Kodėl Lietuvos vadavimo bylai nebuvo išnaudotos tonos aukso, saugomos Prancūzijoje ir Šveicarijoje?

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/kodel... 2021-07-12 22:14:00, skaitė 479, komentavo 0

Kodėl Lietuvos vadavimo bylai nebuvo išnaudotos tonos aukso, saugomos Prancūzijoje ir Šveicarijoje?

Iki 1940 m. okupacijos Lietuva buvo sukaupusi 9,6 tonas aukso. Šis auksas buvo laikomas užsienyje – Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV.

Švedija iš karto po 1940 m. aneksijos saugomą Lietuvos auksą atidavė TSRS, tačiau po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo švedai sumokėjo Lietuvai kompensaciją.

Jungtinė Karalystė saugomą Lietuvos auksą panaudojo savoms reikmėms – padengė dalį savo skolų Tarybų Sąjungai. Po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo kaip ir švedai pasisavintą auksą kompensavo pinigais.

Prancūzija visą auksą išsaugojo ir grąžino po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat auksą grąžino ir Šveicarija.

Didžiausias Lietuvos aukso kiekis buvo saugomas Jungtinėse Valstijose – apie tris tonas.

Nors šis auksas neišliko, tačiau Lietuvos specialistų teigimu „nebūtų teisinga sakyti, kad buvo pasisavintas“.

Paaiškėjo, kad visas JAV buvęs Lietuvos auksas buvo panaudotas Lietuvos vadavimo bylai.

„Dar Šaltojo karo metais, kažkur 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tos atsargos išseko, kadangi iš to aukso, kuris deponuotas Niujorke, maitinosi ne tik Lietuvos diplomatinė tarnyba Vašingtone, Čikagoje ir Niujorke, bet ir Lietuvos pasiuntinybė prie Vatikano, kurį laiką ir Lietuvos pasiuntinybė Paryžiuje“, - papasakojo istorikas Algimantas Kasparavičius.

Iš ko likusius beveik dvidešimt metų toliau maitinosi kovotojai Vakaruose už Lietuvos laisvę, nėra žinoma.

Trys tonos aukso šiais laikais kainuoja maždaug 150 milijonų eurų, t.y. virš pusės milijardo litų.

Jei tokios sumos Lietuvai vaduoti pakako trisdešimčiai metų, ne ką mažiau finansų reikėjo ir likusiems dviems dešimtmečiams kovos už laisvę.

Tačiau iš kokių resursų Lietuvos vadavimo byla buvo finansuojama nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios iki pat 1990 m. kovo 11 d., t.y. Nepriklausomybės atkūrimo, informacijos nėra.

Ar yra šių trijų tonų Lietuvos aukso įsisavinimo finansinė išklotinė, taip pat nežinoma.

Taip pat nėra aišku, kodėl Lietuvos vadavimo bylai nebuvo išnaudotos likusios tonos aukso, saugomos Prancūzijoje ir Šveicarijoje.