Užkrečiančios finansinių burbulų pūtimo lenktynės. Kas liks iš JAV ar Europos, kai sprogs burbulai? Prof.Valentinas Katasonovas
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2020-05-03 15:53:00, skaitė 1346, komentavo 1
Pastaraisiais metais pagrindiniai pasaulio centriniai bankai veikia vis sinchroniškiau: po to, kai JAV Federalinis rezervas priima sprendimą dėl bazinės palūkanų normos, kiti centriniai bankai rengia posėdžius dėl bazinių palūkanų normų - ir veikia remdamiesi Amerikos bankininkų sprendimais.
Balandžio 29 vyko JAV FRS posėdis, kuriame nustatyta bazinė palūkanų norma (ji liko nepakitusi - 0,0–0,25%). Balandžio 30 dieną analogišką posėdį surengė Europos centrinis bankas (ECB), kuris taip ir nepakeitė palūkanų normos: depozitams - minus 0,5%, baziniams kreditams - 0,0%, garantinėms paskoloms - 0,25%. Po susitikimo pranešime spaudai buvo pasakyta, kad ECB ir toliau teiks didžiulę piniginę paramą Europos šalių ekonomikoms. Visų pirma, tai yra programa „Pandemijos nepaprastosios ilgalaikės refinansavimo operacijos ypatingomis viruso pandemijos sąlygomis“(pandemic emergency longer-term refinancing operations, PELTRO). Pagal šią programą vykdomos septynių rūšių refinansavimo operacijos, kurios baigsis gegužę. Išpirkimas numatytas laikotarpiui nuo 2021 metų liepos iki rugsėjo.
Bus tęsiamos kovo mėnesį pradėtos ypatingų priemonių programos išperkant popierius (pandemic emergency purchase programme, PEPP). Šiuo metu numatoma, kad pinigų suma šiai programai įgyvendinti yra 750 milijardų eurų.
Ir tai papildomai prie aktyvų išpirkimo programos (asset purchase programme, APP), kuri veikė dar iki epidemijos pradžios. „APP“ grynieji vertybinių popierių pirkimai yra 20 milijardų eurų per mėnesį. APP programos terminai nenustatyti; programa gali pasibaigti, kai atsiras prielaidos didinti bazines ir kitas ECB palūkanų normas.
Tokia prielaida yra infliacija, kuri turi būti 2 procentai per metus (dabar euro zonoje yra defliacijos rizika). Artimiausioje perspektyvoje, pažymima ECB pranešime spaudai, bankas išlaikys procentines normas ankstesniame lygyje ir neatmeta jų sumažinimo. Tai užuomina, kad bazinė ECB norma gali tapti neigiama, kaip yra neigiamos bazinės normos pas Japonijos banką (minus 0,10%) ir pas Šveicarijos nacionalinį banką (minus 0,75%). Kitas ECB valdybos posėdis įvyks 2020 metų liepos 4 dieną.
Šiuo metu ECB užima trečią ar ketvirtą pozicijas pirmaujančių pasaulio centrinių bankų reitinge pagal bazinę normą (skaičiuojama nuo minimalių normų į didėjimo pusę). Tokią pačią nulinę normą turi Šveicarijos centrinis bankas. Toliau seka: Danijos nacionalinis bankas (0,05%); Anglijos bankas (0,10%); JAV FRS (0,0-0,25%). Pas tris centrinius bankus bazinė norma yra 0,25%. Tai Kanados bankas, Rezervinis Australijos bankas, Rezervinis Australijos bankas, Rezervinis Naujosios Zelandijos bankas. Tarp kitko, situacija gali pasikeisti, nes gegužę užplanuoti keli posėdžiai dėl bazinės normos: Australijos rezerviniame banke – gegužės 5, Anglijos banke – gegužės 7, Rezervinio Naujosios Zelandijos banke – gegužės 13 dieną.
