Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-10-27 13:14:00, skaitė 1418, komentavo 3
Spalio 21 dieną vyko islamo teroristo papjauto mokytojo Samuelio Pety (1973-2020) pompastiškos valstybinės laidotuvės, pomirtiniai mokytojo apdovanojimai, aidėjo prezidento Imanuelio Makrono priesaikos kovoti su islamistais.
Pirmą kartą į Paryžių aš nuvykau 1993 metais. Per klaidą vairuotojas užsuko į Paryžiaus priemiestį. Vien juodi, apspito autobusą, išsinešdinom. Šiandien padėtis daug baisesnė. Afrika okupuoja vis naujus Paryžiaus ir kitų šalies miestų rajonus.
Ar nuoširdžios Makrono „krokodilo“ašaros?
2019 m. sausį Italijos valdančioji koalicija paaiškino, kodėl Imanuelis Makronas taip rūpinasi, kad kuo daugiau afrikiečių veltėdžių atvyktų į Europą. Priežastis – Paryžiaus neokolonijinė politika Afrikoje. Migracijos fenomenas iš Afrikos vyksta dėl „Paryžiaus kolonijinių įsipareigojimų Afrikai“. 14 Afrikos valstybių, kurios buvo Prancūzijos kolonijomis, įskaitant ir buvusias Ispanijos ir Portugalijos kolonijas, yra apkrautos Prancūzijos mokesčiais. Prancūzija vykdo franko emisiją šioms valstybėms.
Italijos vicepremjeras Luigi di Maio pasiūlė įvesti sankcijas prieš Prancūziją ir apkaltino Paryžių neokolonializmo politika, migrantų krizės provokavimu. Politiko nuomone, Prancūzija naudoja valiutinę sąjungą su savo buvusiomis Afrikos kolonijomis, vykdo joms skirto franko emisiją, kad padengti savo skolas. Jis pakvietė prieš Prancūziją imtis sankcijų.
Kitas tuometinė koalicinės vyriausybės vicepirmininkas Matteo Salvini pasakė: „Afrikoje yra žmonės, kurie pasisavina šių tautų turtus, Prancūzija, akivaizdu, yra tarp jų“.
Emanuelis Makronas – Rotšildų marionetė
http://www.ilpopulista.it/news/17-Giugno-2018/26930/ora-e-ufficiale-c-e-george-soros-dietro-macron.html
Žinoma, kad Sorošas ir Rotšildai finansavo Emanuelio Makrono rinkimų į Prancūzijos prezidento postą kompaniją. Faktai buvo gauti iš „Macronleaks“ hakerių, kurie pavogė 20000 elektroninių laiškų, susietų su Makrono prezidentine kompanija, kalnus dokumentų, saugomų Makrono elektroninio pašto dėžėse, kurie kartu su Wikileaks buvo paviešinti internete. Pinigų lietus ant Makrono galvos liejosi iš Rotšildų ir jų patikėtinio Sorošo kišenių, iš Goldman-Sachs JAV rezervinio banko, kurį kontroliuoja Rotšildai. Pinigai tekėjo iš Rotšildų kontroliuojamo Credit Agricole (aštuoni milijonai) iš Sorošo - 2.365.910,16 €, Deivido Rotšildo - 976.126,87 €, Goldman-Sachs - 2.145.100 €.
Makronui Rotšildų deleguotas tikslas - vežti juodaodžius į Europą
Pasauliniams pinigų skolintojams Rotšildams reikalingas „ekonomikos augimas“, tik jis garantuoja jų verslo egzistavimą ir pinigų iš oro gamybą. Padengti kreditinius įsipareigojimus galima pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria „ekonominis augimas“. Afrikoje yra dešimtys milijonų jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus, kurie neturi ką veikti globalistų nualintoje Afrikoje. „Ernst and Young“ konsultantai šiuos afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas ir vyksta dabar. Visos Afrikos valstybės priklauso nuo maisto produktų importo, kurį jos finansuoja dėka žaliavų eksporto. Afrika negali išmaitinti savo gyventojų, nekalbant jau apie jų padvigubėjimą per 25 metus. 50% Afrikos jaunimo jaunesni nei 25 metų.
Afrikos pervežimo į Europą pasekmė – islamizacija
Musulmonų bendruomenė Prancūzijoje didžiausia Europoje. Ji siekia 6 milijonus žmonių. 2019 metais musulmonų skaičius Prancūzijoje tik išaugo. Pew Research Center duomenimis, Prancūzijoje 2010 metais buvo 4,710 milijonų musulmonų (7,5 procentų šalies gyventojų). Ipsos 2014 metų apklausa parodė: dauguma prancūzų įsitikinę, kad šalyje gyvena ne mažiau 31% musulmonų. Jeigu taip, tai daugiau vaikų gimdantys musulmonai po 20-40 metų sudarys daugumą šalies gyventojų. Jau šiandien čia 2100 mečečių, 1985 metais jų buvo tik 900.
Kalbos apie tai, kad atvykę asimiliuosis ir taps „tikrais prancūzais“ baigėsi. Jokio „lydimo katilo“ nebus.
Spalio 22 dieną Le Figaro paskelbė buvusios parlamento deputatės, Socialinių ir politinių mokslų instituto direktorės, Marin La Pen dukterėčios Marion Maréchal straipsnį „puola ne Respublikos vertybes, o prancūzų vertybes, skirtą Prancūzijos islamizacijos problemai.
Marion Maréchal rašo: „Ir taip, tai 267-ta islamizmo auka nuo 2012 metų. Po vaikų, kariškių, policininkų, nudurtų mažo berniuko akivaizdoje, žurnalistų, mergaičių-paauglių Marselyje, verslininko, kuriam buvo nukirsta galva, kunigo jo bažnyčioje, nesuskaičiuojamų Bataklano ir Nicos aukų, atėjo eilė mokytojui... Islamistai nesiekia nepriklausomybės kokios tai teritorijos dalies; jie nori pajungti visą prancūzų visuomenę šariato įstatymams. Ši ardomoji veikla, organizuota viduje ir dažnai finansuojama iš išorės“ … Jų ginklas: skaičius, jaunimas, islamistų sąjungininkai kairieji, kurie kultivuoja vakarų atgailavimą.... Retorika neveikia, ypač tarp prancūzų jaunimo 74% iškelia savo religinius įsitikinimus aukščiau „Respublikos vertybes“, o 26% nesmerkia džichadistų.
… Prancūzijoje nėra problemų nei su katalikybe, nei su protestantizmu, nei su judaizmu, nei su budizmu. Pas mus problema su radikaliu islamu ir tik su juo.“
Matau šitą susirietusį Rotšildų banko klerką Emanuelį Makroną, masoną, sergantį Edipo kompleksu, ir prisimenu aukštą ir tiesų Šarlį De Golį... apima liūdesys ir tvirtas įsitikinimas, kad Mozės sūnų pastangomis Prancūzijos kūnas užnuodytas mirtinais nuodais ir ji yra pasmerkta. Dievo Motinos katedros sudeginimas buvo simboliškas atsisveiknimas su Prancūzija ir mirčiai pasmerkta Vakarų Europa. Jei Višegrado šalims pavyks atskirti mus nuo to puvančio Vakarų Europos lavono – išgyvensime, o jeigu nepavyks – mirsime kartu.