Kaip Jungtinės Amerikos Valstijos rėmė nacių Vokietiją arba kodėl karas buvo nuostabus dalykas

Autorius: Paulius Šaltinis: https://www.youtube.com/watch?... 2015-05-28 09:27:11, skaitė 4076, komentavo 0

Kaip Jungtinės Amerikos Valstijos rėmė nacių Vokietiją arba kodėl karas buvo nuostabus dalykas

Džekas Pauelsas (Jacques Pauwels) pasakoja apie korporatyvinės Amerikos paramą nacistinei Vokietijai ir investicijas į projektą "Fiureris Adolfas Hitleris":

Didžioji dalis amerikiečių buvo prieš Hitlerį ir prieš Nacizmą Vokietijoje, argi ne? Šiuo metu tokį įspūdį sudaro tokie Holivudo filmai kaip ''Išgelbėti eilinį Rajaną'' ar netgi ''Šindlerio sąrašas''.

Taigi, niekas negali paneigti ,kad daug amerikiečių nemėgo Hitlerio, niekino kaip žmogų ir nekentė jo skleidžiamo Nacizmo.

Taip pat yra tiesos ,kad dauguma amerikiečių ištikrųjų mėgo Hitlerį ir neturėjo nieko prieš Nacizmą ir fašizmą. Faktiškai jiems netgi visa tai patiko.

Ir viena iš didžiųjų problemų yra tai, kad Hitlerį mėgo didelis skaičius labai svarbių ir įtakingų asmenų tokių kaip politikai, ekonomistai ir t.t., kurie valdė Jungtines Amerikos Valstijas.

Ir aš mąstau, kad ypatingai ''Didieji industrijos kapitonai'': verslininkai, bankininkai ir geriausi JAV advokatai, kurie 1930 -aisiais, tiesą sakant, mėgo Hitlerį, nes kaip sakant jie galėjo daryti verslą su juo. Ir tai taipogi yra labai svarbu.

Norint suprasti tai, mes turime gryžti į vėlesnius 1920-tuosius, dešimtmetį po Pirmojo Pasaulinio karo, kai dauguma JAV kompanijų dėl priežasčių ,kurias aptarsime vėliau, investavo didžiulius pinigus į Vokietiją, kuri dar nebuvo Nacių Vokietija.

Pavyzdžiui "Ford", "General Motors" pastatė didžiulius fabrikus, didžiules gamyklas Vokietijoje. Taipogi "IBM", "ITT", "GILLETE", "Coca Cola", "Kodak" ir daugybė kitų kompanijų ,kurios pradėjo verslauti Vokietijoje. Ir šios kompanijos buvo labai sėkmingos.

Tiesą sakant, kurį laiką verslas nebuvo labai sėkmingas, nes vėlyvaisiais 1920-tuosiais Didžioji Depresija apėmė JAV. Tai buvo didžiulė ekonominė krizė, kuri labai pakemkė verslui ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, taipogi Vokietijoje.

Tačiau 1933-taisiai Hitleris gavo valdžią. Ir netikėtai, Amerikiečių investicijoms Vokietijoje viskas ėmė gerėti. Faktiškai nuo to momento kai Hitleris gavo valdžią 1933 metais, beveik iš karto amerikiečių investicijos, amerikiečių kompanijų padaliniai Vokietijoje pradėjo uždirbti vis daugiau ir daugiau pinigų. Ir tam ,kad tai vyktų buvo labai geros priežastys.

Viena iš priežasčių buvo, kad Hitleris eliminavo visas darbo profsąjungas. To rezultatas buvo toks, kad kompanijos Vokietijoje įskaitant ir užsienio kompanijas, galėjo mokėti vis mažesnius ir mažesnius atlyginimus darbuotojams, mažesnes pašalpas, galėjo priversti dirbti daugiau valandų ir nereikėjo jaudintis dėl pasekmių todėl, kad protestai Vokietijoje nebebuvo leidžiami.

Taigi, Hitlerio statomas fašizmas ir nacizmas buvo, tiesą sakant, gerai verslui. Ir taipogi tai padėjo menkinti profsąjungas ir politines partijas. Taigi dėl šių priežasčių Hitleris buvo labai geras verslui.

