Europos gaisras ir saulėlydis

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/p... 2014-10-21 12:06:09, skaitė 4096, komentavo 2

Europos gaisras ir saulėlydis

ES bijo rimtai susipykti su Rusija ir bijo Amerikos. Bijo daugmaž vienodai. Dėl to skelbia, kad įveda trečiojo lygmens sankcijas (kas yra svarbu netgi kaip grynai politinis pareiškimas), ir tuo pat metu daro viską, kad tos sankcijos darytų kuo mažesnį poveikį ekonominiame bendradarbiavime su Maskva.


Rostislavas Iščenko (Ростислав Ищенко)

EUROPIETIŠKAS BURIDANO ASILAS

Europa, kaip mitologinis Buridano asilas, stovi tarp dviejų vienodų morkų ir nežino, kurią pasirinkti. Tiksliau, bijo pasirinkti galutinai, mėgina iš įpratimo palikti visas duris atviras.

Kol kas tai daryti sekasi, tačiau sulig kiekviena diena vis sunkiau ir sunkiau. Laikas nenumaldomai spaudžia, įvykiai plėtojasi vis didesniu tempu ir jeigu Europa nepasirinks, tai bus pasirinkta už ją.

Briuselio elgesys įrodo, kad Maidano rėksniai ne veltui šūkavo, kad Ukraina - tai Europa. Juk iš tiesų - kuo toliau, tuo labiau pasireiškia visiškas ukrainiečių ir Europos politikų panašumas.

Infantilizmas, nenoras prisiimti atsakomybės už strateginius sprendimus, siekis patikėti savo likimą "vyresniam broliui" Europos pavidalu - tai ukrainietiškos "eurointegracijos" politikos esmė, daranti didžiulę žalą nuosavai valstybei ir nuosavai politinei ateičiai. Ir tai būdinga ne tik dabartinei Kijevo komandai ar pusiau pamirštam Juščenkai, bet ir Janukovičiui bei Kučmai. Nieko neišmokė liūdnas Miloševičiaus likimas, niekam nepasitarnavo pamoka Kadafio, Mubarako ir kitų "Arabų pavasario" aukų likimai. Nepamokė netgi Saakašvilio likimas, pastarąjį ramiai nuleido į klozetą ir sėkmingai pamiršo Europoje, kai tik jis tapo našta amerikiečiams. Kariauti už Saakašvilį atsisakė Bušas, tačiau Gruzijos kapituliaciją Penkių dienų kare apiformino Sarkozy.

Dabar ES, su girgždesiu ir nenoriai priešindamasi, atkartoja Ukrainos nueitą kelią. Iš vienos pusės - viliojantys ne tik ekonomine, bet ir politine prasme Rusijos pasiūlymai, galintys išgelbėti ir išsaugoti ES. Iš kitos pusės - tradicija plaukti Amerikos farvateryje, kai amerikiečiai jau pasirengę sudeginti Europą lygiai taip pat, kaip su Europos pagalba dabar degina Ukrainą.

Tolimesnio orientavimosi į Ameriką neperspektyvumas ir netgi pavojingumas (tiek visos ES, tiek atskirų narių interesų aspektu) nekelia abejonių, kaip nekelia abejonių ir Ukrainos orientacijos į asociaciją su ES neperspektyvumas.

PER DAUG LĖTA ELITŲ KAITA

Naujasis Europos elitas (Marin Le Pen Prancūzijoje, tautininkų vyriausybė Vengrijoje, Merkel oponentai Vokietijoje, eurofobai (nepainioti su euroskeptikais) Anglijoje) keičia senus proamerikietiškus elito atstovus. Tačiau ši kaita vyksta europietiškai lėtai. Elitų kaita nespėja vytis ne tik visuomenės nuotaikų kaitos, ji nesuspėja paskui įvykius, kurie dag kartų paspartėjo po 2008 metų sisteminės krizės ir spartėja toliau.

Europa turi šansą išsigelbėti su Rusija, tačiau šio šanso ji kol kas nemėgina realizuoti visa galia (galutinai neatsisako, bet ir nepriima galutinio strateginio sprendimo).

Ką gi, esama pagrindo manyti, kad Europos likimas bus sprendžiamas pagal tą pačią schemą, pagal kurią šiandien sprendžiamas Ukrainos likimas.

