Informacinėje migloje patogu rodyti patriotizmą. Lietuvoje vyksta socialinis trolinimas

Autorius: Algis Januška Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-05-03 12:27:00, skaitė 389, komentavo 0

Informacinėje migloje patogu rodyti patriotizmą. Lietuvoje vyksta socialinis trolinimas

Kas atsirado pirmiau — višta ar kiaušinis? Šis klausimas dažnai pateikiamas kaip pavyzdys, kad kartais atskirti, kas yra priežastis, o kas — pasekmė, yra sudėtinga

Tačiau socialinis trolinimas jau vyksta. Intensyviai. Ne tik socialiniuose tinkluose. Nerimo priepuoliai jau akivaizdūs politologų komentaruose. Propagandinės haliucinacijos jau pasireiškia ir tarp politikų. 

Nerimo ir karo trolinimas įgauna industrijos bruožų. 

Po plataus masto informacinių dūmų putimo paprastai pasirodo antrojo, po to pirmojo ešelono propagandistai. Vėliau vis aukštesnio rango politikai. Galiausiai gali būti duotas įsakymas vykdyti ribotą karinę operaciją. 

Ar lietuviškasis cechas gaus tokį įsakymą? Iš aukščiau, žinoma. Iš svetur.

Nebūtinai už dūmų uždangos kas nors yra. Tačiau tokioje migloje patogu demonstruoti patriotizmą. Jaustis reikšmingu karo trolinimo industrijos partneriu. Savo karinės provincijos ribose prieš veidrodį rodyti raumenis.

Reikšmingumas gali būti grindžiamas statistika. Reikšmingoji statistika periodiškai patiekiama publikai. Karo trolinimo triukšmadariai remdamiesi statistika atrodo didvyriškai. Patys sau. 

"Šiaurės srauto 2" projektas, Rusijos statoma Akuju atominė elektrinė Turkijoje, daug kitų projektų, yra tikrovė. Visa kita tik dūmai. Dūmai derybinėms pozicijoms sustiprinti. Arba susilpninti. 

Ir karo trolinimo industrijos cechas trolina. Stiprindamas, silpnindamas. Pagal nurodymus iš svetur. Savo supratimo ir galimybių ribose. 

Kartais troliai ir propagandistai įtikina ne tik gąsdinamus, bet ir gąsdinančius. Ne tik mases. Dūmai pradeda graužti akis ir protą patiems. Įvyksta saviindoktrinacijos aktas. Patys troliai imasi bijoti savo išgalvotų vaiduoklių. 

Išsigalvotus vaiduoklius fiksuoja, analizuoja ir procentaliai apskaičiuoja vyrai (ir moterys) su antpečiais. Kruopštus ir atsakingas darbas.

Procentėlius pateikia viršininkams aukščiau. Taip pat atsiskaito ir visuomenei. 

Propagandistai procentus dar labiau išeksploatuoja. Intrigai ir įtampai palaikyti.

Šių metų sausio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų buvo užfiksuoti net 375 vaiduokliai. Jų įsivaizduojamu vertinimu, "turintys informacinių atakų požymių". 

Palyginti su ankstesniu mėnesiu, per sausį "neigiamos informacinės veiklos intensyvumas" padidėjo. Gruodžio mėnesį buvo užfiksuota tik 320 atvejų. Apsirengę kamufliažine karine apranga visuomenei pranešė vyrai.

Pasak šių statutinių vyrų, pagrindiniai nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiai, "iššaukę prieš Lietuvos valstybę nukreiptą informacinę veiklą", buvo Lietuvoje vykę Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio minėjimo renginiai, įstatymų pataisų dėl sanatorijos "Belorus" situacijos priėmimas. 

Kaip žinia, sanatorijos "Belorus" darbuotojai, beje Lietuvos piliečiai, atlyginimo negauna iki šiol. Tai kam tuomet vaidenosi sausio mėnesį? Gal kažkiek pragyvenimui "Belorus" darbuotojams būtų galima skirti lėšų iš Lietuvos krašto apsaugos ministerijos biudžeto?

Neliko statutinių analitikų nepastebėtas jų stebimuose objektuose aprašytas Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo įtraukimas į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Apie tai taip pat pranešė visuomenei Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai. 

Sausio mėnesį šių specialistų stebėtuose Rusijos ir Baltarusijos "kontroliuojamuose šaltiniuose" tęsėsi neigiamas Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai valstybės, įvaizdžio formavimas. Dažniausiai, pasak specialistų, tai buvo daroma pasitelkiant su Lietuvos užsienio politika, dvišaliais abiejų valstybių santykiais susijusias temas.

