Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-07-22 15:12:00, skaitė 839, komentavo 12
http://katyusha.org/view?id=17117. Žemiau pateikiu šio straipsnio „"Pasipriešinimas" sugrįžo: Prancūzija sukilo prieš privalomą skiepijimą ir sanitarinius pasus“ vertimą.
Jie sako, kad tik "laukiniai rusai" priešinasi privalomam skiepijimui. Tačiau Europoje žmonės yra labai protingi ir supratingi ir be skiepų negali nei valgyti, nei miegoti, todėl visiškai pritaria skiepytų pasų išdavimui. Pirmasis E. Macrono bandymas pakartoti A. Sobianino patirtį sukėlė protestus Prancūzijoje, kuriuos galima lyginti tik su geltonųjų liemenių sukilimu, kai dėl darbo vietų mažinimo ir didesnių benzino kainų į gatves išėjo milijonai žmonių. Prie jų prisijungė pusantro milijono sveikatos apsaugos darbuotojų ir net policijos pareigūnų. Tačiau dabar kaltinimai E. Macronui skamba kur kas rimčiau - Prancūzijos valstybės vadovas kaltinamas valstybės perversmu ir valdžios užgrobimu.
https://www.youtube.com/watch?v=dngQgXAfk1w
Praėjus vos vienai dienai po E. Macrono pranešimo, šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Prancūzijos miestų gatves, nepaisydami draudimų, apribojimų ir gąsdinimų dėl ligos. Prie akcijos prisijungiančių žmonių skaičius kasdien auga. Liepos 14-15 d. gatvėmis jau žygiavo daugiatūkstantinės žmonių kolonos. Liepos 17-ąją, visuotinio streiko dieną, žmonės išėjo į pagrindines Prancūzijos miestų gatves - nuo Marselio pietuose iki Lilio šiaurėje, nuo Nanto vakaruose iki Nansi rytuose. "Ne nacių eisenai", "Netikra pandemija yra tikra diktatūra" arba "Aš nesu QR kodas" buvo galima perskaityti ant plakatų, kuriuos demonstrantai laikė rankose įvairiuose miestuose. E. Macroną atvirai apkaltino valstybės perversmu ir diktatūra. Čia, tik remiantis oficialiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, "kovid-pasų" ir privalomo skiepijimo priešininkų buvo gana nedaug - 114 tūkst. protestuotojų visoje šalyje. Policija suskaičiavo 5500 demonstrantų Monpeljė, 4250 - Marselyje, 2800 - Strasbūre, 2500 - Tulūzoje, Mete ir Nante, 2000 - Renne ir Lilyje, 1600 - Nicoje, 1200 - Bordo ir Nansi, 900 - Lione. Tačiau daugybė Prancūzijos socialiniuose tinkluose rodomų demonstracijų vaizdo įrašų rodo priešingai. Vien tik Prancūzijos sostinėje prieš valdžios savivalę išėjo daugiau kaip 100 tūkst. paryžiečių, o policija pranešė apie 16 tūkst. demonstrantų. Organizatoriai patikino, kad protestuotojų buvo apie 150 tūkst., o Vidaus reikalų ministerijos statistika visoje šalyje buvo sumažinta 10 kartų. Paryžiuje po pietų vyko trys didelės demonstracijos ir kelios atskiros akcijos. Viena iš pagrindinių kolonų pradėjo žygį nuo Palais Royal. Protestuotojai, skanduodami "Laisvė!", "Ne sanitarinei diktatūrai!" arba "Macronas - atsistatydink!", perėjo Senos tiltą ir žygiavo krantine.