Šiai centrinių bankų grupei, kurios pagrindiniai kursai yra labai žemi (visi jie priklauso „aukso milijardo“ zonai), priešinasi centriniai bankai, kurių palūkanų norma yra gana aukšta. Tai daugiausia „kylančių rinkų“ (emerging Markets) šalių centriniai bankai. Čia pateiktas pagrindinių palūkanų normų lygis šių šalių centriniuose bankuose: Meksikos bankas - 6,50; Rusijos bankas - 5.50; Indijos rezervinis bankas - 4,40; Pietų Afrikos rezervinis bankas - 4,25; Kinijos Liaudies bankas – 3,85.
Grįžtant prie Europos centrinio banko, pažymėsiu, kad ECB nulinė bazinė procentinė norma – „tai vidutinė ligoninės temperatūra“. Visoje eilėje aktyvo operacijų ECB jau naudoja neigiamą procentinę normą. Taip jis realizuoja programą ilgalaikio tikslinio refinansavimo (targeted longer-term refinancing operations, TLTRO), kurios rėmuose išduoda kreditus iki trijų metų komerciniams bankams, savo ruožtu kredituojantiems nefinansinio ekonomikos sektoriaus kompanijas. Nuo 2020 liepos iki 2021 liepos kaina šių pinigų taps neigiama – minus 0,5% metinių palūkanų. Bankams laikantis realaus sektoriaus kreditavimo sąlygų procentinė norma sumažės iki beprecedentinių 1% metinių, sakoma reguliatoriaus pranešime spaudai. Be to, gegužę ECB surengs seriją papildomų kreditinių aukcionų terminui nuo 2 iki 14 mėnesių rėmuose programos PELTRO (taip pat su neigiamais procentais – minus 0,25% metinių).
Viso bankams teks 3 trilijonai eurų kreditų už mažesnius už nulį procentus, pranešė ECB prezidentė Kristin Lagard. Šie pinigai bus ne tik nemokami: gavėjams paskolų reikės CB sugrąžinti mažiau, negu jie paėmė. „Laipsniškai nuimant apribojimo priemones ekonominis aktyvumas atsistatys, nors greitis ir mastas atsistatymo yra stipriai neapibrėžtas“, - pareiškė Lagard, ir pažymėjo, kad infliacija euro zonoje lėtėja dėl naftos kainų kritimo ir vartojimo paklausos sumažėjimo.
Per pirmą dekadą Europos valiutinės sąjungos (19 valstybių) BVP nukrito 3,8%. Tai pats giliausias kritimas per ketvirtį amžiaus – nuo statistikos rinkimo pradžios 1995 metais. Pagal blogiausią scenarijų II kvartale ekonomika praras 15%. O per visus 2020 metus BVP gali patirti didžiausią kritimą per visą euro zonos egzistavimą – nuo 5% iki 12%, pranešė Lagard.
Ankstesniame straipsnyje aš charakterizavau JAV FRS ir Amerikos iždo pinigų-kredito politikos pertvarką kaip JAV perėjimą į finansinę antiutopiją. Yra dar didesnis pagrindas taip charakterizuoti ir ECB politiką. Kodėl šį nemokamą pinigų dalinimą aš vadinu antiutopija? Todėl, kad JAV ir euro zonos centriniai bankai sukuria ekonomikos atkūrimo iliuziją: iš tiesų jie pučia gigantiškus finansinius burbulus.
Nesu įsitikinęs, kad, kai burbulai sprogs, iš JAV ar Europos kažkas liks.
P.S. Kol kas azartiškose lenktynėse pučiant finansinius burbulus euro zona atsilieka nuo Amerikos. Balandžio antros dekados pabaigoje ECB balansas pasiekė 5,28 trilijonų eurų dydį. Per penkias savaites jis išaugo 12 procentų, o balansas JAV FRS per tą pačią laiko atkarpą – daugiau negu 40%. ECB prezidentė Kristina Lagard daro kas įmanoma, kad sumažinti atsilikimą nuo amerikiečių Centrinio banko.
Pradžia:
http://lebionka.blogspot.com/2020/05/amerikos-finansine-antiutopija-to-dar.html