RUSIJA vs USA : Mūšio laukas - Pribaltika ir Baltarusija

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-04-19 23:30:00, skaitė 2377, komentavo 34

Diplomatinis konfliktas tarp USA ir Rusijos iškart paaštrino bendrą padėtį Rusijos ir NATO pasienio zonoje. „Naujosios Europos“ šalys momentaliai prisijungė prie antirusiškos kampanijos, NATO ginkluotosiose pajėgose buvo padidinta kovinė parengtis palei visą rytinės sienos perimetrą. Akivaizdžiausia vieta kariniam susirėmimui laikoma Ukraina, tačiau būtent dėl ​​šio akivaizdumo iškyla pavojus kitoms pafrontės valstybėms: Baltarusijai, Moldovai ir Pribaltikos valstybėms.

Kremliaus nepavyko palenkti kad paklustu - tokia pagrindinė pastarųjų mėnesių, o ypač praeitos savaitės, Rusijos ir USA dvikovos išvada.

USA veiksmai šiuo laikotarpiu traktuojami vienareikšmiškai: Baltieji rūmai galiausiai nusprendė palenkti Rusiją, kad ji priimtu rimtus sprendimus ir tam pasikalbėti su Putinu iš „jėgos pozicijų“. Tam buvo panaudotas senas, kaip ir pasaulis, „saldainio ir bizūno“ principas.

Iš vienos pusės, Fašingtonas įvedė naujas sankcijas prieš Rusiją ir išsiuntė Rusijos diplomatus, o USA prezidentas Džozefas Baidenas Vladimirą Putiną pavadino „žudiku“. Iš kitos pusės, paskutiniame savo kreipimesi jis pats pripažino Rusiją kaip didžiąją valstybę, ne mažiau nei pati USA, vertą dialogo su ja lygiomis ir pasiūlė tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu.

Psichologinė Baideno ir jo komandos klaida buvo tame, kad Rusija jau seniai laiko save didžia valstybe, ir USA prezidento meilikavimai, kad ir jis laiko ją tokia, negalėjo būti Putino įskaityta kaip „saldainis“. Dešimtojo dešimtmečio nepilnavertiškumo kompleksas išgyvendintas galutinai; vietoj jo, Rusijos Federacija dabar turi raketines sistemas.

Todėl Kremlius pastatė Baideną į žeminančią padėtį, faktiškai atmesdamas jo pasiūlymą dėl susitikimo, o Rusijos atsakymas į „bizūną“ buvo netikėtai rūstus.

Maskva faktiškai išsiuntė amerikonišką ambasadorių iš šalies, oficialiai rekomenduodama jam vykti į Valstybės departamentą konsultuotis. Pagal diplomatines normas pasiuntinys negali atsisakyti tokios priimančiosios šalies rekomendacijos.

Rusijos ambasadorius Fašingtone konsultuojasi Maskvoje nuo praėjusio mėnesio, kada nuskambėjo žodžiai apie Putiną „žudiką“. Jo grįžimo į USA data nėra paskirta. Valstybės departamentas (USA) atsakydamas neatšaukė savo ambasadoriaus, tačiau po naujųjų USA sankcijų Rusija pati jį išgrūdo iš šalies.

Kartu su konsultacijoms išsiųstu ambasadoriumi iš Rusijos buvo oficialiai išsiųsta 10 amerikoniškų diplomatų, atsakant į 10 Rusijos ambasados ​​darbuotojų deportaciją iš USA. Ir pirmą kartą Rusijos viešojoje erdvėje buvo pradėtas plačiai diskutuoti klausimas dėl ekonominių sankcijų prieš USA verslą veikiantį Rusijos Federacijoje.

Fašingtonui dabar tapo akivaizdu, kad vien psichologija Maskvos nepaimsi. „Viliotinis“, pokalbio vienodomis sąlygomis su „globaliu lyderiu“ pavidalu, neveikia ir nuo sankcijų spaudimo Rusija nepalūžta, o smogia atgal.

Siekdamos palaužti arba kiek įmanoma maksimaliai susilpninti globalų oponentą, USA dabar jau rimtai kalbės apie spaudimą jėga, o tai jau veda prie paaštrėjimo Rytų Europoje, kurios rankomis Rusiją bandys įtraukti į ginkluotą konfliktą.

Vietiniai durneliai, pastatyti į vadovaujančias pareigas, kurių šalys skirtos paskerdimui, žinoma, džiūgaudami pritaria ir stengiasi nuolankiai pasitarnauti užjūrio patronui. Sekdami USA, Lenkija ir Čekija, įvairiu skaičiumi, jau spėjo išsiųsti Rusijos diplomatus  siekdami visiems priminti, kad USA yra NATO dalis, o kur yra NATO, ten ir sąjungininkų įsipareigojimai ir blokinė disciplina.

