Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-12 12:10:00, skaitė 962, komentavo 14
„Pakviesti Rusiją būti bendros geopolitinės erdvės dalimi sukuriant klaidingą bendrų interesų įspūdį būtų strateginė klaida. 2014-ieji metai turėtų išlikti kaip pats karčiausias nusivylimas ir įrodymas to, kokį „rezultatą“ duoda interesai be vertybių “, - pasakė Gitanas Nausėda šią savaitę Vilniuje Bukarešto devynkės šalių užsienio reikalų ministrams.
Bukarešto devynkė - yra neformalus Rytų Europos NATO valstybių narių susibūrimas. Jį sudaro Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šis sambūris atsirado 2014 m., Ukrainos krizės piko metu. Savo tikslu "devynkės" įkūrėjai iškėlė kartu stengtis prastumti rytų šalių interesus - Šiaurės Atlanto aljanso dalyvių - NATO viršūnių susitikimuose.
Paprasčiau sakant, kalbama apie Rytų Europos „buferinės zonos“ šalių, kuria siekiama atskirti Rusiją nuo Vakarų Europos, interesų suvienijimą. Šias šalis siejantis interesas vienintelis: išmušti iš vakarietiškų sąjungininkų karinę ir finansinę paramą „sulaikyti-atgrasyti Rusiją“.
Nenuostabu, kad būtent tokio profesionalaus rusofobų klubo posėdyje nuskambėjo desperatiškas šalies - susitikimo šeimininkės - klyksmas skirtas NATO: atsiplėškite pagaliau nuo savo problemų ir pradėkite realiai priešintis Putinui!
Lietuvos prezidento kalbą didžiąja dalimi sudaryta iš priekaištų aljanso sąjungininkams, kuriems Rusija iš 2014 m. absoliučios grėsmės tapo santykiniu pavojumi. Tai nereiškia, kad JAV ir ES nugalėjo prorusiškos nuotaikos. Tai reiškia, kad per pastaruosius metus Vakarams susidūrė su tikrai aktualiomis ir realiomis grėsmėmis, prieš kurias nublanksta „atašliaužianti Kremliaus agresija“.
Nelegali migracija, atbėgėliai- dykaduoniai prie Jevrosojūzo sienų, ES biudžeto sumažėjimas dėl „Brexit“, islamiški teroristai, painiava ir nepastovumas vakarietiškų visuomenių viduje, nesisteminių marginalų sėkmė rinkimuose, Iranas, Šiaurės Korėja, koronavirusas - su tokiu įspūdingu sąrašu, Vakarams kažkaip nelabai kada yra domėtis Rusija. Tuo labiau, kad, Putinas kažkodėl tai vis nepuola ir neužpuola.
Turint tokį sąrašą Vakaruose palaipsniui įsitvirtina beprotiškos mintys, kad Rusija - tai ne problema, o jos sprendimas, ir tarptautiniai procesai kaskart tik patvirtina šias mintis.
„Draugystės juosta“ ties sienomis su Rusija, žinoma, negali leisti tokio įvykių posūkio. „Rusijos grėsmės“ mitologija - tai vienintelis dalykas, kurį Rytų Europa daugiau ar mažiau sėkmingai pardavinėjo Vakarams. Siekiant „sulaikyti-atgrasyti Rusiją“, šios šalys buvo priimtos į NATO ir Jevrosojūzą be atitinkančių narystės šiose organizacijose kriterijų, buvo pumpuojama į jas paskolas ir dotacijomis, tiesiami tiltai ir remontuojami keliai tolimiausiose provincijų skylėse, kad apgyvendinti ten NATO kareivius.
O po to ateina Trampas ir pasako: kodėl gi nepabandžius susitarti su Rusija, kad būtų sulaikyta-atgrasyta Kinija? Po jo ateina koronavirusas ir tada visiems tampa ne iki Rusijos.
