Ramūnas Karbauskis:Negalima taupyti žmonių gerovės sąskaita. 2008-2009 metų ekonominės krizės suvaldymo klaidų nekartosime

Autorius: Ramūnas Karbauskis Šaltinis: https://minfo.lt/lietuva/strai... 2020-04-20 07:37:00, skaitė 647, komentavo 2

Dažnas iš mūsų dieną pradedame nuo žinių apie susirgusių COVID-19 skaičių. Jau antra savaitė šie skaičiai teikia vilčių ir tai bendras visų žmonių nuopelnas, nes kiekvienas atliekame savo misiją: medikai negailėdami savęs stovi priešakinėse linijose, kiti ieško galimybių padėti medikams, treti kantriai vykdo specialistų rekomendacijas. Šioje situacijoje svarbus kiekvienas – nuo vaiko, kuris mokosi nuotoliniu būdu, iki senjoro, kuris, suprasdamas padėties rimtumą, kreipiasi pagalbos į savanorius. Sutikime, kad šio viruso plitimo suvaldymas yra rimtas iššūkis. Savo patirties neturėjome – šimtmetį Lietuva su tokia grėsme žmonių sveikatai net nebuvo susidūrusi. Todėl labai operatyvūs ir savalaikiai valdžios sprendimai, padiktuoti situacijos analize, turimais resursais ir kitų šalių patirtimi tapo lemtingais ir leidžia šiandien lengviau atsikvėpti. Tačiau tai tik pirmas etapas.

Dabar prasideda intensyvi viruso sukeltos krizės ekonominės žalos suvaldymo fazė. Šiam etapui Lietuva turi daugiau patirties. Mes galime grįžti keletą metų atgal ir įvertinti ankstesnių valdžių klaidas. Mūsų kadencijos metu atliktas 2008-2009 metų ekonominės krizės tyrimas, kuris objektyviais skaičiais pagrindė, jog viena didžiausių klaidų - skolinimasis už milžiniškas palūkanas. Bet dar skaudžiau krizės metu smogė taupymas žmonių sąskaita – nurėžtos senjorų pensijos, sumažintos žmonių pajamos. Tai drastiškai sumažino vartojimą ir krizė tik gilėjo. Ekonomiškai išsivysčiusios šalys jų ekonominio stabilumo ar atsigavimo politiką grindžia vartojimu. Todėl mes nesielgsime taip, kaip buvo pasielgta prieš dešimtmetį. Atvirkščiai, skolinamės mažiausiomis rinkoje palūkanomis, nes turime visais būdais skatinti vartojimą, jokių atlyginimų, pensijų, pašalpų karpymo. Ieškome galimybių, kaip didinti žmonių pajamas. Pinigai, grįžtantys valstybei per vartojimą, skatina verslus, didina biudžeto surinkimą, o tuo pačiu ir generuoja pajamas kredito grąžinimui bei, kas svarbiausia, nemažina žmonių gyvenimo kokybės. Jei kas nors bandys tuo manipuliuoti ir sakyti, jog turime grįžti prie griežto taupymo, tai turi būti vertinama kaip sąmoningas kenkimas valstybei ir jos žmonėms. Sakysite, vertinimas per griežtas? Situacija leidžia įvertinti sprendimus ne tik retrospektyviai, bet ir palyginti, kokia situacija būtų šiandien, jeigu valdžioje dabar būtų liberalai konservatoriai. Jau vien per šias karantino savaites buvo pateikti pasiūlymai, kurie, deja, neturėjo nieko bendra su žmonėmis.

Pirma, Vyriausybei ėmus kontroliuoti padėtį dėl COVID-19, konservatorių lyderiai pirmiausia reikalavo įvesti nepaprastąją padėtį, nors ji galima tik tada, kai kyla pavojus visuomenės rimčiai (pvz. riaušės) ar iškilus grėsmei konstitucinei santvarkai (pvz. valstybėje prasideda perversmas). Net konservatoriams, manau, kad yra aišku, kad nei vieno, nei kito pavojaus valstybėje nėra. Bet konservatoriams reikėjo nepaprastosios padėties tam, kad Seimas sukurtų specialiąją komisiją ir kištųsi į visus Vyriausybės priimamus sprendimus. Žinant, kad Seimo valdyboje opozicija laikinai turi daugumą, o Seimo Pirmininkas net Seimo darbotvarkes derina tik su Gabrieliu Landsbergiu, yra akivaizdu, kad nepaprastoji padėtis ir sukurta dar viena specialioji komisija būtų naudojama kaip įrankis kovai su Seimo dauguma ir Vyriausybe. Kovą su pandemija, žmonių saugumą konservatoriai būtų iškeitę į politinę kovą Seime, nestabilumą ir su juo susijusias pasekmes.

https://youtube.com/watch?v=11ajPNMwJlU

Kitas konservatorių siūlymas – taupyti. Gerai, kad šį kartą valdžia ne jų rankose, nes vėl būtų taupoma visų žmonių sąskaita, o skolinamasi būtų keliais kartais brangiau, nei tai įmanoma rinkoje.

