Trumpa istorija apie tai, kaip vienas vyras efektyviai išgydė savo žmonos chronišką ligą - panikos atakas ir kovidoisteriją.

Autorius: Vladimiras Troščenka Šaltinis: esavicius.blogspot.com... 2020-12-22 22:46:00, skaitė 2104, komentavo 25

Turiu labai gerus draugus. Nuostabi šeima. Geras mylintis vyras ir graži atsakinga moteris. Viskas pas juos yra taip pat kaip ir kitose šiuolaikinėse šeimose. Problemos pas juos tarpusavyje kyla taip pat dėl šiuolaikinės visuotinos priežasties - "mainstryminės" žiniasklaidos ir socialinių tinklų vedamos "teisingo" gyvenimo propagandos ir nuolatinio smegenų plovimo. Mes visi esame socialios būtybės, todėl norom-nenorom bandome prisitaikyti prie to, kas šiuo metu dominuoja mūsų sociume. Net jei tas gyvenimo būdas ir siekiai yra vien tik viešoje erdvėje dominuojančių ir pagal įvairias kvotas išmokslintų distrofikų sumąstytos gyvenimo vizijos, nieko bendrą neturinčios nei su realiu gyvenimu, nei su gerove, nei su ateities numatymu.

Nekalbėsiu apie tai moteriai įteigtas gyvenimo vizijas, kuriomis ji be perstojo kankino savo vyrą. Dažniausiai užtekdavo tiesiog rimtai su ja pasikalbėti (arba man arba mano žmonai) ir ji suvokdavo savo pretenzijų absurdiškumą. Bet pas ją buvo tikrai rimta problema, žiniasklaidos suformuota chroniška liga - panikos atakos. Kelis metus visi stebėjomės dėl tos ligos paūmėjimų. Ji ne iš šio ne iš to išbaldavo, pradėdavo giliai ir dažnai kvėpuoti, griebdavosi už širdies ir reikalavo kuo skubiau kviesti greitąją nes pradėdavo dūsti. Atvykus greitajai ir suleidus raminamųjų, panikos ataka nurimdavo. Vargšas vyras nebežinojo ko griebtis. Pastovios psichologų, neuropatologų ir kitokių "ufonautologų" konsultacijos ir rekomendacijos. Kažkokie brangūs vaistai ir treningai. Niekas negelbėjo nuo vis dažniau pasikartojančių priepuolių.

Ir štai ateina 2020, didžiosios pasaulinės koronaaferos metai. Prostitucinė žiniasklaida kaip pašėlusi atidirbinėja mokių klientų užsakymus. Pasaulis pradeda eiti iš proto, nes iš kiekvieno šaldytuvo, rozetės, virdulio ir kitų elektronikos prietaisų nenustojamai pilasi bauginimai, grasinimai ir "gerųjų daktarėlių" rekomendacijos. Pas tą vargšą moterį nedelsiant paūmėjo panikos atakos, jai visur vaidenosi vyyyyrusai. Jos sutuoktinis nebežinojo nei ką daryti, nei kaip saugotis, kad tik nuraminti iš proto besikraustančią savo mylimąją. Mes su žmona taip pat bandėme ją raminti, bet kas mes tokie, juk negali VISI meluoti, čia gi didžiausi ir tituluočiausi specialistai ir valstybių vadovai įspėja apie baisią pandemiją ir kalnus lavonų.

Bet štai staiga pas juos šeimoje viskas nurimsta. Mes kaip visada atvažiuojame į svečius, o mūsų draugė rami, bet nešneka su savo vyru. Na mes nekreipiam į tai dėmesio, juk nėra namų be dūmų, turbūt vėl dėl kokio nors laaaabai laaaabai svarbaus moteriško siekio negalėjimo įgyvendinti jie yra susipykę. Jau daugiau nei puse metų viskas pas juos yra ramu, ta moteris nebeturi jokių panikos atakų, šeimoje ramybė ir tarpusavio sutarimas.

Niekada nelendu į svetimų žmonių gyvenimus, todėl net nebandžiau klausti, kaip toks stebuklingas pasikeitimas įvyko. Bet štai kartą jos vyras pats man papasakojo, kaip per vieną akimirką išgydė visas savo žmonos panikos atakas. Tai atsitiko per patį koronoisterijos piką pavasarį. Žmona pabendravusi ir prisiskaičiusi kažko feisbuke, vėl pradėjo dūsti. Jis atnešė jai raminamųjų, nepadėjo, isterika tik didėjo. Ji pradėjo reikalauti, kad nedelsiant kviestų greitąją ir vežtų ją į ligoninę, nes pas ją baisusis virusas. Ji per televiziją matė, kad Borisą Džonsoną per vieną naktį išgydė pajungę prie dirbtinio kvėpavimo aparato, todėl pradėjo rėkti jog ir jai būtinai reikia kuo skubiau į hospitalį, nedelsiant prie to "stebuklingo gydymo įrankio". Neapsikentęs ir jau pakankamai nuo jos isterikos pavargęs vyras tiesiog skėlė jai labai svarų antausį, nuo kurio jį nukrito į lovą. Pasikeitimas buvo žaibiškas. Dusulys praėjo momentaliai. Isteriką ir paniką pakeitė nuostaba, šokas ir pyktis. Ji pradėjo ant jo šaukti, kaip jis drįso, ją "sunkiai sergančią" mušti. Nubėgusi į antrą aukštą ji pradėjo rinkti savo daiktus, kad išeiti iš namų, vėliau vėl grįžo ir ramiai išsakė viską ką galvoja apie jo SIAAAUBINGĄ poelgį. Na visko nepasakosiu. Jie nesikalbėjo apytiksliai vieną mėnesį, bet po to viskas grįžo į savo vėžias. Dabar ji nebeturi jokių panikos atakų, nebeliko ir kovidoisterikos.

p.s. Jokiais būdais nerekomenduoju elgtis taip kaip šis mano pažystamas, t.y. mušti savo žmoną, net jei ji balansuoja ties beprotybės riba. Viskas pas juos įvyko spontaniškai ir Dievas tiesiog apsaugojo juos nuo tų siaubingų gydymo metodų, kurie iš anksto buvo paruošti "kovidoligoniams" ir kurie iki šiol taikomi pas budelius patekusiems žmonėms (tik mažesnėmis apimtimis, nei jie pradžioje tikėjosi).

Su meile ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka