Dėl Verygos nurodymų medikai netenka kantrybės: jau dabar pacientai miršta vos pasiekę priėmimą

Autorius: Aurelijus Veryga Šaltinis: http://www.veryga.lt/zudikas... 2020-06-11 17:01:00, skaitė 1362, komentavo 8

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių tiek medikams, tiek pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.Jo teigimu, visame tame jovale, kas vyksta kalbant tiek apie operacijų vadovo sprendimus, tiek paslaugų atnaujinimą, labiausiai nukenčia pacientai.

„Norėčiau paklausti, kaip patikrinti pacientui hemorojų ir įkišti endoskopą nuotoliniu būdu? Aš neįsivaizduoju“, – klausė jis.

Susirinkusieji į diskusiją pabrėžė, kad dabar pirmenybė teikiama nuotolinėms konsultacijoms, todėl kai kuriems gydytojams tenka dirbti vos ne du kartus – konsultuoti nuotoliniu būdu, o tada – gyvai.

„Dabar keista, kai viską atlaisvinam, leidžiam renginius, o mums uždedamas toks apynasris ir pacientas bijo ir nebežino, kur jam ir nuo ko pradėti ieškant pagalbos“, – klausė jis.

Nežinia dėl paslaugų

Jam antrindamas vieną problemą po kitos vardijo ir Pasvalio ligoninės direktorius Rolandas Rastauskas. Jis pabrėžė, kad jei būtinoji pagalba visada buvo teikiama, planinė pagalba toliau yra ribota.

Jo teigimu, labiausiai tą stabdo apribojimai paslaugas teikti ne daugiau nei 50 proc. ir gydytojų darbas ciklais. 

„Pavyzdžiui, bent į mūsų ligoninę atvažiuodavo 6 gydytojai konsultantai iš Panevėžio. Tai šiandien dėl vadovų sprendimo jie atvažiuoti negali, taigi dalis pacientų negali gauti ir paslaugų. Yra daug tokių įstaigų, kurios vadovaudamosis ministro rekomendacija neleidžia atvažiuoti specialistams“, – kalbėjo jis.

 

Itin daug nerimo vadovui kelia nuo liepos pirmos planuojamas grąžinti įprastas apmokėjimas.

„Apmokėjimas turės būti toks, koks iki kovo 1 d., nors apribojimai jokie nepanaikinti. Tai gal pirmiau reikėtų nuimti apribojimus, kurie pasilieka, kad būtų aišku, ir tada būtų galima prognozuoti, kiek procentų galime suteikti paslaugų. 

Nes dabar Valstybinė ligonių kasa klausia mūsų, kiek paslaugų suteiksim liepą, rugpjūtį, mes parašom kiek, bet su sąlyga, jei bus nuimti apribojimai.

Pavyzdžiui, nurodyta, kad prie kabineto gali lauki tik vienas žmogus, bet kodėl negali laukti keli asmenys 2 metrų atstumu? Vyresni nei 60 ir sergantys lėtinėmis ligomis gali patekti tik iki 11 val., nes reikia srautus atskirti. Ir neaišku, kokie tie apribojimai išliks“, – dėstė R. Rastauskas.

Apribojimai tik griežtinami

Jo pastebėjimu, nors karantinas eina į pabaigą, bet praeitą savaitę apribojimai dar buvo griežtinami, stabdantys pacientų patekimą į polikliniką. 

„Pavyzdžiui, nuo šiol gastroskopijai padaryti reikia Covid-19 tyrimo. Tai vėl tik apsunkina patekimą“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie perteklinius PGR tyrimus V. Grigas taip pat stebėjosi, kodėl jų tokiais atvejais reikia, nors pas odontologą 2 valandas praleidžiant protezuojant dantis, nereikia.

Jis atkreipė dėmesį, kad dar viena problema – sustojusios visos prevencinės programos. 

„Paslaugas jau gegužės mėnesį atnaujinom, bet štai rytojui pas mane endoskopijai yra laisvų vietų, tad procesas taip lengvai neužsiveda.

 

Darbo produktyvumas krito tris kartus. Ir tai susiję su daugeliu specialybių. Taigi, tikėtis viską išspręsti grasinant pagaliu, kad jei neįsijungs sistema, tai atims pinigus, tai finale mes ją išvis išjungsim.

Kur dėsis tie žmonės? Jau dabar Santaros klinikos priima tik 75 procentus, tai kur jie dėsis? Nepastatys juk daugiau pastatų, neįdarbins daugiau gydytojų“, – įspėjo V. Grigas.

Jis patarė pacientams žvelgti šiek tiek plačiau, pasidomėti, kokios paslaugos greičiau prieinamos rajonuose.

„Ten tikrai yra kompetentingų žmonių, tad siūlau įstaigų atstovams ir kitiems bendradarbiauti“, – sakė jis.

Nuo skambučių kaista telefonai

Apie darbą karantino sąlygomis kalbėjusi Nacionalinio vėžio instituto laikinai pareigas einanti prof. Sonata Jarmalaitė be kitų problemų įvardijo ir aiškius pavojaus signalus, susijusius su darbu žemesnėse grandyse.

„Visu karantino laikotarpiu įstaiga dirbo dideliu pajėgumu, štai ir ką tik suvedėm paslaugų teikimo apimtis, tai jos beveik ir buvo 80 proc., chirurgija buvo pasirengusi priimti tiek, kiek reikia – ir skubiųjų, ir planinių paslaugų. 

Bet pacientaiper visos šitos pandemijos vidurį pradėjo nevažiuoti ir po to, deja, jau matome užleistus atvejus. Kadangi mes jau esame tretinė grandis, tai jau yra pavojaus signalai, vedantys į žemesnes grandis“, – kalbėjo ji.

NVI vadovė sakė suprantanti pacientus, šie pykstantys, kad sunku prisiskambinti.

„Gegužės 1 d. atsidarėme užrašymus, nes svetainė sergu.lt yra užblokuota. Tai gegužės 1 d. turėjome 19  tūkst. skambučių. Turime 7 registratores ir taip ir dirbome, niekas nedavė papildomų etatų. Sugebėjom aptarnauti tik 600 skambučių.

Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo atidaryti specialūs skambučių centrai, nes pacientai irgi panikoje. Bet mes juk nesam skambučių centras, o gydymo įstaiga“, – pasakojo S. Jarmalaitė

Anot jos, dar viena opi problema – radioterapijos paslaugas gaunančių pacientų apgyvendinimas. 

„Šias paslaugas teikiame gan dideliam regionui, žmonės atvyksta ir pasilieka daugiau nei mėnesiui. Ir turime grėsmingą pacientų grupę, kurią nuolat tikriname. Jie vis tiek išeina į lauką, juos lanko artimieji, jie susitinka lauke. 

Ir šioje vietoje norisi kažkokios pagalbos, kad būtų galima kažkur patalpinti, nes būti viešbučiu šiuo metu mums irgi yra pavojinga“, – sakė S. Jarmalaitė.

Ji įvardijo dar vieną baimę ir dėl trims mėnesiams uždarytų prevencinių programų.

„Pirminė grandis vos pradeda veikti, pirmiausia vykdomos nuotolinės konsultacijos. Bet bijau, kad į vėžes viskam įvažiuoti reikės labai daug laiko“, – sakė NVI vadovė.

Ji pasidžiaugė nebent tuo, kad karantino metu onkologinių vaistų sąrašas pasipildė.