Tačiau Hitleris buvo dar geresnis verslui todėl, kad iš JAV kompanijų užsakinėdavo daugybę resursų bei produktų. Pavyzdžiui, sunkvežimius, tankus, lėktuvus užsakinėdavo iš "General Motors" kompanijos. Taipogi komunikacijų įrangą, kurią gamino "ITT", tam ,kad neleistų priešų lėktuvams susisiekti su tankais.

Hitleris ruošėsi karui, tai dabar kiekvienas žino. Hitleriui reikėjo karo priemonių: tankų, lėktuvų, sunkvežimių ir t.t. Ir visos tos didžiulės JAV kompanijos buvo labai laimingos galėdamos parūpinti visą karui reikalingą techniką Ponui Hitleriui.

Ir kai kurie žmonės tikėjo, kad Hitleris nemokėjo sąskaitų kaip pavyzdžiui Tarybų Sąjungoje, kur paprasčiausiai viską nacionalizavo ir nemokėjo sąskaitų. Tai netiesa, Hitleris apmokėjo sąskaitas, todėl verslas Vokietijoje klestėjo.

Tiesą sakant, didžiosioms JAV kompanijoms verslas Vokietijoje sekėsi geriau, nei pačiose JAV.

Ir kompanijoms nereikėjo kažkokių planų gamyklų ir fabrikų statymui, kad vykdyti verslą su Hitleriu. Juk tiesiog buvo galima eksportuoti viską tiesiai į Vokietiją. Pavyzdžiui, tokia didelė kompanija kaip "Exxon", kitaip tariant "Standard Oil of New Jersey" arba geriau žinoma pavadinimu "Esso", valdoma Rokfelerių šeimos, taipogi "Texical", Hitleriui tiekė visų rūšių kurą todėl, kad kuras buvo Hitlerio stabdys.

Todėl, kad norint kariauti su lėktuvais ir tankais, juk reikalingas kuras. Ir noriu jums pasakyti, kad Vokietijoje yra labai daug alaus, turbūt vandens, tačiau nėra naftos. Todėl norint kariauti su kuru varoma technika, reikia kurą iš kažkur importuoti. Tai Hitleris ir darė, jis pirko kurą daugiausiai iš JAV šaltinių. Todėl verslas su Hitleriu buvo labai labai geras verslas.

Hitlerio armija buvo puikus verslas. Ir jeigu kas nors jūsų paklaustų ar didieji JAV industrijos kapitonai, pavyzdžiui Henris Fordas, kuris 1938 pardavinėjo ginklus, tankus ir kitą techniką Hitleriui, nežinojo, kad visa ta technika bus panaudota kare prieš kažkurią valstybę?

Atsakymas: aišku, kad bus karas, bet turbūt niekas negalėjo tikėtis, kad Hitlerio karas bus ne prieš kažką, o prieš Tarybų Sąjungą. Ir tai jiems buvo geras dalykas, nes JAV bankininkai, verslininkai ir t.t. nekentė Tarybų Sąjungos ir nekentė labiau nei Nacių Vokietijos, nes Tarybų Sąjungoje buvo dirbama taip, kad būtų išaukštinta socialistinė visuomenė, o ne kapitalistinė, dėl kurios JAV yra garsi. Ir žinoma tai sistema, kuri gamino Didžiuosius industrijos kapitonus iš kurių JAV galėjo pelnytis.

Tai tiesą sakant, Hitleris buvo puikus vyrukas [amerikiečių akimis], argi ne?

Tik pagalvokite. Jūs uždirbate iš jo pinigus ir dar be visa ko, jis kariauja su Tarybų Sąjunga - labiausiai jūsų nemėgstama valstybe iš viso pasaulio.

Taigi Hitlerio planai karui buvo tai, prieš ką JAV neturėjo nieko prieš. Ir tuomet kai karas prasidėjo, kai Hitlerio tankai užemė Lenkiją, įvažiavo į Belgiją ir Prancūziją, jiems visiškai nerūpėjo.

