Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija per galines duris

Autorius: propatria.lt Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2021-11-18 18:23:00, skaitė 539, komentavo 1

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Seime pateiktas naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau - ASAAĮ) projektas, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Jau nuo savo kadencijos pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė rodė ypatingą dėmesį šio įstatymo projektui. Lygiai tą patį dėmesį rodė ir tam tikros moterų teisių gynimo organizacijos, aktyviai dalyvaudamos įstatymo parengime. Kiek kitokį požiūrį į smurto valdymą turinčios šeimos teisių gynimo organizacijos nedalyvavo šio įstatymo projekto kūrime (tuo nenoriu pasakyti, kad negalėjo to daryti).

Įstatymo projektu perrašoma jau galiojanti apsaugos nuo smurto aplinkoje sistema, numatant, mano manymu, keletą pozityvių dalykų: a) specializuotų pagalbos centrų akreditaciją (jų teikiamų paslaugų kokybė kėlė ir kelia klausimų specialistams, o man visada kildavo klausimas, kodėl nėra viešai prieinamos informacijos apie šių iš valstybės biudžeto dotuojamų (ir dotuojamų gerai) įstaigų suteiktas paslaugas ir jų apimtis) b) įstatymu numatoma įsteigti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tarybą prie SADM - visuomeninę patariamą instituciją, kuri nagrinėtų klausimus ir teiktų pasiūlymus dėl  dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje politikos nacionaliniu ir savivaldybės lygiu.

Pastaroji inovacija - tai ne kas kita, kaip Stambulo konvencijoje esančio reikalavimo kiekvienoje šalyje turėti smurto valdymo koordinacinį organą perkėlimas į nacionalinę teisę. Taigi, priėmus įstatymą, argumentų ratifikuoti Stambulo konvenciją liks dar mažiau.

Tačiau man kelia nerimą kitos dvi įstatymo nuostatos, taip pat ateinančios iš Stambulo konvencijos. Tai a) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis b) reikalavimas užtikrinti, kad švietimo sistemoje būtų mokoma apie apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis.

Kalbant apie smurto artimoje aplinkoje orderį, reikia pastebėti, kad ASAAĮ mes jau turėjome įstatyme nuostatas, skirtas smurtą patyrusio asmens apsaugai, tokias kaip kad a) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu ir b) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Pagal pirminį variantą, jos buvo skiriamos nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą (2011 m. ASAAĮ redakcija), taigi - veikė kaip intervencinė apsaugos priemonė (ir dubliavo BPK esančias laikinąsias apsaugos priemones). 2016 m. buvos nustatyta, kad jos gali būti taikomos tais atvejais, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir reikia surinkti papildomų įrodymų - taigi, pradėtos taikyti ir kaip prevencinė priemonė.

Nuo dabar siūlomo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio jos skiriasi dviem reikšmingomis aplinkybėmis: a) jos buvo taikomos teismo, o ne policijos pareigūno b) jų taikymas buvo teismo diskrecija, o pagal siūlomą teisinį reguliavimą jis tampa automatišku, jei yra gaunamas asmens skundas apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba, kas yra labai ir labai subjektyvu - kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas.

Esminis klausimas kuris kyla - ar nenustačius smurto artimoje aplinkoje fakto, privalo būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis vien tik asmens skundo pagrindu?

Kad būtų aiškiau, dar kartą apie tai, kokią čia turime teisinio reguliavimo transformaciją:

2011 m. ASAAĮ: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės - nustačius smurto artimoje aplinkoje FAKTĄ - pradėjus ikiteisminį tyrimą - SKIRIAMOS teismo sprendimu

2016 ASAAĮ: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės - GALIMO smurto artimoje aplinkoje atveju - esant pranešimui, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui - GALI BŪTI skiriamos teismo sprendimu

2021 ASAAĮ: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės - GALIMOS smurto artimoje aplinkoje atvejo ar TIKIMYBĖS, KAD JIS GALI BŪTI PANAUDOTAS atveju - esant pranešimui, kai nepakanka duomenų ikiteisminiam tyrimui - SKIRIAMOS policijos pareigūno sprendimu. 

Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas, žiūrint grynai lingvistiškai, suponuoja, kad esant pranešimui apie galima smurtą artimoje aplinkoje, apsaugos nuo smurto orderis bus taikomas automatiškai.

O tai kelia pagrįstą klausimą, ar vien subjektyvus asmens pranešimas, kuris gali būti motyvuotas pvz. keršto, noro skyrybų procese prisiteisti vaikus, yra pakankamas pagrindas taikyti asmeniui teisės į nuosavybę ir judėjimo laisvę apribojimus. Šiuos klausimus, tiesiogiai ar netiesiogiai kėlė ir LR institucijos (Generalinis komisaras, Prokuratūra, Teisėjų taryba ir kt.) savo išvadose, kai Vyriausybėje buvo derinamas šis projektas. Jos taip pat atkreipė dėmesį, kad toks teisinis reguliavimas, kai galima apriboti asmens teises nepradedant ikiteisminio tyrimo (t.y. nepareiškiant įtarimų), kelia klausimą ar nėra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas.

Kitaip tariant, su šiuo teisiniu reguliavimu įžengiame į pavojingą pilkąją zoną, kurioje galime ne išspręsti smurto problemą, bet ją pagilinti, per lyčių kovos eskalaciją. Apie sistemos, kai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valdymas remiasi vien moters pranešimu, perlenkimus Ispanijoje, galėtų daug papasakoti Jurga Lago. 

Kartu su įstatymu yra teikiami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais už piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis nustatoma bauda... nuo 14 iki 30 Eurų. Palyginimui: už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą siūloma skirti baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų, pakartotinio pažeidimo atveju nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 

Sankcijų disproporcija, įvertinus tai, kad kieno nors apšaukimas smurtautoju šiais laikais gali labai sėkmingai sugriauti asmens reputaciją, yra akivaizdi.

Policijos pareigūnui skyrus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, yra privaloma, kad jį per  72 val. patvirtintų teismas (pirminiame variante buvo siūloma, kad jis galiotų iki  14 dienų ir be teismo patvirtinimo). Tačiau kelia nerimą tai, kad sprendimą dėl jo patvirtinimo nagrinės apylinkės teismas pagreitinto rašytinio proceso tvarka. Ar neturėsime tokios pat situacijos, kurią turėjome vaiko paėmimo iš tėvų atveju, kai teismas iš esmės atlikdavo rezoliucijos uždėjimo funkciją, bet realiai netirdavo pareigūnų surinktos medžiagos pagrįstumo? Kaip buvo pripažinta vėliau, tokiu būdu buvo pažeidžiama tėvų teisė į gynybą. Analogiškai gali atsitikti ir šiuo atveju.

Orderio šalininkai, nurodydami į kitų šalių praktiką (Austrijos) akcentuoja su dalykus: a) būtina turėti atskirą teisinį institutą b) būtina turėti veiksmingą prevencinę priemonę (ir ji bus veiksminga, jei bus būtent tokia)

Kadangi esu susipažinęs su Austrijos sistema ne iš nuogirdų, bet iš teisės aktų, pasakysiu, kad 

a) priešingai, negu teigiama, Austrija apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, kaip atskiro teisinio instituto neturi (tai Stambulo konvencijos priemonė). Austrijoje smurtautojas yra iškeldinamas iš gyvenamosios patalpos vadovaujantis bendraisiais principais, numatytais Policijos veikimo įstatyme (Security police act, Sicherheitspolizeigesetz), kurie taikomi taip pat taikomi, pvz. iškraustant iš patalpų asmenis, kurie nelegaliai jose apsigyveno, arba liepiat apleisti patalpas asmenims, kurie jas užėmė riaušių metu.

b) antra, policija taiko vadinamąjį iškraustymą ir draudimą patekti į objektą smurto artimoje aplinkoje atvejais (Wegweisung und Betretungsverbot bei Gewalt in Wohnungen) tik tada, kai yra nustatoma REIKŠMINGA smurto artimoje aplinkoje rizika.

Kaip jei tai matuoja, nežinau, bet pastebėsiu, kad lietuviškasis įstatymo variantas nenustato jokių kriterjų, kada apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis taikomas, o juo labiau jo taikymo slenksčio. Taigi, įsigaliojus įstatymui, vyrams cholerikams  rekomenduoju kalbėti namuose pusbalsiu. Maža ką.

Dėl reikalavimo ŠSMM užtikrinti, jog švietimo sistemoje būtų mokoma apie apie nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, pasakysiu labai trumpai ir aiškiai: bet koks padorus Seimo narys turėtų balsuoti prieš šią nuostatą tol, kol įstatyme neatsiras sąvokos „nestereotipiniai moterų ir vyrų vaidmenys“. Neapibrėžus šios sąvokos, ji labai lengvai gali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti ir moterį įkalintą vyro kūne, 72 lytis bei su tuo susijusią lyties raišką. Kitaip tariant - tai, ką Stambulo konvencija vadina socialine lytimi (gender) ir jos raiška (gender expresion). Nevyniojant į vatą - kai kas labai to ir nori.

P.S. Ispanijos, kuri bene ištikimiausiai įgyvendino Stambulo konvencijos priemones, ir kur jau dešimt metų galioja jos teisinis režimas, smurto lyties atžvilgiu ekspertas Miguel Lorente sako: „Moterys per pastaruosius metus labai pasikeitė, o štai vyrai prisitaikė prastai.“ 

Įdomu kodėl? 

Tai yra autoriaus nuomonė, už kurios turinį minfo.lt neatsako.