Konservatoriai tęsia puolimą prieš Nausėdą. Kuo gali atsakyti prezidentas?

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-05-10 12:41:00, skaitė 675, komentavo 5

Lietuvoje tęsiasi prezidento ir konservatorių priešprieša. Pusės pradėjo naudoti "sociologinę artileriją"

Iš pradžių atrodė, kad konservatorių bandymai kvestionuoti prezidento teisę atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje (EVT) yra tik simbolinis jo spaudimo instrumentas. Bet vėliau pradėjo aiškėti, kad jie nejuokauja. 

Gitanas Nausėda pabandė pasakyti, kad jis neketina užleisti savo vietos šiuo atveju, nes konservatorių iniciatyvos yra antikonstitucinės, bet jų pozicijos tai nepakeitė. Priešingai — jie pradėjo dar aktyviau ieškoti teisinių būdų apriboti prezidento galias (pavyzdžiui, nusprendė įtraukti į žaidimą Seimo Europos reikalų komitetą).

Tada pasidarė galutinai aišku, kad Nausėda nėra konservatorių žmogus ir kad jie bando jį politiškai sulaužyti. Kaip tiksliai pažymėjo "Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis: "Kada prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo valstybei, kada konservatoriai buvo valdžioje, net minčių nebuvo, kad kažkas ne taip. Mes galime konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai Nausėda neatitinka konservatorių vertybių ir neatstovauja jų interesams".

Tokiu būdu, tarp prezidento ir konservatorių vyksta politinis karas. O kare, kaip sakoma, visos priemonės tinka. Kol konfliktas nepersikėlė į Konstitucinį teismą, Nausėda turi keletą variantų, kaip pasipriešinti. 

Pirmas — pasinaudoti kitų politinių jėgų pagalba. Opozicijos parama nelabai aktuali, nes nuo jos šiandien mažai kas priklauso. Todėl lieka liberalai valdančiojoje koalicijoje, be kurių konservatoriams būtų sunku prastumti bet kokį svarbų sprendimą. Tačiau ir šiuo atveju Nausėdai sunku tikėtis paramos.

Pavyzdžiui, kaip pažymėjo Viktorija Čmilytė—Nielsen: "Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerui, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai". Anot jos, pagal valstybės sąrangą, formaliai atstovauti šaliai EVT turėtų prezidentas, tačiau daugumai kitų ES šalių ten atstovaujama premjerų lygiu. "Natūralu, kad tas lyderis, tas vadovas, kuris turi daugiau vykdomosios valdžios, turbūt būtų logiška, kad jis ar ji vyktų į tokius susitikimus", — reziumavo Čmilytė—Nielsen, ir akivaizdu, kad tokia pozicija Nausėdai netinka. 

Todėl lieka visuomeninės paramos resursas. Šiuo atveju prezidentas irgi negali pasigirti dideliais pasiekimais. Jeigu remtis "Vilmorus" atliktomis apklausomis, praeitų metų rugsėjį jį palankiai vertino 64,7 proc. respondentų, nepalankiai — 13 proc., o 2021 metų balandį šie skaičiai buvo — 53,8 ir 26,1 atitinkamai. Tai, žinoma, ne katastrofa, bet tendencija ne optimistinė.

Tačiau, kai "Vilmorus" paklausė, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, 56,1 apklaustųjų vis tik pareiškė, kad tai turi daryti prezidentas, ir tik 18,6 proc. apklausos dalyvių teigė, kad šią atsakomybę turėtų perimti premjerė Ingrida Šimonytė. Tokie rezultatai įkvėpė Nausėdą, kuris pareiškė: "Aš manau, kad dažnai žmonėms užtenka supratimo ir jo yra dažnai netgi gerokai daugiau negu pas kai kuriuos politikus".