Tiesą sakant, 1940 liepą, Vokiečių Kancleris, pakvietė visus svarbius asmenis į didžiulę šventę, kurioje buvo švenčiamos Hitlerio armijos pergalės prie silpnesnes šalis -- tokias kaip Lenkija ir Prancūzija. Ir kaip jūs manote, kas atėjo į šią šventę? Ogi pavyzdžiui, Henris Fordas ir "General Motors" atstovai, "ITT", tos kompanijos, kurios padėjo švęsti pergalę.

Gerai išanalizavus Hitlerio karinę taktiką suprastumėte, kad taktika buvo žaibiškai pulti su viskuo: tankais, lėktuvais ir t.t., kurie juda labai greitai. Bet jei jūs pagalvotumėte, beveik visa ta technika buvo tiekiama JAV kompanijų. Visa ta technika buvo gaminama Vokietijoje, kuras buvo eksportuojamas tiesiai iš JAV arba per Meksiką. Todėl, verslas su Hitleriu buvo nuostabus verslas. Ir nebuvo jokios priežasties, dėl kurios būtų galima jo nemėgti.

Tiesą sakant, jeigu būtųmėte paklausę Pono Fordo: "Jūs darote verslą su Hitleriu ir jūs suprantate, kad esate dėl to laimingas, nes jūs gaunate daugybę pinigų, bet argi jūs nemąstote, kad Hitleris baisus antisemitas bei rasistas ir dėl to jūs jo galėtumėte nemėgti?" O Henrio Fordo atsakymas buvo paprastas. Ne todėl, kad pats Ponas Fordas buvo antisemitas. Antisemitizmas buvo labai paplitęs JAV visuomenėje, taip pat kaip ir rasizmas. Todėl visiems Didiesiems industrijos kapitonams buvo visiškai nesvarbu, kad Hitleris buvo antisemitas ir jiems visiškai nerūpėjo ką jis padarė žydams.

Taigi, karas tęsėsi, buvo daugybė Vokietijos pergalių, tačiau kažkaip britai niekaip nepasidavė ir atrodė, kad karas gali tęstis dar daugybę metų. Bet tai ne problema JAV - todėl, kad karas savaime yra puikus verslas. Ir ne tik todėl, kad buvo galima aprūpinti Vokietiją karine technika, tačiau buvo galima lėktuvais ir tankais aprūpinti ir britus.

Todėl galima sakyti, kad karas yra puikus dalykas, nes JAV tiekia karinę techniką, uždirba iš to pinigus ir dar be visa ko, visi priešai kariauja tarpusavyje.

Ir dar, juk galima tiekti karinę techniką ir pačiai JAV ir iš to uždirbti pinigus. Todėl karas yra pats geriausias verslas, faktiškai galima sakyti, kad karas ištraukė JAV iš Didžiosios depresijos, o ne Ruzvelto ''Naujasis kursas", kaip kai kurie istorikai mėgsta galvoti arba apsimeta tikintys.

Taigi, kuo toliau karas tęsėsi, tuo geriau.

Ir kai kurie verslininkai bei politikai yra sakę, pavyzdžiui Henris Trumenas (tapęs p-rezidentu po Ruzvelto), kuo ilgiau šis karas tęsis - tuo geriau mums.

Tuo metu JAV neturėjo jokio supratimo, kad galbūt JAV demokratija susirems su Hitlerio diktatūra. Tačiau kaip visi žinome, JAV buvo įtraukta į karą. Faktiškai kelias, kuriuo JAV buvo įtraukta į karą, kaip vienas amerikiečių istorikas buvo pasakęs, tiesiog "grįžo atgal į karą". Jie buvo įstumti į karą. Jie nesirinko įsitraukti į karą. Tiesiog jie netyčia užlipo ant karo grėblio.

Ir tai įvyko todėl, kad Japonai atakavo JAV, Perl Harborą, kaip visi žinome. Ir visi žinome, kad kitą diena JAV paskelbė karą Japonijai.

Ir tai buvo skirtingi karai: vienas Europoje tarp Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Tarybų Sąjungos, o kitas Tolimuosiuose Rytuose tarp JAV ir Japonijos. Galima sakyti tai buvo du Pasauliniai karai vienu metu. Ir viena priežasčių kodėl jie sujungė šiuos karus į vieną yra tai, kad po 4 dienos po Perl Harboro Hitleris paskelbė karą JAV.

