Garsusis bedantis marozas – etatinis melagingas apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio liudininkas Robertas Barkauskas
Autorius: Aurimas Drižius Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt/i... 2020-04-23 05:51:00, skaitė 1196, komentavo 3
Garsusis bedantis marozas – etatinis apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio liudininkas Robertas Barkauskas (abudu marozai - nuotraukoje)
Aurimas Drižius
Vienas mūsų skaitytojas Romas Balevičius atpažino tą bedantį marozą, kuris išgarsėjo visoje Lietuvoje po to, kai buvo išplatintas video, kaip buduliai, grįžtantys keltu į Klaipėdą, keikiasi ir šiurpina aplinkinius.
“Tas bedantis yra vienas iš tų melagių liudininkų, kurie liudijo Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio naudai, kai aš buvau teisiamas, - pasakojo R.Balevičius, - aš tą pilietį pažįstu kaip gerą teisėjo V.Kažio prietėlių, jo pavardė Robertas Barkauskas. Ten toje byloje, kurioje jie liudijo Kažio naudai, visi iš tos pačios chebros, ir visi tokie patys, kaip šis degradas”.
LL jau nemažai rašė apie tą Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį.
Garsusis bedantis marozas – etatinis melagingas apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio liudininkas Robertas Barkauskas
Mat Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius atsidūrė kalėjime, kai restauravo antikvarinę Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio „Volgą“. Vietoj sutartų beveik 20 tūkst. litų už dviejų metų darbą meistras sulaukė tik teisėjo grasinimo, kad „aš teisininkas“ ir kad „tave pasodinsiu“.
Pasak R.Balevičiaus, teisėjas atsiimti savo nuosavybės atvažiavo su draugu, kurie meistrą apstumdė, pasiėmė automobilį, tačiau pinigų nesumokėjo. Meistras dar bandė sulaikyti vagis, buvo užstatęs garažo duris savo automobiliu, kad klientai nepabėgtų nesusimokėję.
V.Kažys išvairuodamas savo „Volgą“ parodė meistrui vidurinį pirštą, kai šis pagrasino, kad kreipsis į žurnalistę Rūtą Janutienę – ši neseniai buvo rodžiusi laidas apie tai, kaip teisėjas V.Kažys įsigijo žemės Molėtų rajone. Tačiau teisėjo V.Kažio grasinimas, kad „pasodinsiu savo kreditorių“ nebuvo tuščias grasinimas. Teisėjas V.Kažys netrukus parašė tris pareiškimus policijai (visi jie skyrėsi), kad R.Balevičius buvo „pasisavinęs jo turtą“. Pasisavinimu buvo įvardinta tai, kad meistras nesutiko gražinti automobilio tol, kol už jo remontą nebus sumokėta.
V.Kažio kolegos teisėjai mielai nuteisė Romą Balevičių – toks Kauno apygardos teismo teisėjas Švirinas (pritaikęs kolektyvinę atsakomybę „Garliavos“ byloje) priteisė iš R.Balevičiaus beveik 20 tūkst. litų V.Kažio naudai, ir skyrė jam didžiulę baudą.
Teisme teisėjo V.Kažio naudai liudijo du garsus kontrabandistai Marius Mickevičius ir Deividas Balkevičius. Kai vyko teismo R.Baleviiaus teismo procesas, minėti liudininkai tiek prisimelavo teisme, kad teisėjai net neatlaikė nervai – paklausė, kodėl jie apie tą patį įvykį pasakoja ketvirtą kartą, ir visada skirtingai. Galiausiai, kai pamatė, kad byla „stringa“, prokuratūra sukūrė dar vieną bylą – kad neva Romas Balevičius grasino minėtiems „liudininkams“ ir darė poveikį. Apie tai paliudijo jau ir video įraše matomas banditėlis Robertas Barkauskas.
Nors neseniai jau minėtas M.Mickevičius buvo pagautas vežantis didelę kontrabandinių cigarečių siuntą, tačiau V.Kažio kolega Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys skyrė jam minimalią baudą. Žodiu, visa ši teisėsauga su prokuratūra, policija ir teismais veikė vien tam, kad bet kokia kaina nuteisti R.Balevičių – tam buvo pasitelkti visi minėti banditai ir kartu – tokie patys banditai, tik jau su teisėjų mantijomis.
„Žodžiu, tas R.Barkauskas- Uncius paliudijo, kad aš neva sudeginau to Mickevičiaus automobilį, gasdinau Kažio liudininkus ir panašias nesąmones“, - pasakojo R.Balevičius.