Šių statutinių specialistų buvo pastebėti "kryptingi mėginimai suformuoti nuomonę, kad Baltarusijoje vykstantys protestai prieš žmogaus teisių pažeidimus bei nedemokratinius rinkimus yra neva inspiruoti Lietuvos ir Lenkijos, taip pat esą šios valstybės ruošia, rengia ir finansuoja Baltarusijos opoziciją".

Dalinai šie analitiškų pareigūnų pastebėjimai yra teisingi. Juk Baltarusijos Respublikos "prezidentė" S. Tichanovskaja reziduoja ne kur kitur, o Vilniuje. Su pilnu išlaikymu, informaciniu palaikymu ir reikalinga politine logistika.  

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai atkreipia Lietuvos visuomenės dėmesį, jog neigiamos informacinės veiklos aktyvumas auga nuosekliai. 

"Šių metų vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuoti 382 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai", — buvo teigiama kariuomenės pranešime prieš porą mėnesių.

"Lyginant su pastarųjų 6 mėnesių duomenimis, dezinformacijos incidentų skaičius išaugo beveik 32 procentais", — paskaičiavo pusmečio rezultatus ir pranešė visuomenei kariuomenės analitikai.

"Atsižvelgiant į intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais dezinformacijos taikiniais vasario 1–28 dienomis buvo Lietuvos siekis vykdyti teisės viršenybe ir demokratija pagrįstą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti NATO pajėgumų stiprinimo procese ir ieškoti galimybių naujam kariniam poligonui steigti. Taip pat nusitaikyta į Lietuvos veiksmus, užsitikrinant energetinį savarankiškumą, siekiant atsijungti nuo sovietinės elektros sistemos BRELL, Klaipėdos suskystintų dujų terminalą bei kasdieninius šalies ekonomikos ir socialinės politikos procesus", — buvo rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena iš labiausiai eskaluotų temų vasario mėnesį išliko Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, skelbė kariuomenė.

"Lietuva toliau kaltinama bandymais destabilizuoti padėtį ir kištis į Baltarusijos vidaus reikalus, "antibaltarusiška" užsienio politika, menamu spaudimu kaimyninei valstybei. Šie teiginiai dažnai buvo siejami su Lietuvos ekonominiais ir socialiniais "praradimais" dėl užimamoms pozicijos. Teigta, kad Lietuva prarado Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą bei stabilias pajamas, ir, "aklai" taikydama sankcijas, nepagailėjo savo pačios piliečių, dirbančių Baltarusijai priklausančioje sanatorijoje "Belorus". Todėl neva to paties gali sulaukti ir Klaipėdos uosto darbuotojai", — anuomet buvo rašoma kariškių pranešime.

Statutiniai analitikai pataikė kaip pirštu į akį. Vaiduokliški ekonominiai ir socialiniai "praradimai" kabutėse virto realiais Lietuvos ekonominiais ir socialiniais praradimais. Jau be kabučių. 

Kaip skelbė kariuomenė, vasario mėnesį Lietuvos valstybei priešiškoje žiniasklaidoje toliau buvo eskaluojami melagingi naratyvai Astravo atominės elektrinės, narystės NATO, konstitucinių pagrindų apsaugos bei kitomis temomis. "Tuo buvo siekiama daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą šalies institucijomis bei narystės NATO aljanse svarbą". 

"Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti nepasitenkinimo ir nusivylimo valstybe nuotaikas visuomenėje, klaidinti, skaldyti ir supriešinti tarpusavyje Lietuvos žmones", — įspėjo Lietuvos žmones Lietuvos kariuomenė. 

Tik kažkodėl kariškiai nenurodė konkrečių šaltinių. Net nepacitavo. Juk galime daryti prielaidą, kad gal Lietuvoje atsirastų nors vienas žmogus, kuris iš jam tikslingai skleidžiamos priešiškos informacijos pats savarankiškai gebėtų padaryti išvadas.

Pagal Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenis, kovą priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejų skaičius tik augo. Augo 15 proc. , palyginti su vasariu — iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję "neigiamos veiklos bruožų".

"Lietuvos-Rusijos santykių tematika buvo aktyviai eskaluojama visą kovo mėnesį. Ir, žinoma, "akcentuojant nepasitenkinimą tiek Lietuvos užsienio, tiek vidaus politikos procesais". 

