Į Tarybų Lietuvą investavo 3-5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys

Autorius: Anno Šaltinis: https://lt.rubaltic.ru/economi... 2020-03-29 10:24:00, skaitė 391, komentavo 0

Į Tarybų Lietuvą investavo 3-5 kartus daugiau, nei į kitus regionus: slaptų informacinių raštų, pateiktų Gorbačiovui 1990 metais, duomenys

1990 metais tarp Michailo Gorbačiovo ir Baltijos respublikų vadovų vyko derybos dėl Lietuvos, Latvijos bei Estijos išstojimo iš Tarybų Sąjungos. Prieš derybų pradžią Ministrų Tarybos, Valstybinio plano komiteto, Valstybinis materialinio techninio tiekimo komiteto bei Valstybinio statistikos komiteto darbuotojai paruošė TSRS prezidentui ataskaitas apie Baltijos respublikų ekonominę padėtį. Pateikiame jūsų dėmesiui šiuos unikalus dokumentus.

Informacinis raštas dėl klausimų, kurie gali kilti per artėjančias derybas su Lietuvos TSR.

1945 metais Lietuvos pramonės bendroji produkcija sudarė 40% nuo ikikarinių apimčių. Smarkiai sukentėjo žemės ūkio sritis. Palyginus su ikikariniais metais galvijų skaičius sumažėjo 53,6%, kiaulių – 63,9%, avių – 45,7%, pasėlių plotai – 20%, o derlingumas – 22%.

Nuostolis, padarytas respublikos ekonomikai nacių Vokietija, pasiekė 17 milijardų rublių (pagal 1941 metų kainų lygį), tarp kurių nuostolis valstybinėms pramonės įmonėms sudarė 4,8 milijardų rublių, kooperatyvinėms, profsąjungų, religinėms ir kitoms visuomeninėms organizacijoms – 0,9 milijardų rublių, o Lietuvos TSR piliečiams – 11,3 milijardų rublių

Karas dar nesibaigė, o Lietuvoje jau atstatinėjo geležinkelius, plentus, pagrindinius tiltus, buvo suteiktos būtinos transporto priemonės. 1945 metų pradžioje pradėjo veikti atvykę iš Rusijos TFSR du galingi energotraukiniai, kurie aprūpindavo elektra Kauno ir Vilniaus pramonės įmones bei iš dalies – gyventojus.

 Greitai energotraukiniai pradėjo veikti Akmenėje, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Tam, kad atkurti liaudies ūkį iš Rusijos TFSR atvykdavo ešelonai su metalo pjovimo staklėmis, garo katilais, vidaus degimo varikliais, lokomotyvais, elektrine įranga, automobiliais, juodaisiais ir spalvotaisiais metalais...

Broliškų tarybinių respublikų paramos dėka sugriautos pramonės atkūrimui užteko mažiau už penkis metus. TSRS vyriausybė skyrė Lietuvai 200 milijonų rublių dotaciją. 1948 metais buvo pasiektas ikikarinis pramonės lygis.

Per 1945-1950 metus buvo pastatyta virš dviejų šimtų stambių pramonės įmonių. Metalo staklių gamyklos „Žalgiris“ bei elektrotechnikos gamyklos ELFA statyboje dalyvavo įmonės iš daugiau nei 40 kitų tarybų respublikų miestų. Įranga Kauno gamyklai „Pergalė“ buvo teikiama iš Rusijos TFSR, Ukrainos bei Baltarusijos TSR 50 miestų. Kauno hidroelektrinės statyboje dalyvavo beveik visos broliškos respublikos, Lietuvos Lenino valstybinės rajoninės elektrinės Elektrėnuose dalyvavo 200 sąjunginių įmonių, o įrangą Kėdainių chemijos kombinatui teikė daugiau už tris šimtus šalies įmonių.

Kalbant apie agropramoninį kompleksą, sudarantį Lietuvos ekonomikos branduolį, tai jis buvo aprūpinamas kapitaliniais įdėjimais kelis kartus geriau už kitų šalies regionų APK.

 Pavyzdžiui, per devintą penkmetį (1971-1975 metai) respublikai buvo suteikti gamybinės paskirties kapitaliniai įdėjimai, kurių dydis, jei perskaičiuot žemės ūkio naudmenų vienam hektarui, buvo 3,8 kartų didesnis nei TSRS vidurkis ir triskart didesnis, nei Rusijos TFSR. Atitinkamai per dešimtą penkmetį skirtumas sudarė 3,4 ir 2,6 kartų; per vienuoliktą – 3,2 ir 2,5 kartų; 1986-1989 metais – 3,4 ir 2,5 kartų. Tai nulėmė tą, kad 1 ha dirvos kapitalo ir darbo santykis šiandieninėje Lietuvos TSR 2,6 kartų didesnis, nei bendras šalies rodiklis, ir 2,8 kartų didesnis nei Rusijos TFSR.

Už valstybės lėšas respublikoje buvo įgyvendinti stambi žemės melioracijos, kaimo socialinės plėtros, kelių statybos darbai. 1970-iems metams respublikos 36% žemės ūkio naudmenų buvo numelioruoti, o dabar šitas rodiklis pasiekė 70% (kadangi bendras TSRS rodiklis sudarė atitinkamai 3% ir 7%). Tai nulėmė puikias galimybes tam, kad išvežti žemės ūkio produkciją už respublikos ribų.

Daugelis respublikos kolūkių ir tarybinių ūkių gaudavo materialinių bei techninių išteklių dotacinėmis kainomis. Lietuva dirvos 1 ha gaudavo 3-5 kartus didesnes dotacijas, nei kiti TSRS regionai, nes materialinių ir techninių išteklių tiekimai čionai buvo žymiai stambesni. Tai leido gerokai padidinti žemės ūkio našumą.

Nurodyto periodo kapitalinių įdėjimų lyginamasis svoris pagal pramonės įmones ir organizacijas sudaro 45%, pagal pramoninės paskirties objektus – 52%. Iš viso nuo 1940 iki 1989 metų Lietuvos TSR teritorijoje įvykdytų valstybinių kapitalinių įdėjimų didis sudaro 38,7 milijardų rublių, iš kurių 28 milijardai rublių išleisti pramoninės paskirties objektams. Jeigu laikytis 1986-1986 metų pramonės įmonių ir sąjunginio pavaldumo įmonių kapitalinių įdėjimų lyginamojo svorio, tai už 1940-1989 metus kapitalinių įdėjimų apimtis pagal šią įmonių grupę sudarys 17,5 milijardų rublių, iš jų – 14,6 milijardų rublių skirti pramoninės paskirties objektams.

Šaltinis: Tarybinių ekspertų informacinis raštas paruoštas M. Gorbačiovo deryboms su Lietuvos TSR vyriausybe, kuri paskelbė išstosianti iš TSRS, nuo 1990.08.09.