Ekonomika lyg ir yra, bet jos nėra. Lietuvos pasiekimai pasirodė esą prieštaringi

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-11-05 19:49:00, skaitė 837, komentavo 6

"Eurostatas" paskelbė duomenis, rodančius, kad Lietuvos ekonomika geriausiai susidoroja su pandemijos padariniais ES. Tačiau skeptikai kalba apie kitą medalio pusę. Mažas "kritimo" procentas rodo, kad paprasčiausiai nėra kam kristi

Per pastaruosius šešis mėnesius nuo pirmosios koronaviruso pandemijos bangos pradžios ir po to įvykusio sunkaus karantino daugelis ekonomistų prognozavo, kad Lietuvos ekonomika kone žlugs. Jie kalbėjo apie katastrofišką kritimą iki dešimties procentų BVP. Bet tada, kai pradėjo rodytis pirmoji mėnesio ir pusmečio statistika, pesimizmas užleido vietą lengvam optimizmui.

Taigi, "Eurostatas" patvirtina, kad 2020 metų trečiąjį ketvirtį metinis Lietuvos ekonomikos nuosmukis siekė tik 1,7 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių iš dešimties Europos Sąjungos šalių, pateikusių savo duomenis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, BVP žlugo 4,2 proc. O pramoniniu požiūriu išsivysčiusiose Čekijoje ir Portugalijoje — 5,8 proc. Ispanijoje dar daugiau — 8,7 proc.

Pažangiausi ekonomistai ploja rankomis ir kaip pavyzdį ES milžinėms pateikia Lietuvą. Tik pažiūrėkite, kokie išmintingi ir darbštūs mes esame. Imkite pavyzdį iš Lietuvos!

"Lietuvos sėkmės istorija tęsiasi Europos Sąjungos kontekste, nes tikriausiai vis tiek būsime geriausiųjų trejetuke pagal mažiausią nuosmukį šiais metais, o ketvirtasis ketvirtis šio rezultato nepakeis", — Lietuvos žiniasklaida cituoja optimistines "Luminor" ekonomisto Žygimanto Maurico prognozes.

Tačiau atidžiau pažiūrėjus viskas atrodo liūdna, o ne smagu. Be to, Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra dar miglotesnės dėl to, kad visus naujausios istorijos metus ekonomika buvo aukojama politikai, daugiausia užsienio.

Bet sudėliokime viską iš eilės. Pirmiausia pažvelkime į Vilniaus "Nasdaq" biržą. Joje kiekvieną dieną prekiaujama didžiausių Lietuvos bendrovių akcijomis. Sprendžiant iš sąrašo, jų yra tik 27. Dauguma jų yra maisto perdirbimo ir energijos perdirbimo įmonės. Tai yra įmonės, užtikrinančios valstybės gyvenimą ir neatnešančios didžiulio pelno.

Sąraše nė su žiburiu nerasi sunkiosios ir vidutinės mechaninės inžinerijos, metalurgijos, automobilių pramonės ar chemijos pramonės įmonių. Būtent šios pramonės šakos sudaro pagrindinių Europos ir pasaulio galių ekonomikos pagrindą.

Lietuvoje yra tik dvi tokio lygio įmonės — "Achemos grupė" (azoto trąšų gamyba) ir vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos regione Mažeikiuose — "PKN Orlen Lietuva". Jų akcijomis prekiaujama ne Lietuvoje, o didžiausiose pasaulio biržose. Šios įmonės kartu su Klaipėdos uostu yra tarp didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Tačiau jos nuolat dirbo net paskelbus pirmosios pandemijos bangos visuotinį karantiną.

Negalima užgesinti koncerno "Achema" krosnių, o kuro iš Mažeikių reikia visiems net ir pačių rimčiausių krizių metu. O Klaipėdos uostas, pagrindiniai Lietuvos jūrų vartai, karantino metu toliau priėmė ir siuntė krovinius. Matyt, todėl bendri Lietuvos ekonomikos rodikliai nėra tokie slegiantys kaip Vokietijoje, kur sustojo automobilių koncernų konvejeriai ir kitos stambios įmonės.

Dabar pažvelkime į dar vieną svarbų bet kurios valstybės ekonomikos rodiklį — nedarbo lygį. Ir štai Lietuva yra tarp antilyderių — nedarbas viršija vidurkį ES šalyse. "Eurostato" duomenimis, rugsėjo mėnesį bedarbiai Lietuvoje sudarė 9,8 proc. Kur dirbti?

Na, o trečias pagrindinis ekonomikos raidos rodiklis yra vidutinis darbo užmokestis. Lietuvoje jis nesiekia tūkstančio eurų (apie 920 eurų neatskaičius mokesčių), o artimiausios ES kaimynės — Latvija ir Estija — jau seniai viršija tūkstančio eurų psichologinį barjerą. Vidutinis atlyginimas mažesnis nei Lietuvoje tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Atėjus antrajai pandemijos bangai, metų pabaigoje ekonominiai rodikliai sumažės. Negana to, gali žlugti vienas iš biudžeto stulpų — Klaipėdos uostas. Ir viskas dėl agresyvios Lietuvos valdžios politikos kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Būtent per Baltarusijos teritoriją į Lietuvą patenka pagrindiniai prekių tranzito keliai iš Rytų į Vakarus. Bet, kaip žinote, Lietuva ir Lenkija yra pagrindinės "spalvotosios revoliucijos prieš Lukašenką" kurstytojos. 

Būtent dėl šios priežasties Baltarusijos vyriausybė jau aktyviai derasi su Rusija dėl prekių nukreipimo iš Klaipėdos į Ust Lugą.

Lietuvos biudžeto nuostolių dydį po to dabar net sunku apskaičiuoti. Bet jie tikrai bus didžiuliai. Prisiminkime ir agresyvią Lietuvos politiką prieš statomą Baltarusijos atominę elektrinę. Užuot pasinaudojusios galimybe pirkti pigią elektros energiją iš Astravo, Lietuvos valdžios institucijos paskelbė BelAE pasaulinį boikotą ir ruošiasi pirkti elektrą iš Lenkijos ir Švedijos, atsijungusios nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva).

O antras pagal dydį mokesčių mokėtojas, koncernas "Achema", neturi ryškių perspektyvų. Po to, kai jam ant kaklo buvo pakabintas SGD terminalas "Independence", azoto trąšų savikaina smarkiai išaugo ir tapo sunkiau konkuruoti rinkoje. Šiandien "Achemos grupė" vos suduria galą su galu. Trečiajam Lietuvos biudžeto ramsčiui — naftos koncernui "PKN Orlen Lietuva" — taip pat nesiseka dėl nuolatinių pasaulio naftos kainų sukrėtimų.

Ir jei šie trys Lietuvos biudžeto ramsčiai subyrės, tai vargu ar mokesčių pajamos iš maisto ir lengvosios pramonės įmonių išgelbės Lietuvos ekonomiką, kurios iš tikrųjų nėra.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni