Kiečiau nei Grybauskaitė. Nausėda "praranda diplomatinius krantus"

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-03-31 22:36:00, skaitė 1369, komentavo 2

Kiečiau nei Grybauskaitė. Nausėda

Lietuvos prezidentas pritarė minčiai, kad Rusijos vadovą galima vadinti žudiku. Kaip tai vertinti?

Prieš kurį laiką JAV prezidentas Džo Baidenas sutiko su teiginiu, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra žudikas. Pažymėtina, kad, kai analogiškas klausimas buvo užduotas Vokietijos užsienio reikalų ministrui, jis nebuvo toks kategoriškas. Tuo tarpu Ukrainos ministras pirmininkas parėmė Amerikos prezidento poziciją. Šiame kontekste buvo įdomu, ką pasakys Gitanas Nausėda.

Jo komentaras buvo toks: "Deja, taip", — o toliau Lietuvos prezidentas detaliai papasakojo, kas su Rusija yra blogai tarptautinėje arenoje ir jos vidaus politikoje. Šioje vietoje negalima nepaminėti buvusios Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės, kurią išgarsino frazė, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Tada atrodė, kad kiečiau pasakyti jau neįmanoma, bet Nausėda pralenkė savo pirmtakę.

Apskritai, pastaruoju metu jo retorika Rusijos atžvilgiu ypač paaštrėjo. Pavyzdžiui, Lietuvos vadovas pasakė: "Aš matau daugybę požymių, kurie demonstruoja atvirą nusispjovimą, pavadinkime taip, į civilizuoto pasaulio vertybes, nesiskaitymą su tautų apsisprendimo teise, nesiskaitymą su kaimynių teritoriniu suverenumu, ir tą Kremlius pastaruoju metu demonstruoja pakankamai demonstratyviai". Kur Rusija, pavyzdžiui, nesiskaito su tautų apsisprendimo teise, nelabai aišku.

Arba štai dar viena Nausėdos citata: "Nematome jos pastangų vykdyti Minsko susitarimus, tęsiasi Krymo aneksija. Kibernetiniai ir hibridiniai išpuoliai ES atžvilgiu nesiliauja, brutalūs žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai yra Rusijos kasdienybė. Negalime pamiršti ir Aleksejaus Navalno neteisėto įkalinimo. Forsuojamas sąjunginės valstybės su Baltarusija kūrimas. Visa tai nesudaro prielaidų permąstyti santykius su Rusija. Atvirkščiai, jei situacija nesikeičia, Lietuva pasisako už sankcijų Rusijai griežtinimą". Koks Lietuvai reikalas, pavyzdžiui, dėl to, kad Rusija ir Baltarusija kuria sąjunginę valstybę, ir kodėl už tai reikia griežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu, ir vėl neaišku.

Trumpai sakant, Vilnius smerkia Maskvą dėl visų jos veiksmų tik todėl, kad tai daro Rusija. Kita vertus, kritikuoti galima įvairiai — pavyzdžiui, kietai, bet mandagiai. Lietuva pastaruoju metu "praranda diplomatinius krantus". Matyt, įkvėpė Amerikos pozicija. Kaip pažymėjo Nausėda: "JAV principingai vertina Rusijos veiklą, nukreiptą prieš Vakarų demokratijas — tai yra geras ženklas Lietuvai. Požiūriu į Rusijos grėsmes Lietuva ir JAV — vienmintės, sutaria ir palaiko viena kitą".

Kitaip tariant, Lietuva savo užsienio politikoje jau seniai orientuojasi į agresyviausius Vakarų "vanagus", kurie nori sužlugdyti Rusiją. Todėl ji su malonumu atkartoja jų poziciją, kuri dabar dominuoja Vašingtono koridoriuose ir kalbose. Tiesa, Baidenas išvadino Putiną žudiku, bet jo valdoma Amerika tuo pat metu rekordiškai padidino rusiškos naftos importą. O Lietuva galvoja, kaip jos veiksmai dera su šalies įvaizdžiu ir jos nacionaliniais interesais? Kokia jai nauda iš bandymų kuo stipriau sukritikuoti Rusiją (ir taip galutinai sugadinti santykius su Maskva) ir įrodyti, kad ji yra viena iš ištikimiausių ir geriausių JAV sąjungininkių?

Jokios — tik nuostoliai. Dar daugiau, susidaro įspūdis, kad tos naudos Lietuvos vadovybei net nereikia, nes ji Rusijos, atrodo, tiesiog nekenčia. Kitaip sunku paaiškinti visus tuos nesąmoningus pareiškimus, kurie vis labiau artina Lietuvą prie visiškai neadekvačios Ukrainos, ir, pavyzdžiui, sprendimą prieštarauti tarptautiniu lygiu pripažintos rusiškos vakcinos "Sputnik V" įtraukimui į galimą vadinamojo europinio "vakcininio paso" sistemą.

Blogiausia visoje šitoje istorijoje yra tai, kad Vilnius energingai ir nuosekliai žlugdo santykius su dideliu kaimynu, visiškai negalvodamas apie trumpalaikes ir ilgalaikes tokios "atmetimo politikos" pasekmes. O kas bus, jeigu Rusija įsižeis ir imsis kažkokių atsakomųjų žingsnių, pavyzdžiui, ekonominėje srityje? Kaip po tokių prezidento pareiškimų spręsti einamuosius dvišalių santykių klausimus žemesniame lygyje? Ar ateityje, jeigu valstybių santykiai kada nors netyčia pagerės, pavyks atkurti tai, kas buvo sėkmingai sugriauta iki pamatų?

Prieš kurį laiką Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas pažymėjo, jog Lietuvai reikia kažką daryti su stereotipu Rusijoje, kad ji yra "maža, pikta, rusofobiška šalis, kuri tik ir galvoja, kaip pakenkti Rusijai". Po Nausėdos pareiškimo dar klausimų yra? Bet labai svarbu pažymėti, kad kalba šiuo atveju (kaip ir Rusijos santykių su Ukraina situacijoje) apie neatsakingus politikus, o ne apie paprastus abiejų valstybių žmones, kurie dažniausiai geranorišku požiūriu vieni į kitus vis dar bando išgelbėti tai, kas liko gero dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.