NUO VALDYMO BŪDO PRIE GYVENIMO BŪDO (Antra dalis)

Autorius: Algirdas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2021-12-12 06:47:00, skaitė 498, komentavo 2

Straipsnis parašytas ir pirmą kartą paskelbtas 2016-aisiais metais Rugsėjo 5-ą dieną.

 

 

             Apie nevyriausybines organizacijas, politinį aktyvizmą bei politinius aktyvistus

 

  Puikiai žinau, kad tuo apie ką dabar rašysiu įžeisiu daugybę žmonių.  Dar daugiau, tuos kuriuos įžeisiu, visi jie yra geri, dori žmonės.  Ką padarysi, turiu prisipažinti, kad toks, iš tikrųjų, mano tikslas kad ir kaip keistai tas beskambėtų.

  Kaip globalistai mus įtraukia į niekur nevedantį, taip vadinamą, pasipriešinimą globalizmui?  Tas vyksta įtraukiant "piliečių bendruomenę" ir jų lyderius į valdymo sistemą, kas neva leidžia jiems turėti kažkokios įtakos įstatymų ar reikšmingų žmonių gyvenimui sprendimų priėmime.  Tas daroma per NVO kurie remiami pačių globalistų.  Tuo būdu vyksta apgaulė-visuomenės atstovai, (iš tiesų, neatstovaujantys visų) NVO lyderiai norėdami turėti daugiau galimybių, aukštesnius postus kurie, neva tai, suteikia kokias tai galimybes įtakoti kažką, privalo daryti nuolaidas globalistams.  Tuo būdu pasiekiamas vienas tikslų-sudaroma regimybė, kad demokratijos sąlygomis galima kritikuoti globalistus ir netgi jiems priešintis, tačiau nepaisant visko jų veikla ir valdymas teisėti.  Kodėl?  Kai tik mes priimame jų žaidimo taisykles, esame įtraukiami į jų sukurtą sistemą, o žaidžiant pagal sistemos sukurtas taisykles jai pasipriešinti neturime jokių galimybių.  Žmonių įtraukimui į institucines sistemos struktūras į taip vadinamą "didžiąją bendruomenę",  šiame gerovės sutelkimo keliose rankose ir klasinių nesutarimų laikmetyje, reikalinga pastovi propaganda.  Propaganda siekiama susitaikymo su esama padėtimi, su nustatyta socialine tvarka ir su MIP brukama kryptimi bei melu.  Visur yra aiškinama, kad žmonės gali patys įtakoti priimamus sprendimus, nesutikti su tuo ar anuo, daryti įtaką vyriausybei ir panašiai.  Kaip tas veikia?  Jeigu jūs, pavyzdžiui, pasisakote prieš bankų lupikavimą ir net sukūrėte visuomeninį judėjimą, patys bankai jus labai noriai parems tam, kad galėtų matyti ką veikiate ir jus įtakoti.  Jie jus rems tol kol jūs knaisiositės po smulkmenas ir nematysite esmės.  Bankai netgi ištaisys jūsų pastebėtas negeroves ir netgi sutiks padengti buvusius žmonių nuostolius patirtus dėl bankų kaltės ir po viso to vis tiek toliau jus rems.  Jie nesismulkina dėl grašių, vienas kitas milijonas jiems pašvilpt ir jie labai sėkmingai apsimetinės jūsų draugais ir dosniai jus rems tol kol jūs nematysite esmės, pavyzdžiui, kol jūs nepradėsite domėtis iš kur ir kaip atsiranda pinigai.  Susidomėję šiais dalykais netruktumėte pajausti permainas.  Žinantieji žmogaus prigimtį jau kadaise yra sukūrę priemones mūsų mulkinimui ir garo nuleidimui.  Tos priemonės mus valdantiems tiesiog būtinos nes žmogus visada turi energijos perteklių ir jeigu nebus sukurta kažko kur tą energijos perteklių žmogus galėtų tuščiai iššvaistyti gali atsitikti taip, kad žmogus savo energiją nukreips savęs pažinimui, o tai jau būtų didžiausias pavojus valdantiesiems mus.  Todėl ir pasitelkiama nuolatinė propaganda, įtikinėjimas, baimė, niekur nevedantis politinis aktyvizmas bei kiti globalistų įrankiai.  Be jų neapsieinama.  Kažkaip kitaip vargu ar būtų įmanoma mus suvaldyti.  Juk jeigu globalistai būtų tokie visagaliai kokiais įsivaizduoja esą, jeigu jie būtų tokie visažiniai filosofai, karaliai gimę valdyti, tai jie jau kadaise būtų turėję savo, taip vadinamą, naują pasaulio tvarką.  Nereikėtų jiems tiek prakaituoti ir savo melu išdūrinėti, jų požiūriu, antrarūšius žmones.  Nepaneigiama jų ideologijos jėga būtų daugiau nei pakankamas veiksnys visiems priimti ir pripažinti tą tvarką.  Taip būtų jeigu jų ideologija būtų priimtina ir bent kuo nors pagrįsta.  Esmė tame, kad lukšte be turinio prasmės nei su žiburiu nerasi ir norint tą pridengti reikalingas nepaliaujamas melas bei įtikinėjimas.

