Valstybė mūsų negins

Autorius: Vitalijus Balkus Šaltinis: http://sauksmas.lt/vitalijus-b... 2015-07-29 13:38:40, skaitė 4526, komentavo 1

Pasaulis ateina prie momento, kai mes privalome kalbėti visiškai atvirai. Anksčiau, rašydamas straipsnių ciklą apie maisto pramonę vienam dideliam portalui, savyje turėjau savicenzūros jausmą. Nes juk kiekvienas leidinys gyvena iš reklamos, kurių davėjai gali būti mano straipsnių herojais.

Ta tema parašiau knygą „kas mus žudo“, nes tai, kas vyksta maisto pramonėje, iš tiesų yra žudymas. Žmonės mieliau tiki sąmokslo teorijomis, kad egzistuoja kažkokia pasaulinė vyriausybė, kuri sugalvojo, kaip mažinti žmonių populiaciją. Tačiau iš tiesų egzistuoja sistema, orientuota į didesnio pelno gavybą.

Kas vyksta? Vyksta tai, kad artėja laikas, kai gali būti monopolizuotas visas maistas. Jūs galite tuo netikėti. Tačiau prisiminkime stojimo į Europos Sąjungą istoriją, koks buvo plačiai diskutuojamas procesas, kuris vis tiek įvyko? Ogi smulkaus ūkininko naikinimas. ES apsimokėjo smulkiam gamintojui užmokėti pinigus, kad tik jis pasitrauktų iš gamybos. Tai buvo daroma vardan stambiųjų maisto korporacijų. Kas gi tos stambiosios korporacijos, paklausite. Tarkim, vienos NESTLE metinis biudžetas didesnis, negu visos Lietuvos BVP. O juk NESTLE – tik viena iš kelių stambių korporacijų.

Anksčiau buvo manyta, kad Europos Sąjunga geriau sutvarkys maisto saugos reikalus. Netiesa. Absoliučios daugumos ES narių – valstybių reikalavimai maisto saugumui buvo griežtesni ligi stojant joms į ES. Taip yra todėl, kad stambios maisto korporacijos turi stiprius lobistus, neišlendančius iš Briuselio koridorių.

Pabandykim panagrinėti konkrečius pavyzdžius. Tikriausiai esate girdėję apie vieną pavojingiausių saldiklių Aspartamą, jis uždraustas JAV iškarto po įvedimo į rinką. Jis buvo uždraustas ir Italijoje, Olandijoje, Švedijoje, tačiau jis yra pasiutusiai pelningas. 200 kartų saldesnis už cukrų, labai pigus ir maistininkams padeda gauti didžiulius pelnus. Italijos ir Skandinavijos mokslininkai, nepriklausomai vienas nuo kito nustatė, kad Aspartamas gali lemti vėžį ir išsigimimus. Nežiūrint į tai, 2013 metais ES komisija „nustatė“, kad šis produktas – saugus, nes tai buvo naudinga maisto korporacijoms.

Eilėje maisto produktų, kaip pavyzdžiui, Pepsi kola, rašoma, kad „šis produktas – be cukraus“. Aspartamas naudojamas vietoj cukraus. Mano giliu įsitikinimu, jis daug pavojingesnis už cukrų. O lakūnams JAV prieš skrydį ne mažiau kaip parą negalima vartoti aspartamo,nes jis pablogina periferinį matymą.

Lietuva įtakos maisto saugumui jau nebeturi, nes mūsų valdininkai tik stebi, kad būtų laikomasi ES normų. Tačiau dabartinė padėtis smulkmena, palyginus su tuo, kas bus, jeigu ES pasirašys Transatlantinės prekybos sutartį su JAV. Nes ten maisto saugos reikalavimai dar liberalesni. Ten mažiau reguliuojamas hormonų, antibiotikų kiekis maiste. Yra leidžiami kai kurie maistiniai priedai, kurie draudžiami ES.