Klaidinga manyti, kaip daugelis žmonių mano ,kad JAV prezidentas Ruzveltas po Perl Harboro atakų paskelbė karą Vokietijai. Juk Vokietija neatakavo Perl Harboro, po tų atakų JAV paskelbė karą tik Japonijai, Vokietija į tai nebuvo įtraukta.

Taipogi yra klaidinga tikėti, kad Vokietija įsipareigojo padėti Japonijai, ir tai nėra tiesa, todėl kad Vokietija praktiškai buvo įsipareigojusi padėti Japonijai, jeigu ji bus užpulta kitos šalies. Tačiau Perl Harboras nebuvo tai, dėl ko Vokietijo turėjo padėti Japonijai. Juk Japonija pati užpuolė JAV.

Tačiau 1941 Gruodžio 11-ą, 4 dienos po Perl Harboro, Vokietija visgi paskelbė karą JAV. Ir tai iškelia klausimą: jeigu Hitleris nebūtų paskelbęs karą JAV, kada JAV būtų paskelbusi karą Vokietijai?

Turbūt niekada. Turbūt jiems nereiktų ateiti į Europą ir skelbti savo demokratijos.

Tačiau JAV tai padarė ir keliant klausimą dėl ko Hitleris paskelbė karą JAV, galima teigti ,kad visa tai buvo dėl to, kad Vokietijos situacija prie Tarybų Sąjungos buvo ne pati geriausia.

1941 metais Liepą Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą ir Berlynas tikrai tikėjo, kad karas su Tarybų Sąjunga tęsis tik nuo 6 iki 8 savaičių. Ir tai buvo labai svarbu Vokietijai, nes Vokietija kuro turėjo tik keturiems mėnesiams. Taigi, norėdami turėti priėjimą prie Naftos telkinių jie per 4 mėnesius privalėjo nugalėti Tarybų Sąjungą.

Ir jeigu jie būtų tai padarę, jie būtų galėję plėstis amžinai ir kovoti su visomis didžiausiomis jėgomis pasaulyje. Todėl, kad didžiausia Vokietijos silpnybė buvo resursų, ypač naftos trūkumas. Todėl karas su Tarybų Sąjunga Hitleriui buvo labai svarbus dėl daugybės priežasčių.

Tai buvo svarbu, nes Hitlerio gyvenimo svajonė buvo Tarybų Sąjungos sunaikinimas. Revoliucijos kūrėjos, kominizmo kurėjos. Be visa to, buvo labai svarbu gauti didžiulius Tarybų Sąjungos išteklius, pavyzdžiui derlingas Ukrainos žemes.

Taigi, Vokietijai buvo labai svarbu judėti greitai, nes kuro ištekliai labai sparčiai mažėjo. Taigi karas iš pradžių sekėsi labai gerai, tačiau rūgpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais Vokietijai nebuvo patys geriausi laikai Tarybų Sąjungoje.

Tarybinės liaudies pasipriešinimas buvo žymiai stipresnis nei tikėtasi. Katastrofa nutiko vokiečiams 1941 gruodžio 5-ą - tuomet, kai Raudonoji Armija kontratakavo priešais Maskvą ir gerokai sukruvino vokiečių veidus. Tą pačią dieną, generolai raportavo Hitleriui Berlyne, kad jis pralaimės karą, nes jie viduryje žiemos užstrigo Tarybų Sąjungoje, perėjo į gynybines pozicijas ir svarbiausia - kad jų kuro atsargos beveik išseko. Ir mintys kitais metais bandyti atakuoti Tarybų Sąjungą yra labai pesimistinės.

Ir istorikai mano ,kad dėl šios priežasties Hitleris paskelbė karą JAV. Jis buvo priverstas tai padaryti. Buvo priverstas ieškoti išsigelbėjimo. Jis galvojo ,kad paskelbdamas karą JAV, nors iš tikro to nedarydamas, jis paskelbs karą Japonijos priešui. Ir jis mąstė ,kad galbūt kažkaip Japonija, kuri tuo metu turėjo didžiulią armiją, paskelbs karą Vokietijos priešui Tarybų Sąjungai. Tokiu būdų, Hitleriui yra Vilties laimėti karą prie TSRS.

