų atgal – greičiausiai tarnautų elitiniuose ir nepaperkamuose Vytauto apsaugos būriuse, arba Žalgirio mūšyje, kartu su Smolensko (o gal rasėnų nuo Dono) būriais – dalyvautų kokiuose narsiuose išpuoliuose, siekiančiuose nuvilioti kryžiuočius į spąstus…
Nepasakosiu smulkiai jo argumentų, kuriais jis grindžia savo drastišką pasirinkimą. Tą jis žadėjo aprašyti pats artimiausiu metu. Be to, jaučiu, kad mano atpasakojimas gali neperteikti tos vidinės liepsnos, kuri jau dega. Jaras Valiukėnas jau liepsnoja iš vidaus. Neleisti šiai ugniai pavirsti gyvu laužu gali tik valdžia, ir vienas iš konkrečių valdžią atstovaujančių pareigūnų – generalinis prokuroras Darius Valys, po kurio nuotrauka oficialiame generalinės prokuratūros tinklalapyje puikuojasi užrašas:
„Prokuroras privalo gerbti teisinės valstybės principus, nekaltumo prezumpciją,
pagrindines žmogaus teises ir laisves, būti žmogaus saugumo garantas ir teisėtų interesų gynėjas“
Kazimieras Juraitis
Šauksmas