Autorius: Mindė Šaltinis: Pagal nesistemines MIP... 2020-09-23 10:34:00, skaitė 1656, komentavo 18
Pirmu savo rezoliucijos punktu „Dėl neteisėtos ir primestos sąjungos su Rusija“ Lietuvos seimas, vadovaujamas agronomo, pripažįsta Svietką Tichanovskają, ji gi Chuanita Guaidovskaja, Baltarusijos valstybės „faktine vadove“. Ir tai nepaisant to, kad palyginti nedaug baltarusių rinkėjų balsavo už šitą dom-choziaiką, kuri neturi jokios valstybinės veiklos patirties ir anksčiau dirbo tik paprasta anglų kalbos vertėja. Teisę pripažinti ar nepripažinti vieno ar kito valstybės vadovo "legitimumą" turi tik Jungtinės Tautos. Bet net ir Jungtinės Tautos neturi teisės skirti "legitivių" ar „teisėtų“ lyderių. Šiuo požiūriu Lietuva iškėlė save aukščiau net už Jungtines Tautas. tarp kitko, nei vienas iš jos „partnerių“ JevroSojūzę nesiėmė vykdyti šios daugumoje groteskiškos misijos. „Patikėjo“ tą tik Lietuvai.
Toliau antras, trečias, ir ketvirtas punktai. Nelieskime to fakto, kad bet koks suartėjimas tarp Minsko ir Maskvos iš anksto yra paskelbtas „aneksija“, o su Vilniumi - „pagalba Baltarusijos liaudžiai“. Daug įdomiau yra kas kita. Šalis, kuri teisiškai yra pusiau kolonija, sau priskyrė „teisę“ diktuoti užsienio politiką kitoms šalims. Atsižvelgiant į tai, kad tokia teisė ir tai tik išimtinais išimtiniais atvejais priklauso tik JT Saugumo Tarybai, tas atrodo labai kurioziškai. Užneša į nepilnavertiškumo kompleksą. Juk Lietuva išsikėlė save aukščiau ne tik virš Rusijos, bet ir virš tokių nuolatinių Saugumo tarybos narių kaip USA, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija. Dar kartą pabrėžiu, kad visam tam užsimojo šalis, kuri iš esmės yra pusiau kolonija.
Pats anekdotiškiausias yra penktasis punktas. Paaiškindami jį Lietuvos Seimo atstovai pareiškė, kad kalbama apie Baltarusijos integracija į ES. Tuo pačiu metu, pasak jų, Lietuva turėtų tam „pasitarnauti kaip tiltelis“. Tai yra, iš pradžių numanoma Baltarusijos integracija su Lietuva, o jau per sąjungą su Vilniumi - ir su JevroSojūzu.
O dabar jau galima paklausti visos šitos šutvės Lietuvos seime: ar jūs nors kartą gyvenime esate pažvelgę žiūrėjote į savo pačių Konstituciją? Visų pirma, ar perskaitėte visą pagrindinio įstatymo 150 straipsnį?
Na Ir ką gi sako tas straipsnis:
150 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės";
1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas";
1. Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiau buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.
2. Veikla, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybių sąjungas ar sandraugas, yra laikoma priešiška Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus.
3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.
1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos"; 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje".
Veikla, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į sąjungas su bet kuria iš NVS šalių, įskaitant Baltarusiją, yra „priešiška Lietuvos nepriklausomybei“, o „atsakomybė už ją nustatoma pagal įstatymus“.
O atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 122 straipsnyje: bausmė laisvės atėmimu iki 5 metų už viešus kreipimusis dėl konstitucinės tvarkos pažeidimo, tame tarpe už raginimą susivienyti su bet kuria NVS šalimi, įskaitant Baltarusiją.
Pagal tą patį 150 konstitucijos straipsnį Lietuvą valdantieji 2004 metais perdavė savo suverenitetą Europos Sąjungai, pripažindami ES teisės normų prioritetą prieš Lietuvos įstatymus, tai yra ir virš Lietuvos Konstitucijos.
Taip pat pasielgė ir Estija, Latvija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija. Todėl JevroSojūzo buvo įgyvendintas teisinis modelis, pažodžiui nukopijuotas nuo 1887–1946 metų Britanijos imperijos. Pastaroji buvo junginys, kurio rėmuose dalis buvusių Anglijos kolonijų gavo oficialų „suverenitetą“. „Valstybingumo“ suteikimo sąlyga tapo dalyvavimas taip vadinamojoje „Britų tautų bendrijoje“, taip pat šio junginio teisinių normų prioriteto pripažinimas. Tuo pačiu britai nustatė Anglijos teisės prioritetą prieš „Britų tautų bendrijos“ teisę. Šios manipuliacijos dėka jie pradėjo naudoti „bendrijos“ institucijas tam, kad išsaugotų ir įtvirtintų kolonijinę kontrolę virš formaliai „suverenių“ subjektų.
Vokietija, Prancūzija, Italija ir kelios kitos šalys esančios JevroSojūze išlaikė nacionalinės teisės prioritetą bendraeuropinio atžvilgiu atžvilgiu. Kas liečia tokias kaip Lietuva, tai, išsaugoję savo formalią „nepriklausomybę“, dabar jos turi laikytis normų primetamų iš išorės, o būtent iš Berlyno, Paryžiaus ir Romos. Faktiškai Lietuvos Respublika pati sau pasiskyrė kolonijinį statusą.
Atsižvelgiant vien į šį faktą, į lietuvių iniciatyvas neverta kreipti dėmesio. Jos įdomios tik kontekste to, kaip JevroSojūzo patronai pakiša ir žemina savo „jaunesniuosius partnerius“. Vienas iš tokių pavyzdžių yra rezoliucija „Dėl neteisėtos ir primestos sąjungos su Rusija“. Žinoma, jei tik šio dokumento priėmimas nebuvo „iniciatyvinio“ kvailumo pasekmė.