"Taip pat priešiškoje informacinėje aplinkoje eskaluota Lietuvos narystės NATO tema, Lietuvai kovo 29 dieną minint 17-ąsias Lietuvos narystės NATO metines. Neliko nepastebėti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio mūsų šalyje vykę susitikimai su aukštais NATO sąjungininkų pajėgų vadais", — sakoma naujame kariuomenės pranešime.

Analizuojant statutinių analitikų analitiką vis labiau jaučiamas jų įsitikinimas, jog karas "neišvengiamas". Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų pateikiama statistika turėtų daryti įspūdį. Juk informacinių fantomų statistika nuolat auga. O skaitant Lietuvos žiniasklaidos straipsnių pavadinimus, atrodo, jog karas Lietuvoje jau prasidėjo. 

Praėjusių metų gruodžio mėnesį buvo užfiksuoti 320 vaiduokliai. Šių metų sausio mėnesį užfiksuoti 375 vaiduoklių atvejai. Šių metų vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso fiksuotos 382 "neigiamos informacinės veiklos bruožų" turinčios šmėklos. Kovą "priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos" atvejų skaičius tik augo. Augo 15 proc., palyginti su vasariu — iš viso identifikuoti 449 atvejai, turėję "neigiamos veiklos bruožų". 

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai suskaičiavo ir tebeskaičiuoja. Kokia šios statistikos esmė ir prasmė, galėtų atsakyti tik patys statutiniai analitikai, jų viršininkai ir užsakovai. Reikia manyti, kad ši pramoga ne už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus.

Vaiduoklių medžiotojų statistiką galima palyginti. Pavyzdžiui su... vištomis. Pramogai. Tai tikrai nekainuoja.

Ko Lietuvoje daugiau — vištų ar žmonių? Gal vaiduoklių? Reikia suskaičiuoti.

Štai Statistikos departamento duomenimis, 2020 metų pradžioje Lietuvoje iš viso buvo apie 8,48 milijono vištų. Jeigu tiksliai — 8 476 444. 

2020 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2,794 mln. žmonių. Tad vištų Lietuvoje skaičius žmonių, gyvenančių Lietuvoje, skaičių 2020 metų pradžioje viršijo apie 3 kartus.

Dedeklės vištos — vištos, auginamos dėl kiaušinių — sudarė apie du penktadalius viso Lietuvos vištų skaičiaus. Dedeklių vištų šalyje 2020 m. pradžioje buvo apie 3,23 mln. Tad šiek tiek daugiau negu žmonių Lietuvoje, bet ne taip jau žymiai.

Kitų paukščių Lietuvos ūkininkai beveik neaugino. Vištos sudarė absoliučią daugumą — apie 98 proc. — Lietuvoje auginamų paukščių. 

Bendras Lietuvoje 2019 m. išaugintų paukščių skaičius sudarė apie 163,6 tūkst. tonų. Darant prielaidą, kad vidutinis žmogus sveria apie 75 kg, galima apskaičiuoti, kad bendras Lietuvos gyventojų svoris siekia apie 209 tūkst. tonų. 

Tad visi Lietuvos gyventojai kartu sveria daugiau už Lietuvoje auginamus paukščius. 

Greičiausiai iki šiandien jums toks klausimas nebuvo kilęs, bet dabar jau turite į jį atsakymą. Ir galite nustebinti draugus.

Vištos — ne šmėklos. Vištos realios. Vištos deda kiaušinius. Realius. Jų auginimas, jų vedama statistika yra naudinga ir reikalinga Lietuvos ūkininkams. 

Tačiau kaip pažiūrėsi. Galima įžiūrėti ir "neigiamos veiklos bruožų". Tokiu požiūriu galima nustebinti ne tik savo draugus, bet ir priešus. 

Paprastoje informacinėje žinutėje atrasti Lietuvos konstitucinių pagrindų griovimą — tai Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistų strateginė naujovė?  

Kiekviena vaiduoklių gaudytojų pastebėta ir išanalizuota "neigiamos informacinės veiklos bruožų" turinti žinutė yra statistiškai apskaitoma. Statistika periodiškai pateikiama visuomenei. Kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Be abejo, ir visai Vakarų demokratijos civilizacijai... 

Taip net ir iš vištos dedeklės galima padaryti informacinę antį. Ir įnešti į bendrą nerimo bei karo trolinimo industriją savo statistinį indėlį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.