Trečias siūlymas nuskambėjo vakar – išsigynę, kad reikalavo nepaprastosios padėties, dabar konservatoriai nori, kad Seimas dalyvautų priimant sprendimus dėl išėjimo iš karantino. Negaliu suprasti, kaip taip staiga galima siūlyti du kardinaliai vienas kitam prieštaraujančius sprendimus? Vieną dieną laidę užuominas, kad gali kreiptis vos ne į Konstitucinį Teismą dėl nepaprastosios padėties nepaskelbimo, jie apsisuka ir netrukus pradeda skleisti žinią, kad Vyriausybė per lėtai švelnina karantino sąlygas. Tai vertinu, kaip eilinį norą kenkti jau ne tik mums ir destabilizuoti situaciją, bet kenkti visiems žmonėms ir stumti juos į pavojų.

Problema čia akivaizdi – opozicija neneša jokios atsakomybės, oponuoja vien dėl oponavimo, kelia bereikalingas įtampas, paskui rodo į mus pirštais ir sako, kad su mumis dirbti neįmanoma. Tokiu būdu konservatoriai imituoja darbą visus šiuos metus. Jiems nereikia dialogo ir solidarumo.

Mes turėjome darbo patirties opozicijoje Seime, taip pat šios patirties turime ir kai kurių Lietuvos miestų tarybose ir tikrai nemanome, kad opozicijos darbas yra kenkti. Pamenate, kaip krizės akivaizdoje elgėmės mes, kai buvome mažuma Seime? 2009 metais, kada ekonominės krizės įkarštyje buvo bandoma nuversti konservatorių ir liberalų Vyriausybę, vienintele alternatyva buvo neeiliniai rinkimai. „Valstiečiai“ tada pasakė, jog Lietuvos žmonių gerovė yra svarbiau, nei politiniai interesai, ir atsisakė palaikyti Vyriausybės atstatydinimą. Nors tai buvo tik trys balsai, bet jie buvo lemiami.

Jei mes būtume mąstę kaip konservatoriai dabar, tai mums tuomet būtų rūpėję rinkimai, o ne Lietuvos žmonių gerovė. Tiems, kurie pradės sakyti, kad būtų buvę geriau, jei tuometinė konservatorių ir liberalų valdžia būtų pasikeitusi, atsakysiu, jog pusmetis politinio nestabilumo ekonominės krizės įkarštyje Lietuvai galėjo kainuoti antra tiek, kiek konservatoriai sugebėjo iššvaistyti.

Labai gaila ir liūdna, kad žmonės iš opozicijos, vaidinantys rimtus, atsakingus politikus, nesugeba Lietuvos žmonių interesų iškelti aukščiau virš savo ambicijų, savanaudiškumo, arogancijos. Visus jų pasiūlymus griauti tai, ką daro ši valdžia, vertinu kaip jų įniršio vaisių, nes visas prieš mus nukreiptas propagandinis darbas, kurį jie darė tris su puse metų, byra į šipulius. Dar prieš kelis mėnesius Aurelijus Veryga buvo vienas iš nepopuliariausių politikų, o dabar žmonės pamatė nebe jų propagandos kuriamą įvaizdį, o tikrąjį Aurelijų Verygą, kuriam rūpi žmonių sveikata. Tas pats įvyko su Sauliumi Skverneliu. Propagandistai įtemptai dirbo siekdami jį sumenkinti visuomenės akyse, bet krizės akivaizdoje viskas sustojo į savo vietas, dabar žmonės mato darbus, o ne propagandos inžinierių kuriamą įvaizdį.

Todėl šiandien ypatingai didžiuojuosi mūsų komanda, koalicijos partneriais dėl darbų, kurie veda pozityvaus rezultato keliu. Tikiu, kad mums rudenį tikrai nebus gėda pažiūrėti žmonėms į akis. Būkite sveiki. Sunkumai mus daro stipresniais!