Per pastarąjį ketvirtį amžiaus JAV kasmet bombardavo bent vieną šalį
Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/05... 2015-05-31 18:30:52, skaitė 2007, komentavo 1
Filipas Bampas (Philip Bump) paskaičiavo , kiek laiko per pastaruosius 40 metų Jungtinės Valstijos buvo karo stovyje. Tai įdomus tyrimas, tačiau iš tikro jame yra sumažintas skaičius atvejų, kada JAV naudojo savo ginkluotąsias pajėgas užsienyje. Iš dalies tai paaiškintina gana ginčytinu Bampo apibrėžimu, ką Amerikai reiškia karo stovis: „Naudodami gana subjektyvų „karo stovio“ apibūdinimą – Korėja į mūsų analizę pateko, o Kosovas ne – mes nusprendėme paskaičiuoti, kiek laiko vidutinio statistinio amerikiečio gyvenime jo šalis buvo karo stovyje“.
Sprendžiant iš Bampo paskaičiavimų ir grafikų, Jungtinės valstijos karo stovyje buvo 43,2 proc. mano gyvenimo laiko (aš gimiau 1979 metais). Tai didelis procentas, tačiau jisai pamažintas. 1999-2001 metų periodą Bampas laiko taikiu. Tačiau kiekvienas, kuris nusimano apie JAV užsienio politiką tą dešimtmetį, žino, kad iš tikro buvo ne taip.
Jei įtraukti į paskaičiavimus visas amerikiečių karines intervencijas, tai gausis, kad JAV per pastaruosius 21 metus kasmet bombardavo arba įsiverždavo mažiausiai į vieną šalį. Pradedant įsiveržimu į Panamą 1989 metais Jungtinės Valstijos beveik be perstojo vykdo intervencijas užsienyje. 1991-2003 metais JAV pastoviai bombardavo Iraką, vadindamos tai „neskraidymo“ zona. Klintono prezidentavimo metais Irakui periodiškai buvo suduodami raketiniai smūgiai, o 1998 metais smūgiai buvo suduoti Sudanui ir Afganistanui. JAV nevykusiai bandė užsiimti „valstybės kūrimu“ Somalyje, kas baigėsi 18 amerikiečių žūtimi; įsiveržė į Haitį, kad vėl primestų jam nuverstą prezidentą; bombardavo serbus bosnių ir Kosovo intervencijos metu. Bampo analizėje karas Persijos įlankoje vadinamas karo laiku, o Kosove dėl kažkokios priežasties – ne, nors 1999 metais JAV prieš Jugoslaviją vykdė karinius veiksmus ilgiau, negu 1991 metais Irake.
Kai kurias iš šių intervencijų negalima pavadinti pilnaverčiu karu (nors vadovaujantis sveiku protu įvykius Kosove reiktų įtraukti į šią kategoriją). Tačiau visa tai yra atvejai, kuomet Jungtinės Valstijos naudojo jėgą arba grasino ja siekiant diktuoti kitoms šalims savo politinę valią. Man atrodo, kad visos šios intervencijos buvo neteisingos ir neatitiko amerikiečių interesų, tačiau ar aš jas palaikau, ar ne – neturi reikšmės. Svarbu suprasti, kad jos buvo, ir kad Amerika toli gražu negyveno taikoje visus dešimt metų tarp karo Persijos įlankoje ir rugsėjo 11-os. Mano paskaičiavimais, JAV imasi vienokių ar kitokių karo veiksmų mažiausiai kartą per metus jau dvi trečiąsias mano gyvenimo. Pastarieji 14 metų tapo pačių brangiausių ir intensyviausių užsienio intervencijų laiku, tačiau prieš tai buvęs 12 metų periodas taip pat pasižymėjo dažnu karinės jėgos naudojimu. Jungtinės Valstijos dėl įvairių priežasčių pastoviai naudojo jėgą pastaruosius 26 metus, darė tai dažnai ir visame pasaulyje. Tos kartos, kurios išaugo po šaltojo karo, didžiąją dalį savo gyvenimo matė, kaip jų šalis bombarduoja ir įsiveržia įvairiose pasaulio dalyse. Tam tikra prasme mes jau pripratom prie pastovaus JAV intervencionizmo, tačiau jis vis labiau pradeda mums nusibosti, nes jo mūsų gyvenime tapo per daug.