"Sanitarinio kordono“ šalims, kurios gyvena „Rusijos grėsmės“ tema, nepriimtinos kiek kalbos tiek apie tai, kad galima kalbėtis ir derėtis su Kremliumi, tiek ir paprastas Rusijos temos „užmuilinimas“.
Todėl Lietuvos prezidentas „Bukarešto devynkės“ susitikime išrėžia pavyzdinę rusofobinę kalbą, apie tai, kad Rusija yra grėsmė numeris vienas, ir Vakarų sąjungininkams reikia viską užmetus ir atsisakius susitelkti ties „Rusijos grėsmės“ atrėmimu.
"Rusija lieka aiškia svarbiausia ilgalaike grėsme NATO. Rusija sąmoningai pasirinko ir siekia sugriauti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Neturėtume turėti jokių su tuo susijusių iliuzijų. Tačiau turime galimybę rinktis neįteisinti jokių beatodairiškų Rusijos veiksmų. Privalome reikalauti Rusijos atsakomybės. Privalome nepamiršti, kad pasyvumas tik skatina agresiją“, - sako Nausėda.
Lietuvos politinės klasės, primityvų pasaulio vaizdą kurios perteikia valstybės vadovas, net gaila dėl jos naivaus provincialumo.
Per pastaruosius kelerius metus nusistovėjusią pasaulio tvarką griauna ne Rusija, o pagrindinės NATO šalys, kurios kaip tik ir yra oficialių nervinių Vilniaus kreipimusi adresatai. Kaip tik jos yra nepatenkintos atsiradusia pasaulio tvarka ir keičia ją pagal save. Didžioji Britanija pasitraukė iš Jevrosojūzo. Amerika naikina tarptautinių institucijų sistemą, kurią ji pati kūrė dešimtmečiais.
Akivaizdu, kad pagrindinė transatlantinio solidarumo grėsmė šiandien yra ne Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet JAV prezidentas Donaldas Trampas, kuris grasina išvesti Ameriką iš NATO ir uždrausti vežti „Ferrari“ ir „Mercedes“ už okeano, jeigu europiečiai nepradės mokėti amerikiečiams už savo karinį saugumą.
Gyvenimas nestovi vietoje. Pasaulis keičiasi, ir tarptautinė realybė darosi vis sudėtingesnė. Žmonijai tai yra greičiausiai gerai, tačiau gyvenančiai išskirtinai "rusiškos grėsmės" mono-tema Rytų Europai - išimtinai blogai.
„Buferinei zonai“ mielas juodai-baltas pasaulio vaizdas, kuriame „civilizuotas pasaulis“ susivienijęs norų kovoti su Rusija, ir kitų rūpesčių sąjungininkai neturi. Todėl jie vis investuoja ir investuoja į Lietuvą bei į ją panašiose šalyse: veža ten kareivius, praveda pratybas, kuria infrastruktūrą.
Maždaug taip viskas ir buvo 2014 metais kada išmušė Pribaltikos ir kitų limitrofų "žvaigždžių valanda“. Tačiau nuo to laiko gyvenimas nuėjo toli į priekį. Dabar ir NATO pratybos Pribaltikoje dėl koronaviruso yra ties žlugimo riba.
Iš Nausėdos kalbos matyti, kad Vilniuje supranta tokią perspektyvą ir nėra ja labai patenkinti. Pratybos būtinai turi būti vykdomos tam, kad Rusija gautų aiškų signalą, kad ji yra sulaikoma prie Aljanso sienų.
Vargu, ar Lietuvos žmonės solidarūs su savo valdžios pastangomis priimti savo teritorijoje kereivius iš Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kitų NATO šalių, jau užsikrėtusius nauja infekcija. Valdžios tokia aplinkybė sugluminti negali. Jei jau ji sutiko paversti Lietuvą pirmojo smūgio objektu ir būti garantuotai sunaikinta karo tarp Rusijos ir NATO atveju, tai kas per niekalas šiems žmonėms yra tas koronavirusas?