  Taip vadinamas aktyvizmas, daugeliu atvejų, yra visiškai beprasmis kad ir kokie geri ketinimai bebūtų.  Visuomeninė veikla, dažnu atveju, duoda mažiau negu nulį naudos.  Žaidimas pagal sistemos taisykles jos nesilpnina, atvirkščiai- tik sustiprina ją.  Tiesiog reikia pažiūrėti kas buvo pasiekta visokiomis peticijomis, streikais, demonstracijomis ir kitu kuo.  Na, iš tiesų, nieko arba beveik nieko.  Imkim protestus prieš karą.  Prieš karą Irake visame pasaulyje vyko demonstracijos, vien Londone į gatves išėjo virš milijono žmonių.  Kas įvyko po to?  Teisingai, įsiveržimas į Iraką.  Masinio naikinimo ginklų ten taip ir nesurado, o mes vis tebeklausome tų pačių veikėjų, kurie mums melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, sekamų pasakų apie Rugsėjo 11, apie teroristų grėsmę, apie demokratijos plėtrą artimuosiuose rytuose, apie bankų gelbėjimą mūsų pinigais, apie dirbtinį intelektą, apie... .  Imkim protestus prieš Kubiliaus vyriausybės reformas.  Kas įvyko po 2009 sausio?  Teisingai, nukirpo ten kur jau nebuvo ko kirpti ir dar pasiskolino, idant iki tol buvusi skola per maža nepasirodytų.  Po to pakeitėm "blogą" vyriausybę "geresne".  Ir kas atsitiko?  Tesingai.  Įvestas euras, "Independence" ir kitos vijūnėlės.  Norėčiau, kad žmonių geri norai ir ketinimai pasiektų bent kažką, tačiau akivaizdu, jog veikiant tuo būdu nieko gero nebuvo pasiekta.  Bėda ta, kad visuomenininkai mato tik pasekmes ir sako reikia kažką daryti, tas ir tas yra blogis, taip negali toliau tęstis, reikia tą ar aną stabdyti, tačiau jie neįžvelgia blogio priežasties, todėl nepaisant visų jų pastangų niekas į gera nesikeičia.  Kovojimas su pasekmėmis tik sustiprina priežastis arba gerais norais kelias pragaran grįstas.  Čia aš jokiu būdu nemėginu šaipytis iš tų žmonių gerųjų savybių tik bandau atkreipti dėmesį, kad jų geriems norams nelemta išsipildyti.  Kiti visuomenininkai siekia supažindinti žmones su tuo kas vyksta, kelti jų sąmoningumą, pateikti teisingas žinias.  Gerai.  Labai reikalingas darbas, pritariu ir palaikau.  Tik labai gaila, jog šita veikla dažnai apsiriboja vien tik negerovių viešinimu.  Net lietuviškoje alternatyvioje žiniasklaidoje daugiau nei pilna straipsnių aprašančių visokias negeroves ir valdžios nusikaltimus.  To, kas jau aprašyta, daugiau nei pakanka pažadinti patį kurčiausią miegalių.  Ir kas iš to?  Straipsniai, video, interviu pilasi kaip iš gausybės rago, tiek tų negerovių prisikaupę.  Ar kas keičiasi?  Vaska slušaet da jest.  Žmonės perskaito, paklauso, paburba ir vėl viskas teka sava vaga.  O gal užtenka skaityti ir žiūrėti, pakankamai jau priskaityta ir prižiūrėta?  Gal laikas jau būtų kiekvienam savarankiškai pagalvoti kokios gi priežastys?  Klausimas, ne tai ką vyriausybė turėtų padaryti, ne tai ką vyriausybę reikėtų priversti padaryti, net ne tai kokios vyriausybės mums reikėtų, o kuriam galui ji mums reikalinga?  Čia kai kas man galbūt pasakytų:  na vyruti, tu gi mąstai kaip mes, mes beveik vienminčiai, pamiršk tą mažą skirtumuką tarp mūsų ir susitelkime kartu bendram darbui pakeisti tą blogąją valdžią geresne, nesistemine, tokia kokios dar nebuvo-tikrąja liaudies valdžia kuri būtų visiems gera ir teisinga... .  Beveik vienminčiai... beveik.  Ne.  Ne, ne, ne, tai nėra mažas skirtumukas, tai yra pati esmė, tai yra tas vienintelis dalykas kuris turi prasmę.  Ar jūs priklausote sau pačiam, ar jūs valdančiosios klasės nuosavybė?  Man visiškai nusišvilpt kokia ta valdančioji klasė-demokratai, autokratai ar kišenkratai.  Jeigu jūs jiems pripažįstate teisę mane apiplėšti ir suvaržyti mano laisvę, tai yra jokia ne liaudies valdžia, tai yra nebe laisvė, o prievarta ir tai tikrai nėra kažkoks nereikšmingas skirtumas tarp mūsų, aš niekada nesutiksiu, kad kas nors varžytų mano laisvę ir niekada nesutiksiu varžyti kitų žmonių laisvės.

