Lietuviai laukia rusiškos vakcinos. Pokštas dėl "Sputnik V" privertė valdžią sunerimti

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-04-04 14:07:00, skaitė 626, komentavo 13

Lietuviai laukia rusiškos vakcinos. Pokštas dėl

Atrodo, kad lietuviai laukia rusiškos vakcinos "Sputnik V". Tačiau susidaro įspūdis, kad kažkas labai nenori, kad ji būtų patvirtinta ES

Raseinių rajono meras balandžio 1 dieną proga socialiniame tinkle pakvietė žmones skiepytis "Sputnik V" vakcina, nes "priimtas sprendimas šią vakciną įsileisti ir į Lietuvą". Pokštas nepavyko  — dalis žmonių pagalvojo, kad tai tiesa, ir pradėjo domėtis, kaip pasiskiepyti. 

Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė: "Pokštai yra gerai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje". Situaciją pakomentavo net prezidento patarėjas, pažymėjęs: "Pokštai pokštais, bet turbūt ne visai gerai pokštauti jautriomis temomis ir sukelti daugiau informacinės sumaišties, kurios šiuo metu ir taip netrūksta".

Sakoma, kad kiekviename pokšte yra dalis tiesos. Tam, kad galima būtų geriau suprasti tai, ką parodė šis įvykis politine prasme, iš pradžių reikia įvertinti europinį kontekstą, susijusi su vakcinavimu ir "Sputnik V" registravimo ES procesu.

Iš karto galima pasakyti, kad padėtis su visuomenės skiepijimu Europoje nelabai gera  — vakcinų trūksta, valstybės nepatenkintos jų skirstymo mechanizmu, skandalas dėl "AstraZeneca" šalutinio poveikio dar labiau sulėtino vakcinavimo procesą, dėl skiepų susipyko Briuselis ir Londonas.

Šiame fone nenuostabu, kad ES šalyse vis daugiau kalbama apie rusišką vakciną "Sputnik V". Kuomet Vengrija spjovė į raginimus laikytis bendraeuropinės skiepijimo tvarkos ir patvirtino "Sputnik V" nacionaliniu lygmeniu, daug kas Europoje ją labai kritikavo. Dabar  — pavydi, ir vis daugiau ES valstybių (Austrija, Italija, net Vokietija) nori šios vakcinos. 

Tai jeigu situacija su vakcinavimu sudėtinga, ir yra noras skiepytis "Sputnik V", gal Europos vaistų agentūra (EVA) turėtų pagreitinti šios vakcinos registravimo procesą  — tuo labiau, kad tai mokslininkų jau pripažintas produktas, ir kitas vakcinas ji tvirtino be ypatingų tikrinimų (dabar pirma eilėje "Johnson&Johnson"). 

Arba, jeigu EVA neskuba, galima būtų daryti taip, kaip padarė Vengrija. Tačiau šioje vietoje prasideda įdomiausi dalykai.

Pavyzdžiui, ES vidaus rinkos eurokomisaras iš Prancūzijos Tjeri Bretonas pareiškė, kad Europai visai nereikalinga "Sputnik" vakcina ir kad Rusija turi problemų su jos gamyba. Trūksta žodžių. Norisi pasakyti  — tu iš pradžių užsakyk, o po to pažiūrėsime. 

Dar įdomūs sutapimas  — tos pačios Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas neseniai pareiškė, kad Rusija naudoja savo vakciną kaip įtakos instrumentą. Tai, kaip sako kritikai, patvirtina ir faktas, kad ji savo žmonių neskiepija ir vakciną stengiasi pirmiausiai eksportuoti.

Pagaliau, Slovakija pabandė padaryti tai, ką padarė Vengrija. Rezultatas  — aštri politinė krizė, nors sergamumas šalyje labai didelis. Tai kaip suprasti Europą: vieną dieną ji sako, kad su "Sputnik V" vakcina viskas gerai ir kad ji reikalinga, kitą  — kad negalima jos pirkti?  

Tas pats Makronas anksčiau kalbėjo, kad vakcinų klausimas yra mokslinis, o ne politinis. Be to, europiečiams koks reikalas dėl rusų  — jeigu jie parduoda, reikia džiaugtis, kad galima nusipirkti, o ne pergyventi dėl jų (tuo labiau, kad realiai pas juos vakcinacijos procesas, skirtingai nuo Europos, įsibėgėja).

Šiame kontekste galima daryti prielaidą, kad ES vyksta rimta kova dėl rusiškos vakcinos, kurios esmė paprasta  — vakarietiški vakcinų gamintojai nenori turėti stipraus konkurento didelėje rinkoje, o kadangi šis verslas labai galingas, jis sugeba priversti politikus sakyti tai, kas jam naudinga. Na o pastariesiems kritikuoti "autoritarinę" Rusiją labai lengva.

Tačiau problema ta, kad tos farmacinės interesų grupės "Sputnik V" neįleidžia, bet patys situacijos tinkamai nesprendžia. O politikai, kurie dėl koronaviruso susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais ir stipriu socialiniu nepasitenkinimu dėl griežto karantino, negali laukti ilgai  — tuo labiau, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje artėja rinkimai, ir žmonės Europoje nori rusiškos vakcinos.

Kaip parodė minėta istorija Lietuvoje, laukia jos ir lietuviai. Ir centrinė šalies valdžia šiuo atveju, greičiausiai, labiau sunerimo ne dėl to, kad Raseinių rajono meras (kuris, turbūt, nesuprato visų savo poelgio pasekmių) pajuokavo jautriu klausimu, o dėl to, kad jo pokštas parodė didelį atotrūkį tarp žmonių lūkesčių ir politikų pozicijos.

Europoje pastarieji jau pamiršta politinius žaidimus ir galvoja, kaip gauti "Sputnik V". Net Estijos prezidentė pareiškė, kad, jei EVA patvirtins šią vakciną, šalis svarstys jos įsigijimą. O Lietuvoje jos oponentams net nereikia stengtis  — iracionaliai antirusiškai nusiteikusi valdžia pati riboja žmonių galimybes apsisaugoti nuo koronaviruso.

Išvada  — gal Europai ir Lietuvai laikas pradėti rūpintis piliečių interesais, o ne kurti priešus tik todėl, kad to kažkam reikia?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.