Tačiau tuo R.Balevičiaus bėdos nesibaigė – iš karto pasipylė įvairios suklastotos baudžiamosios bylos. Iki tol jokių problemų su teisėsauga neturėjęs žmogus negalėjo patikėti, kad taip lengvai galima nuteisti nekaltą žmogų. Galiausiai Druskininkų teismo nuosprendžiu R.Balevičius buvo nuteistas kalėti – už tai, kad atsisakė mokėti baudą, priteistą V.Kažiui. Žmogus buvo suimtas ir pusę metų laikytas Lukiškių kalėjime.
Kadangi R.Balevičius nenusileido ir nuolat rašė skundus prokuratūrai dėl teisėjo V.Kažio nusikaltimų, greitai sulaukė „linkėjimų iš Vilniaus“ – vakare prie namų Veisiejuose buvo užpultas su sudaužytas banditų, dėvinčių kaukes.
Kaip vieną iš savo užpuolikų R.Balevičius atpažino tokį garsų cigarečių kontrabandininką Marių Mickevičių, beisbolo lazda daužantį jam galvą ir perduodantį „linkėjimus iš Vilniaus“. Tas pats M.Mickevičius liudijo teisme teisėjo V.Kažio naudai.
Nors M.Mickevičius buvo su kauke, R.Balevičius jį atpažino iš balso ir raišumo (jis vilko vieną koją). Nors auka nurodė policijai, kas jį užpuolė, Alytaus PK tyrėjas nutraukė bylą, „neradus įtariamų nusikaltėlių“.
Tuo pačiu metu, kai vyko šie įvykiai, minėtas V.Kažio bylos liudininkas M. Mickevičius buvo teisiamas Kauno apygardos teisme, nes įkliuvo gabendamas stambią cigarečių kontrabandą. Tačiau kitas V.Kažio kolega, Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys nusprendė M.Mickevičiui už cigarečių kontrabandą skirti tik baudą, „smarkiai mažesnę negu baudų vidurkis tokiose bylose“.
Negana to, A.Urbšys nusprendė net nekonfiskuoti prabangaus kontrabandininkų automobilio Audi A6.
R.Balevičius įsitikinęs, kad čia veikė ta pati teisėjų gauja – pagauti kontrabandininkai mainais už švelnias bausmes vėliau vykdydavo neteisėtus teisėjų reikalavimus, pvz., „sužaloti savo kreditorius, kad jie nebekeltų triukšmo“.
„M.Mickevičius buvo ne kartą minimas kontrabandos bylose, tačiau teismas nustatė „lengvinančias aplinkybes ir M.Mickevičiui skyrė menką baudą“, - stebėjosi R.Balevičius.
Teisėjo „Volgos“ remontas
V.Kažio „Volgos" remontas buvo baigtas 2011 m. gegužės mėnesį, ir meistras kelis kartus skambino teisėjui, kad tas atvažiuotų pasiimti savo automobilio. „Buvau atlikęs ir automobilio techninę pažiūrą, galiausiai gegužės 18 d. V.Kažys su sūnumi atvažiavo išbandyti „Volgos", - pasakojo R.Balevičius, - jie išbandė automobilį, neturėjo jokių pretenzijų, tačiau kadangi nebuvau dar įdėjęs vienos sėdynės, tai V.Kažys pasakė, kad gegužės 26 d. atvažiuos pasiimti automobilio, nes sūnui kaip tik tą dieną mokslo metų pabaiga, nori su tuo automobiliu pavažinėti.
Sutartą dieną jie neatvažiavo, vakare skambinau, pažadėjo, kad kažkas sumokės, tačiau niekas nemokėjo. Vėl pasakė, kad „mes sumesime". Vakare paskambinau, tai teisėjas paklausė, gal aš galiu tą automobilį atvaryti į Vilnių. Kai jo paklausiau, o kaip pinigai, tai teisėjas su tokiu sarkazmu man atsakė (labai gerai įstrigo į atmintį) - „tai pats žinai, kaip pinigai". Iš karto pajutau, kad kažkas negerai, tačiau nenorėjau parodyti nepasitikėjimo klientu, todėl pažadėjau, kad atvešiu, nors žinojau, kad to nedarysiu. Vėliau paskambinau, ir pasakiau, kad nerandu vairuotojo, kuris mane parveš į Veisiejus, todėl nevažiuosiu".
Jau tada R.Balevičius pajuto, kad klientas nemokės už darbą, todėl pasitarė su Veisiejų policijos įgaliotiniu Rimu, kuris patarė nuimti ratus.
„Nesutikau - kaip atrodys, jeigu klientas atvažiuoja, o automobilis be ratų, - pasakojo R.Balevičius, - kitą dieną jie atvažiavo dviese - V.Kažys ir Vytas Baura. Jie iš karto mane užsipuolė, kodėl neatvežiau į Vilnių, paskui teisėjas sako, kad „dabar Vytas pavažiuos su „Volga", pažiūrės, kaip ji važiuoja". Tada atsakiau, kad jau išbandėte automobilį, ir viskas buvo gerai. Lyg žinodamas, kad jie bandys tą automobilį pagrobti, buvau dirbtuvėse „Volga" užstatęs kitu automobiliu. Tada ir sakau teisėjui: „dėkite pinigus ant kapoto, ir galite važinėti, kiek norite".
„Ne, - atsakė teisėjas, - taigi čia mano daiktas". Tada jie pradėjo mane gąsdinti - „mes tave gaidžiu padarysime", „uždarysime į kalėjimą", „į ežerą stačia galva įmesime".
„Aš teisininkas, ir tave pasodinsiu", - sakė teisėjas V.Kažys.
„Klausiau ir stebėjausi - ne tik, kad taip šneka teisėjas ir advokatas, tačiau ir dėl ko kito - kad jie mane grasino pasodinti į kalėjimą už nieką, - pasakojo R.Balevičius, - neįsivaizdavau, kad tai įmanoma Lietuvoje. Todėl juokiausi iš tokių grasinimų".
R.Balevičius sako, kad jis su visais klientais sudarydavo sutartis, kuriose buvo nurodoma, kokie bus atlikti darbai, ir kiek kainuos. Tačiau kadangi šį kartą klientai buvo „teisininkai", tai meistras pasiūlė jiems patiems ją surašyti. „V.Kažys pažadėjo parengti sutartį, tačiau taip nieko ir nepadarė", - pasakojo R.Balevičius.
Todėl jis visiškai nesitikėjo tokio teisėjo elgesio, ir nesugebėjo įrašyti jo grasinimų. „Tada nežinojau, kad kuo rimčiau žmogus atrodo, tuo didesnę šunybę jis gali iškrėsti", - pasakojo žmogus.
Lemtingąją dieną „teisininkai", ilgai keikę meistrą, galų gale kažkur nuėjo. Nors abu buvo atvažiavę su Bauros BMW automobiliu. „Prieš tai jie man aiškino, kad gal čia ne jo automobilis, - pasakojo R.Balevičius, - parodžiau technikinį pasą, kad tai tikrai jo automobilis. Jie man toliau rėkė, kad mane gaidžiu padarys, ir uždarys. Tada aš uždariau garažo duris, kad negalėtų pagrobti automobilio, kol neatsiskaitė. Sėdau į savo automobilį „Fiestą", įjungiau atbulinę pavarą, ir išvažiavau, pasiėmęs „Volgos" dokumentus. Paskambinau policijos įgaliotiniui, tačiau jis nekėlė ragelio. Privažiavau Veisiejų bažnyčią - žiūriu, stovi V.Kažys su kažkokiais vyrukais. Privažiavau arčiau, paklausiau teisėjo, ar jis žada mokėti pinigus. Jis man nieko neatsakė. Tada nuvažiavau tolyn, ir galvoju, ką daryti.".
R.Balevičių toks teisėjo V.Kažio elgesys priminė gūdžius 90-uosius, kai banditai atvirai atiminėjo automobilius. „Nuo tada jau žinojau tokį fokusą, kad mašinos nepavogtų-įvarai ją priekiu, ir už traukės pririši iš apačios, - pasakojo žmogus, - kai vagis išvarinėja mašiną iš garažo, virvė įsitempia, ir taip kerta per vairą, kad ratai įkrenta į duobę. Taip buvau išgelbėjęs kelias mašinas nuo vagių".
Grįžęs į dirbtuves, R.Balevičius pamatė už „Volgos" vairo jau sėdi Baura, o V.Kažys laiko garažo duris. Jie išvažiavo, o aš teisėjui taip pasakiau: „nu gerai, mašiną pasiėmei, o pinigus tai atvežk, nes vėl Grinevičiūtė tave rodys". Tačiau jis man tik tylėdamas parodė vidutinį pirštą, ir nuėjo. Taip susinervavau - galvoju, ką
daryti. Kai paskambinau tam policijos įgaliotiniui, tas nustebo, ir sakė, kad stebisi, kad tokie žmonės taip „šūdeliaus". Policininkas man patarė palaukti kelias dienas, gal teisėjas susimokės. Tačiau po kelių dienų gavau šaukimą į policiją - teisėjas V.Kažys parašė pareiškimą, kad aš buvau pasisavinęs jo turtą. Jis suprato, kad aš netylėsiu, ir apie tą patį faktą parašė net tris pareiškimus, kurie skyrėsi".
Tada aš tik juokiausi iš tokių teisėjo grasinimų, - pasakojo R.Balevičius, - tačiau pasidarė nebejuokinga – iš viso man buvo iškelta 12 bylų. Patyriau beveik 100 tūkst. litų žalą, nes negavau tiek pajamų už teisėjo automobilį, o dar dvigubai tiek V.Kažio draugai priteisė iš manęs“.
Galiausiai žmogui buvo pasiųstas toks signalas – žiemą jo kieme palaukė banditai, sudaužė beisbolo lazdomis, ir pasakė, kad „linkėjimai iš Vilniaus“.
Nors teisėjas V.Kažys tvirtina, kad R. Balevičiui perdavė 10000 Lt. ir 3000 eurų, tačiau, tai patvirtinančių įrodymų, jokių raštelių, kad sumokėjo tiek pinigų byloje nesurinkta.
“Žinant, kad nukentėjusysis yra teisėjas ir jam panašius ginčus tenka spręsti dažnai, tai neįtikėtina, kad perduodamas nepažįstamam asmeniui tokią pinigų sumą jis nesurašė jokio patvirtinančio dokumento, - teisme stebėjosi R.Balevičiaus advokatas Albinas Miliauskas, - galima daryti išvadą, kad pinigų faktas neįrodytas. Kad nukentėjusysis pinigų neperdavė, tai patvirtina aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įvairių nesutarimų, tame tarpe ir dėl automobilio remonto darbų.
Todėl neįtikėtina, kad esant nesutarimams, duodamas pinigus, nukentėjusysis nebūtų paėmęs iš Romo Balevičiaus tai patvirtinančio dokumento.
Kad nukentėjusysis buvo nepatenkintas darbų tempais, tai baigiamojoje kalboje nurodė ir prokuroras. Tai patvirtino ir nukentėjusysis sakydamas, kad birželio mėnesį sakė baigti remonto darbus. Atliekant remonto darbus, įtampa tarp Balevičiaus ir Kažio buvo akivaizdi. Kad pinigai nebuvo perduoti Balevičiui, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis kaip priežastį, dėl ko nebuvo perduoti pinigai, nurodo teisėjų atlyginimų sumažėjimą. Iš kur Balevičius gali žinoti, kad teisėjams mažinamos algos.
Šita aplinkybė parodo, kad mano ginamasis prašė, kad nukentėjusysis prašė sumokėti pinigus, tačiau nukentėjusysis pinigų nedavė, nes sunki padėtis, mažinamos teisėjų algos. Kad nukentėjusiajam Viktorui Kažiui priklausantis automobilis yra pas Balevičių, tai patvirtina tik liudytojas Bauras, kuris yra nukentėjusiojo pažįstamas ir gali būti suinterisuotas bylos baigtimi.
Byloje nustatyta, kad 2011-05-26 iš Balevičiaus kiemo bandyta išvaryti nukentėjusiojo automobilį, tačiau nėra nustatyta, kad iš Balevičiaus kiemo automobilį išsivarė ne pats nukentėjusysis. Liudytojai Artūras Kuzma, Staniulis yra draugiškuose santykiuose su nukentėjusiuoju. Gediminas Kažys yra nukentėjusiojo sūnus. Nors šie liudytojai patvirtina kai kuriuos nukentėjusiojo parodymus, tačiau nurodytos aplinkybės neleidžia parodymų laikyti patikimais.
Gediminas Kažys nurodo visiškai kitokias sumas, kurias Kažys davė Balevičiui, nei pats nukentėjusysis. Manau, kad negalima laikyti patikimais liudytojų Balkevičiaus ir Mickevičiaus parodymų, nes jie yra akivaizdžiai neteisingi. Šie liudytojai turi pakankamą pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. Kad jie matė iš kiemo išvažiuojant automobilį GAZ 21, tai tuos parodymus davė ne iš karto, o vėliau. Tuos parodymus galima buvo suderinti, kad būtų naudingi nukentėjusiajam.
Savo kalboje nukentėjusysis nurodė, kad dėl mano ginamojo kaltės, viską paaiškino Mickevičiaus ir Balkevičiaus parodymai. Byloje nustatyta, kad su bylos medžiaga niekam nebuvo leista susipažinti ir daryti apklausos kopijų. Kyla klausimas, kodėl reikėjo duoti neteisingus parodymus. Manau, kad liudytojams duoti neteisingus parodymus motyvas buvo. Kadangi, akivaizdžiai davė parodymus dėl neteisingų aplinkybių, neslepia fakto, kad šiuo metu santykiai tarp Balevičiaus ir jų yra priešiški, todėl yra akivaizdus pagrindas Balevičių apkalbėti. Todėl jų parodymai turėtų būti laikomi nepatikimais“.
Beje, po „Laisvo laikraščio“ straipsnių ir Kazimiero Juraičio parengto reportažą apie šią istoriją teisėjas V.Kažys kreipėsi į policiją dėl tariamo šmeižto – jis reikalauja, kad visiems – A.Drižiui, K.Juraičiui ir R.Balevičiui būtų keliamos bylos dėl „veikimo bendrininkų grupėje“, siekiant jį apšmeižti.