Tačiau kaip mes visi žinome, Japonija pasakė didelį ačiū Hitleriui, už tai, kad jis paskelbė karą JAV, tačiau neprisidėjo prie jo kovoje prieš Tarybų Sąjungą. Dėl šitos priežasties Hitleris visiškai vienas turėjo kovoti prieš TSRS, kas vedė jį į pralaimėjimą.

Tiesą pasakius galima teigti, kad Tarybų Sąjunga nugalėjo Nacių Vokietiją. Žinoma, prie to prisidėjo ir britai, amerikiečiai, kanadiečiai ir kiti aljanso nariai, tačiau didžiausią įnašą į pergalę įdėjo TSRS.

Grįžkime prie JAV ir Vokietijos korporacinių ryšių. 4 dienos po Perl Harboro, galima sakyti, kad JAV iš tikrųjų rimtai kariavo prieš Vokietiją. Taigi, kas nutiko JAV investicijoms, JAV gamykloms Vokietijoje? O atsakymas yra toks: verslas kaip visada.

Iki pat paskutiniųjų karo dienų, korporacijos tiekė Vokietijai ginklus ir už tai gavo pinigus.

Visos didžiosios kompanijos vis dar gaudavo didžiulius pinigus iš nacių Vokietijos, netgi po Perl Harboro.

Oficialiai JAV štabas prarado kontrolę Vokietijos operacijoje, bet tai tik iš dalies tiesa. Aš tai aprašiau savo knygoje "Mitas apie gerą karą" (''The Myth of the Good War'').

Realybė buvo tokia, kad verslas toliau klestėjo ir JAV korporacijos toliau uždirbo didžiulias sumas pinigų. O kai amerikiečių ir britų bombonešiai bombardavo daugybę vokiečių miestų - tokių kaip Kelnas, Hamburgas, Drezdenas ir sunaikino visus pastatus, bažnyčias ir katedras, iš tikrųjų jie niekada stipriai neatakavo tų vietovių, kuriose buvo JAV gamyklos ir fabrikai.

Taigi, baigiantis karui buvo galima sakyti, kad JAV išsaugojo savo investicijas Vokietijoje ir karui pasibaigus vis dar vykdė verslą. Ir šios kompanijos šiandien stovi vis dar ten, vis dar gauna didelius pinigus.

Moralas šio pasakojimo yra toks: JAV nekariavo prieš Vokietiją vien dėl to, kad nekentė Hitlerio ar nacių. Iš pradžių jie iš viso nenorėjo kariauti, nes tai jiems nešė pinigus. Ačiū Hitleriui. Ir vėliau jie prisikrovė daugybę pinigų, kai reikėjo aprūpinti Hitlerį ir jo priešus.

Taigi, karas buvo nuostabus dalykas.

Pamoka, kurią visi turėtųme išmokti yra ta, kad JAV niekada neturėjo nieko prieš Hitlerį ir fašizmą, ir netgi šiandien mes galime stebėti, kaip pavyzdžiui Ukrainoje, JAV toleruoja, drąsina ir netgi remia neonacių išraiškas.

Antra vertus, karas yra labai gerai verslui. Tiesą sakant kai karas pasibaigė, daugybė Amerikos ekonomistų pareiškė, kad pasibaigus karui bagsis geros dienos.

Ir karui pasibaigus, rezultatas buvo toks, kad JAV reikėjo naujų karų. Todėl Šaltasis karas irgi buvo labai gerai, nes leido sistemai funkcionuoti toliau.

Kai baigėsi Šaltasis karas, prasidėjo Persijos įlankos karas, po to buvo puiki idėja - terorizmas, kas reiškia nuolatinį karą apimantį daugybę šalių.

Ir pabaigai, daugybė žmonių žino, kad jeigu į pasaulį ateis taika, tai bus katastrofa JAV ekonomikai.

Išvertė Paulius