Lietuva išvaro iš šalies Baltarusijos investuotojus

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2020-12-28 23:48:00, skaitė 709, komentavo 9

Lietuva išvaro iš šalies Baltarusijos investuotojus

Lietuvoje areštuotos sanatorijos "Belarus", esančios Druskininkuose ir priklausančios kaimyninės šalies prezidento kanceliarijai, banko sąskaitos

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Tai yra pirmasis konkretus ES sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms ir su jomis susijusiems juridiniams asmenims paketo įgyvendinimo pavyzdys. Akivaizdu, kad po sanatorijos "blokados" Lietuvos konservatoriai bandys įgyvendinti kur kas ambicingesnį tikslą — išvaryti iš Klaipėdos uosto įmonę "Belaruskalij", turinčią dalį kapitalo birių krovinių terminale. Apie tai rašo portalo "Rubaltic.Ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Autorius primena, kad gruodžio 17 dieną Europos Sąjunga priėmė trečiąjį sankcijų paketą prieš Lukašenkos režimą ir jau kitą dieną jos pradėjo veikti. Švedijos bankas "Swedbank" Lietuvoje areštavo "Belarus" sanatorijos sąskaitas.

Straipsnio autoriaus teigimu, tai išsiaiškinta ne iš karto.

"Niekas mūsų iš anksto neįspėjo, negavome laiškų, kad sąskaitos areštuotos, sužinojome tik pabandę atlikti pavedimus", — sako sanatorijos direktorius Ilja Epifanovas.

Pasak jo, pateisindami savo veiksmus, banko atstovai nurodė atnaujintą Europos Sąjungos sankcijų režimą.
Ir čia, žinoma, anot straipsnio autoriaus Aleksejaus Iljaševičiaus, kyla klausimas dėl sanatorijos sąskaitų arešto teisėtumo. Epifanovas pažymi, kad sanatorija nėra įtraukta į "juodąjį sąrašą".

Pasak Iljaševičiaus, atsiras prieštaraujančių, nes Baltarusijos Respublikos prezidento Administracinio aparato pagrindiniam ekonomikos departamentui buvo įvestos sankcijos. Taigi šios valstybės organizacijos turtui Europos Sąjungos teritorijoje taip pat turėtų būti suduotas smūgis.

"Kuri pozicija teisinga? Į šį klausimą atsakymo nėra", — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, dar kartą pasireiškia chroniška Europos Sąjungos problema: joje nustatomos sankcijos, tačiau nepaaiškinama, kaip jos turėtų veikti tam tikrose ginčytinose situacijose.

Iljaševičius, palygindamas šią situaciją su JAV, sako, kad Valstijose elgiamasi kitaip. Puikus pavyzdys, anot jo, yra "Countering America's Adversaries Through Sanctions Act" (CAATSA) įstatymas. Pats dokumentas priimamas Kongreso, o vėliau Valstybės departamentas parašo viešą jo naudojimo vadovą, kuriame paaiškina Amerikos sankcijų teisėsaugos praktiką.

Tuo tarpu autorius pabrėžia, kad Europos Sąjungoje tokios praktikos nėra. Pasinaudodamos tuo, Latvijos teisėsaugos institucijos neseniai pradėjo "kurpti" baudžiamąsias bylas laisvai samdomiems Rusijos agentūrų "Sputnik" ir "Baltnews" korespondentams. Jie kaltinami bendradarbiavimu su tarptautine naujienų agentūra MIA "Rossija segodnia", kurios vadovui Dmitrijui Kiseliovui taikomos ES asmeninės sankcijos.

Pasak Iljaševičiaus, įtariamųjų advokatai, žinoma, pažymės, kad pačios žiniasklaidos agentūros nėra ES sankcijų sąrašuose. "Belarus" vadovybė gali pasekti jų pavyzdžiu.

"Tačiau vargu ar šią kovą vainikuos sėkmė. Jei sanatorijos sąskaitų areštas buvo politinio įsakymo rezultatas (ir dėl to nėra jokių abejonių), tada jas atblokuoti bus problemiška", — svarsto straipsnio autorius.

Jo teigimu, dar problemiškiau dirbti apeinant bankų sistemą. Greičiau net nerealu, jei kalbame apie turizmo verslą. Todėl, autoriaus manymu, oficialus Minskas tikrai turėtų pagalvoti apie "Belarus" sanatorijos pardavimą. Priešingu atveju šis turtas taps nuolatinio valstybės galvos skausmo šaltiniu.