Tačiau konservatoriai greitai kontratakavo. Vienas aktyviausiai iniciatyvą keisti esamą atstovavimo EVT tvarką palaikantis jų frakcijos narys Matas Maldeikis išsiuntė Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų nariams, kaip jis teigia, jo iniciatyva atsiradusios sociologinės apklausos dėl atstovavimo EVT rezultatus.

Kovo 29-balandžio 1 dienomis žiniasklaidos planavimo agentūros "Open Agency" atliktos apklausos duomenimis, 39,8 proc. respondentų mano, kad prezidentas ir premjerė į EVT vyktų pakaitomis; trečdalis (32,3 proc.) apklaustųjų pasakė, kad į EVT ir toliau turėtų keliauti tik prezidentas, o 15,9 proc. apklausos dalyvių — kad vyriausybės vadovas.

Šiame kontekste akivaizdu, kad didelę įtaką turėjo apklausų forma: pirmoje buvo du variantai (prezidentas ar premjeras), antroje — trys (prezidentas, premjeras, pakaitomis), — ir pažymėtina, kad tas pats žmogus, jeigu rinktis iš dviejų variantų, gali paremti prezidentą, bet jeigu rinktis iš trijų, gali pasirinkti važiavimą pakaitomis. Kitaip tariant, apklausos yra dalykas, kuriuo galima manipuliuoti savo naudai. 

Gerai apie tai pasakė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė, komentuodama prezidento kanceliarijos užsakymu atliktą apklausą dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: "Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka "Stambulo konvencija" moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti".

EVT atveju viskas labai panašiai — didelė dalis žmonių žino ginčo klausimą, bet negali profesionaliai įvertinti situacijos ir todėl sprendžia, remdamiesi simpatijomis Nausėdai ir Šimonytei/konservatoriams arba žmogiškuoju konstruktyvumu (tegul pakaitomis važiuoja, kad niekas neliktų nuskriaustas). Kitaip tariant, šiandien piliečių nuomonė dėl EVT iš esmės yra plaukiojanti, nes konservatoriai lygtais nori padaryti geriau valstybei, prezidentas kaip ir pagrįstai gina savo konstitucines teises, o ekspertai ir už vienus, ir už kitus. 

Atitinkamai, tam, kad visuomeninis resursas konsoliduotųsi ir įgautų formą, jam reikalingi ne protingi samprotavimai apie EVT darbo specifiką, o aiškus orientyras, konkrečiai sudėlioti vidinio politinio konflikto akcentai (pirmiausiai, iš prezidento pusės).

Jie galėtų būti tokie: prezidentas (ir ypač dabartinis, kuris yra ekonomistas) gali efektyviai atstovauti Lietuvai EVT, o konservatoriai vienareikšmiškai paaštrino šį klausimą ne dėl valstybės, o dėl savo interesų, siekdami politiškai palaužti konkrečiai Nausėdą, kuris nenori vykdyti jų nurodymų.

Norint laimėti šią kovą, prezidentui reikia pasakyti tai, ką sako Karbauskis (kad konservatoriai nori atimti iš jo valdžią), agresyviau kritikuoti Šimonytės ir "konservatorių vyriausybės" klaidas, o galbūt, net pareikalauti užsienio reikalų ministro atsistatydinimo, nes jis vadovauja partijai, kuri savanaudiškai siekia apriboti prezidento galias.

Jeigu viskas baigsis Konstituciniame teisme, prisiminus Rolando Pakso istoriją, nėra garantijos, kad Nausėda sulauks sprendimo, kurio tikisi. Todėl jam reikia jau dabar pradėti veikti kiečiau, bandant emociškai patraukti savo pusėn visuomenę. Jeigu gi, metęs iššūkį konservatoriams, prezidentas ir toliau elgsis politine prasme inteligentiškai, anksčiau ar vėliau jis tiesiog bus vienaip ar kitaip (per Seimą, vyriausybę ar Konstitucinį teismą) "suvalgytas", nes oponentai raudonų linijų neturi.

Nugalėtojai neteisiami. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.