Priminsime, kad Rusija iš pat pradžių siūlė Europai susitarti dėl Ukrainos (formatas Briuselis-Maskva-Kijevas), kad neprasidėtų Rusijos ir ES konkurencinė kova dėl Ukrainos. Eurobiurokratai, tikėdami savo sugebėjimu priversti Janukovičių pasirašyti susitarimą dėl asociacijos, atsisakė tartis. Janukovičius susitarimo nepasirašė, o eurobiurokratai ES vardu sudalyvavo jo nuvertime.

Po perversmo Kijeve Rusija konstatavo, kad Ukrainoje kalbėtis daugiau nebėra su kuo ir pasiūlė ES (kelis kartus pakartodama pasiūlymą) susitarti dėl Ukrainos jau dviese. ES pabijojo rizikuoti ir Amerika labai greitai nušalino europiečius nuo Ukrainos krizės valdymo svertų.

Ir dabar ES atsidūrė tokioje pačioje pasyvioje pozicijoje, kaip ir Kijevas. Susitarimai su Rusija leistų Briuseliui susigrąžinti aktyvaus lošėjo statusą (politikos subjekto, o ne objekto statusą), tačiau europiečiai jau nebesugeba priimti savarankiškų sprendimų.

Dėl tokios politikos, ES per kelis mėnesius praras erdvę manevrui ir galutinai pavirs viso labo JAV politikos įrankiu, be jokių šansų ištrūkti iš "sąjungininko glėbio".

KAIP GESINTI GAISRĄ BENZINU

Nesudėtinga susiprotėti, kad kadangi Ukrainos padegimas nedavė pageidaujamų Amerikai rezultatų, o ilgai degti ji negali - kuro nepakanka, tai Vašingtonui labai greitai iškils dilema: pripažinti geopolitinį pralaimėjimą ar padeginėti toliau?

Iki šio Amerika visą laiką tik didino statymus. Žlugimą Gruzijoje turėjo visiškai kompensuoti pergalė Sirijoje. Visi kiti krachai, pradedant 2008 metais, turėjo būti kompensuoti pergale Ukrainoje. Jeigu nepavyks išlošti Ukrainoje, tolimesnis statomos sumos padvigubinimas įmanomas tiktai ES padegimo sąskaita.

Ukraina užsidegė dėl to, kad pasidarė aišku - ji jau pateko į Rusijos įtakos sferą ir šito niekaip nepakeisi. Todėl geriau palikti rusams rusenančius griuvėsius, negu tegu ir pusiau bankrutavusią, bet dar pakankamai gyvybingą valstybę, kokia gyvavo Ukrainoje iki pastarojo maidano.

JALTA - DVIEMS

Ukrainos avantiūros žlugimas verčia kalbėti apie Rusijos įtakos Europai didėjimą (iki to laiko ir JAV prestižas smarkiai nusmuks, ir Europos elitai iš esmės atsinaujins).

Pagal tą patį principą, pagal kurį buvo padegta Ukraina, Amerika padegs ir ES, juo labiau kad viskas jau paruošta: ir valstybės nestabilios, ir tarpvalstybiniai santykiai ES viduje nuolat blogėja, ir Šiaurė su Pietumis nesutaria, ir Anglija tradiciškai priešpastato savo salą kontinentui, pareikšdama apie pasirengimą surengti referendumą dėl išstojimo iš ES.

Kas toliau? O toliau Rusijai beliks tiktai pasiūlyti Amerikai susitarti jau ne per Ukrainos, o per ES galvą - surengti savotišką Jaltos konferenciją, skirtą dviems lošėjams.

Kam to reikia? Tam, kad konfrontacijos lygį būtina bus sumažinti. Susitarti reikės taip, kad ir Maskva, ir Vašingtonas jeigu ir nebuvo realiais nugalėtojais šioje krizėje, tai bent jau atrodytų tokiais nuosaviems gyventojams. Panašus "veido išsaugojimas" galimas tik kieno nors sąskaita. Šiandien tai - Ukraina.

Tačiau jos, pasirodo, pernelyg mažai, lyginant su krizės užmoju ir supervalstybių įtrauktumu.

Pasiūlymai, kuriuos Maskva pateikė Briuseliui, numatė, kad išeiti iš krizės nugalėtojais galės Rusija ir ES, o problemų su veido išsaugojimu turės Amerika. Tačiau savo infantilišku elgesiu Briuselis suteikė Vašingtonui šansą išstumti ES iš žaidimo. Jeigu ES atiduos savo šansą Amerikai, Rusija nebeturės išeities - teks tartis su Vašingtonu Europos sąskaita, galų gale juk nepradės gi rusai ir amerikiečiai kariauti tarpusavyje dėl to, kad europiečiai yra tokie neadekvatūs.

www