Yra žinoma, kad 80 procentų visų JAV antibiotikų patenka į žemės ūkį. Iš jų du trečdaliai naudojami sveikų gyvūnų sveikatos profilaktikai. Kai kurie antibiotikai, be sveikatos prevencijos, dar ir spartina svorio prieauglį. Tuomet atsitinka toks dalykas, kad tos bakterijos, kurios anksčiau buvo tais antibiotikais naikinamos, virsta „superbakterijomis“. Tokios bakterijos atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Vienas iš tokių pavyzdžių – mutavusi žarnyno lazdelė, kuri JAV nusineša 60-70 gyvybių per metus. Lyg ir nedidelis skaičius, bet tai signalas. Antras pavyzdys – dėl antibiotikų naudojimo atsirado mirtinai pavojingas salmonelių štamas.

Dar vienas pavojus – hormonų naudojimas. Mažai kas žino, kad žuvis, užauginta fermose – belytė.Tam, kad greičiau priaugtų svorio, žuvys prišeriamos hormonais ir praranda lytį. Pasekmės: per Europą ritasi nevaisingumo banga. Dėl hormonų naudojimo įtakos gamtai buvo daromi tyrimai Jungtinėje karalystėje, Vokietijoje. Padarytos išvados, kad dėl hormonų taršos jau pusė vandens gyvūnijos negali normaliai daugintis. Kokia įtaka žmogui – galite ir patys numanyti.

Kodėl apie tai kalbu čia ir dabar? Nes tiek rašydamas knygą, tiek straipsnius – vadovavausi vidine cenzūra. Puikiai supratau, kad jei atvirai būčiau pasakęs, jog stambioji maisto pramonė mums kelia tiesioginį pavojų – būčiau užkirtęs sau kelią viešai reikšti savo mintis.

Maisto monopolizavimo tema visuomenėje dar priimama skeptiškai. Tačiau tai yra gyvenimo realybė. Mes jau žinome, kad ne bet kas ir ne viską gali auginti. Antras dalykas – JAV įstatymu uždrausta ne pramoniniuose ūkiuose, savo kieme, auginti produktus, kuriuos galima parduoti. Yra aibė reikalavimų. Lietuvoje taip pat jau turime įstatymą, kuriuo draudžiamas smulkusis, ne korporacijų, maisto auginimas. Jūs tikriausiai jau žinote, kad negalima dalintis nesertifikuotomis sėklomis. Kiekvienas daržininkas, kuris apsikeitė su kitu daržininku mėgėju savo daržovių sėklomis – formaliai jau yra pažeidėjas. Ir įstatymas nenumato jokio minimalaus sėklų kiekio, kuriuo keisdamiesi, jūs nebūtumėte nusikaltėlis. Jūs galite pasakyti: „na ir kas, vis tiek šito įstatymo niekas nesilaiko“. Teisybė, tačiau prisiminkite, kad prieš 10 metų mes ir piratinius filmus žiūrėjome ir galvos sau dėl to nesukome. O šiandien toks reiškinys – jau nusikaltimas, susijęs su autorinių teisių vagyste. Tas pats bus ir su sėklomis. Beje, jei jau prakalbome apie autorines teises, tai jomis taip pat naudojamasi, monopolizuojant maisto gamybą. GMO produktai visi yra autorinių teisių objektas. Jeigu jūs pats pradėsite dauginti GMO sėklas, arba jūsų augalai bus apdulkinti nuo šalia esančių GMO augalų pasėlių – jūs jau esate pažeidėjas. JAV buvo didžiuliai procesai, pasibaigę ūkininkų bankrotais. Mat jų pasėlių augalai buvo apdulkinti nuo šalia esančių GMO augalų plantacijų, ir ūkininkai arba privalėjo susimokėti už autorines teises, arba mokėti baudas. Taigi GMO – dar vienas žingsnis link maisto monopolizavimo.

Visuomenė įsitikinusi, kad valstybė gera, ji mus nuo to apgins. Nieko panašaus. Valstybė yra korporacijų tarnas. Prisiminkim, kad iš 100 didžiausių pasaulio ekonomikų, 52 yra ne valstybių, o korporacijų ekonomikos. Valstybė veikia vardan korporacijų. Mes tikrai neturime pagrindo tikėtis iš valstybės ko nors gero. Ir kol turime savo sklypelį žemės, o šalia dar nestovi prievaizdas su lazda, darykime viską, kad neateitų tas laikas, kai turėsime maistą pirktis vienoje ar poroje monopolisto parduotuvių.

Vitalijus Balkus

Šauksmas