Tarp demonstrantų buvo Florianas Filippo, parlamentarė ir psichiatrė Martine Vonner, dainininkas Francis Lalanne'as ir viena iš "geltonųjų liemenių" judėjimo įkūrėjų Jacqueline Mouraud, kuri savo kalboje protestuotojams ragino "atleisti tironą Macroną". Filippo pasekė Mouraud pavyzdžiu, sakydamas miniai: "Taip, mes esame diktatūroje, mes esame tironijoje" ir vadindamas valdžios institucijų sprendimą "skiepytų ir neskiepytų žmonių apartheidu". "[Pranešu] apie demonstraciją prieš sveikatos pasus prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Dėkoju 150 000 demonstrantų už jų meilę Laisvei ir Prancūzijai", - savo "Twitter" puslapyje paskelbė partijos "Arise France" lyderis Nicolas Dupont-Henian. Internetinės žiniasklaidos priemonės "Mediapart" duomenimis, iš viso visoje šalyje įvyko apie 140 mitingų ir eitynių prieš prezidento E. Macrono paskelbtus laisvių apribojimus. Šeštadienio akcijoje dalyvavo dešimtys didelių ir mažų miestų. Pavyzdžiui, 8 000 gyventojų turinčiame Sarlos mieste šimtai gyventojų išėjo į gatves. Tulūzoje, nepaisant prefekto draudimo, susirinko apie 5 000 žmonių. Panašūs draudimai Lione ir Dižone taip pat nesustabdė tūkstančių pasipiktinusių piliečių.
Juos jau parėmė profesinės sąjungos. Priverstinis skiepijimas neįmanomas, sako Prancūzijos medikų sąjungos CSMF atstovas Guy Recorbe'as. "Prieš pradėdami taikyti prievartą, turėjote išnagrinėti bylą ir išsiaiškinti, kaip taikyti prievartą. Įsivaizduokite gydytoją, kuriam liepiama pasiskiepyti arba neleidžiama tęsti darbo. Tai tiesiog sunku įsivaizduoti", - pasakojo Guy Recorbe'as.
"France 24" cituoja sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie atsisako skiepytis, nuomonę. Pavyzdžiui, slaugos namų slaugytoja Silvija atsisako skiepytis, nes nerimauja dėl galimo šalutinio poveikio. "Netikiu jų genų terapija. Dar nėra surinkta pakankamai duomenų apie šios vakcinos poveikį. Ji bandoma, o žmonės naudojami kaip bandomieji triušiai. Man tai toksiškas produktas", - aiškina ji.
Psichiatrijos skyriaus slaugytoja Martina taip pat yra susirūpinusi. "Nėra jokio tikrumo, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nebus šalutinio poveikio", - sako jis. Tačiau Martinas nėra nusiteikęs prieš skiepus. "Skiepyti reikėtų tik rizikos grupės žmones, t. y. pagyvenusius ir sergančius gretutinėmis ligomis", - mano jis. Pasak jo, tokiai nuomonei pritaria pusė jo kolegų. Jis įsitikinęs, kad skiepijimas tapo "įtampos objektu". "Kas nutiks tiems, kurie atsisakys, nors ir buvo verčiami?" - Martinas klausia. Jis mano, kad E. Macrono vykdoma privalomo skiepijimo politika gali paskatinti medikus masiškai išeiti iš darbo. Dar liūdniau E. Macronui yra tai, kad kai kurie policijos pareigūnai palaiko gydytojus ir į gatves išėjusius žmones. Tačiau, kaip ir geltonųjų liemenių ir pensijų reformos atveju, E. Macronas kol kas desperatiškai apsimeta, kad jam viskas gerai. Bastilijos paėmimo dieną jis rengia karinį paradą. Dar svarbiau tai, kad liepos 19 d. Prancūzijos Ministrų tarybai buvo pateiktas įstatymo projektas dėl privalomo slaugos namų ir ligoninių darbuotojų skiepijimo ir naujų sveikatos paso reikalavimų, kuris iki liepos 22 d. turi būti svarstomas Prancūzijos Senate ir galutinai priimtas iki šios savaitės pabaigos, liepos mėnesio neeilinės sesijos pabaigoje. Įstatymo projekto tekstui anksčiau pritarė daugelis parlamento narių ir senatorių, išskyrus dviejų partijų atstovus: LFI (Nepaklusnioji Prancūzija) ir Nacionalinis susivienijimas (RN).
Kitaip tariant, Rotschildų atžala Macronas vėl nusprendė kariauti su savo žmonėmis. Pirmus du kartus jam nepadėjo net kariuomenė ir jis pats turėjo pakeisti savo sprendimus. Jei prancūzams šiandien pavyks paveikti E. Macroną, tai bus pirmoji tikra savanoriško skiepijimo šalininkų pergalė prieš koronaviruso lobistus pasaulyje. Tačiau E. Macronui liko paskutinis žingsnis - paskelbti tikrą diktatūrą, įvesti kariuomenę ir atšaukti rinkimus arba paversti juos farsu. Tačiau tada tai bus visiškai kitokia istorija.