"Epizodas, atrodo, nereikšmingas, bet labai daug atskleidžiantis. Sanatorijoje "Belarus", vienoje didžiausių Lietuvoje, dirba apie 400 žmonių, beveik visi jie yra lietuviai. Ar valstybė galės jiems sukurti naujas darbo vietas? Nė vienas iš oficialiojo Vilniaus atstovų neskuba atsakyti į šį klausimą. Svarbiausia — pakenkti kaimynui", — sako Iljaševičius.

Anot jo, didelė tikimybė, kad po mažų nešvarių triukų seks daug didesni. Toliau gali būti puolamas vienas iš ekonominių Lukašenkos valdžios ramsčių "Belaruskalij". Būtent šiai įmonei Svetlana Tichanovskaja pasiūlė įvesti sankcijas. O Lietuvos valdžia pažadėjo apie tai pagalvoti.

"Kodėl į Lietuvos valdžios akiratį pateko "Belaruskalij", o ne "MAZ", "BelAZ" ar, pavyzdžiui, Baltarusijos metalurgijos gamykla? Atsakymas slypi paviršiuje. 2013 metais "Belaruskalij" iš verslininko Igorio Udovickio nupirko 30 proc. birių krovinių terminalo Klaipėdos uoste akcijų (būtent per šį terminalą eksportuojamos baltarusiškos trąšos)", — sako Iljaševičius.

Autorius primena, kad jau tada Lietuvoje šis sandoris buvo kritikuojamas.

Pagrindiniai Baltarusijos investicijų priešininkai — dabar perėmę valdžią "landsberginiai" konservatoriai.

Pernai bendra Udovickio ir "Belaruskalij" įmonė norėjo įsigyti kitos Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės akcijų. Tada Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas iškėlė Baltarusijos investicijų saugumo klausimą premjerui Sauliui Skverneliui: jie klausė, ar dėl to nepadidės Minsko įtaka Lietuvai?

Neseniai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, juos laimėjo konservatoriai. Dabar jie tapo valdančiosios daugumos ir naujos Vyriausybės, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė, "šerdimi".

Gabrielius Landsbergis, kažkada matęs baltarusių investicijų Klaipėdos uoste "grėsmę", dabar vadovauja Užsienio reikalų ministerijai ir teigia esąs naujasis Lietuvos politikos lyderis.

"Ar keista, kodėl konservatorių Vyriausybė svarsto apie sankcijas "Belaruskalij"? Jiems tai gali būti "nepatikimo" investuotojo pašalinimo iš Klaipėdos uosto įrankis. Neatmetama galimybė, kad Vilnius tikrai privers "Belaruskalij" parduoti birių krovinių terminalo kapitalo dalį. Konservatoriai taip pat turi asmeninių motyvų", — sako Iljaševičius.

Jo teigimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ideologija — siekis paversti šalį "apgulta tvirtove".

Apgultos tvirtovės teritorijoje neturėtų būti priešo tiltų.

"Todėl "Belaruskalij" atsisakymas investuoti į Klaipėdos uostą būtų didelė Landsbergio ir Ko pergalė. To negalima pasakyti apie Lietuvos ekonomiką ir lietuvius", — sako straipsnio autorius.

Jis ragina prisiminti vieną pagrindinių Baltarusijos tranzito perorientavimo priešininkų argumentų: kaip, pavyzdžiui, "Belaruskalij" galės apleisti Klaipėdos uostą, jei jame turės savo terminalą? Autorius daro prielaidą, kad pati Lietuva yra pasirengusi išspręsti šią problemą.

 Savo ruožtu, skaitytojams siūlau situacijos vertinimą ir analizę, kurią paruošiau rusiškai auditorijai jutūbės kanale "Литовец РУБИТ ПРАВДУ!". Žiūrovų komentaruose prie video galėsite sužinoti, kaip tokį skandinavų judo-oligarchato banksterių ir Lietuvos apskabytųjų pimpačkiukų žingsnį vertina patys Kruvino Lukašenkos Režimo engiami rusai Baltojoje Rusioje:

https://youtu.be/CdG1r1dJK5A