Be viso to, čekai įnešė savo kultūrinę specifiką ir nepakartojamą vietinį koloritą į USA ir Rusijos konfrontaciją, suteikdami jai Kafkos ir Hašeko stilių. Rusijos diplomatai buvo išsiųsti iš Prahos ne tik dėl solidarumo su USA, bet ir dėl 2014 metais kilusio gaisro kariniuose sandėliuose, kurį, kaip dabar  labai laiku "paaiškėjo", neva surengė tie patys Solsberio špilių mėgėjai Petrovas ir Baširovas (Skripalių pseudo-"nuodytojai").

Ukraina taip pat išlaiko savo nacionalinį koloritą - tradiciškai kruviną. Kijeve nuolat pabrėžiama, kad jiems yra apsireiškęs tik taikus konflikto Donbase sprendimas, kur dabar sutraukė maksimalų Ukrainos kariškių ir karinės technikos skaičių nuo ankstesnio bandymo paimti Donbasą jėga. Pagrindinis dalykas, sulaikantis juos nuo puolimo, - Rusijos armija, kuri dabar išrikiuota prie Donecko ir Lugansko liaudies respublikų sienų, visiškai pasirengusi atsakyti į agresiją prieš Donbasą smūgiant Ukrainai.

Panašu, kad padidintos kovinės parengties būsena iš abiejų pusių - tai , panašu, ilgam, nes ilgam ir dvikova tarp Fašingtono ir Maskvos. Juk visi Ukrainos veiksmai prieš Rusiją, Donbasą ir milijonus paprastų ukrainiečių yra šios dvikovos  padariniai.

Tuo pačiu kaip tik ta aplinkybė, kad Rusija ir visas pasaulis laukia susirėmimo Ukrainos rytuose, mažina tikimybę to, kad būtent ten ir įvyks susidūrimas. Išnyksta netikėtumo efektas, kuris yra labai svarbus įgyvendinant karines provokacijas.

Todėl kandidatais virsti "karštais taškais" tampa kitos pafrontės valstybės esančios Rusijos ir NATO pasienyje: Baltarusija, Moldova ir Pribaltikos šalys.

Su pastarosiomis viskas ir taip paprasčiau nei paprasta. Lietuva, Latvija ir Estija pravers, jei prioritetine užduotimi bus stimuliuoti sąjungininkus Europoje aktyviau palaikyti USA jų konflikte su Maskva. Ko tam reikia? Įjungti NATO chartijos 5 straipsnį dėl agresoriaus kolektyvinio atrėmimo.

Kaip tai padaryti? Tarkime, yra apšaudomi Rusijos pasieniečiai iš Lietuvos, o kai tie pradeda šaudyti atgal, tereikia pameluoti, kad   tai Rusijos pasieniečiai įsiveržė į Lietuvą.

Vakaruose niekas net nesiaiškins kaip iš tiesų yra - ten visada dėl visko iš anksto kalta yra Rusija. Ta pati schema, kuri buvo panaudota kada Gruzija užpuolė Rusijos taikdarius Pietų Osetijoje. Galima ją atkurti gryniausia forma ir užpulti Rusijos taikdarius Padniestrėje.

Tačiau pats stipriausias strateginio smūgio prieš Rusiją elementas yra destabilizacija Baltarusijoje. Realizuoti šitą planą praėjusių metų vasarą nepavyko: per šešis mėnesius baltarusiški protestai išsisėmė, ir kovo 25-osios "Laisvės dienos" šventimo krachas tapo paskutine vinimi į "Belomaidano" grabo dangtį. Šiai dienai  reikalingas kažkoks  ekstraordinarinis trigeris, super-galingas pretekstas, kuris priverstu žmones vėl išeiti į gatves ir tuo pačiu sukelti chaosą valdžios sistemoje.

Tokiu pretekstu gali tapti savo mastu prilygstanti Černobyliui katastrofa Baltarusijos atominėje elektrinėje arba Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos nužudymas.

Dar vakar tokios prielaidos galėjo atrodyti kaip įsiaudrinusios  vaizduotės kliedesys, tačiau juos tenka aptarinėti visiškai rimtai. Rusijos FSB ir Baltarusijos Respublikos KGB išaiškino nusikalstamą grupuotę, kuri gegužės 9 dieną Baltarusijoje rengė karinį perversmą. Lukašenkos nužudymas turėjo būti perversmo sėkmės raktas. Patys sąmokslininkai apie visa tai pasakojo netikram „baltarusiškam generolui“ - FSB karininkui.

"Grubiai tariant, pagrindinis viso šio įvykio pradžios tikslas, pirmiausia , -  fizinis pašalinimas?" - klausia vaizdo įraše [netikras] generolas. "Taip! Vaikinai vakar man pasakė, kad jeigu reikės, yra galimybė visiškai užblokuoti visą Baltarusijos energetinę sistemą “, - atsako jam vienas sąmokslininkas.

Prieš pradėdami verbuoti Baltarusijos karinę vadovybę, perversmo iniciatoriai skrido į Lenkiją ir USA patvirtinti savo planų.

Sprendžiant iš tolimesnio jų aktyvumo, amerikiečiai palankiai įvertino idėją daryti spaudimą Rusijai, sukuriant chaosą Baltarusijoje. Ir tai labai bloga žinia Lukašenkai. Bandymai jį nužudyti bus tęsiami.

Iš čia.