  Trumpas intarpas apie prievartą.

  "Pagrindinė prievartos silpnybė ta, kad ji įkvepia tą dalyką kurį siekia sunaikinti.  Ji nesumažina blogio, o atvirkščiai-padaugina.  Prievarta galima nužudyti melagį, tačiau negalima nužudyti melo anei įrodyti tiesos.  Naudojant prievartą galima nužudyti neapykantos apimtą žmogų, tačiau negalima nužudyti pačios neapykantos.  Iš tiesų, prievarta tik skatina prievartą.  Prievarta prieš prievartą reiškia dvigubai daugiau prievartos, į tamsią naktį be žvaigždžių įliejant dar daugiau tamsos.  Tamsa negali apšviesti tamsos, tą gali padaryti tik šviesa.  Neapykanta negali nugalėti neapykantos, tik meilė gali tą padaryti."

Martinas Liuteris Kingas

  Belieka nukelti kepurę...

Jeigu jūs esate valdančiosios klasės nuosavybė, kokia ta valdančioji klasė bebūtų, kas jus verčia manyti, kad jūs kada nors būsite laisvi, tada kai jūs nesate laisvi savo pačių mintyse?  Vyriausybė yra tik įrankis mus pavergti, o tuo įrankiu naudojasi tie kas žino kaip.  Kokia prasmė keisti vieną įrankį kitu kai vergovė lieka kaip buvusi?  Įtikintieji valdžios būtinumu man atsakytų daugmaž taip:  bet mes juk galime išsirinkti savo valdžią kuri nepaklus tiems vergvaldžiams ir nebus jų įrankiu.  Na, o kaipgi jūs tą ketinate padaryti nepakeitę mąstymo?  Juk vėlgi turėsite tik įrankį kuris neišvengiamai išsigims tik dėl vienos vienintelės priežasties-jūsų įtikėjimo valdžios būtinumu.  Mąstymas juk nepakito-viskas liko kaip buvę.  Jeigu mums leido laisviau kvėpuoti tai visiškai nereiškia, kad mes išsilaisvinome.  Pakeisdami vieną valdžią kita, mes tik pakeičiame tuos kuriems leidžiame pavogti mūsų gerą ir visiškai nesvarbu, kad vieni iš jų mums pažadėjo pavogti mažiau.  Norėčiau atkreipti dėmesį, kad besikeičiant vyriausybėms blogio vykdymo tęstinumas išlieka.  Jis išlieka netgi tada kai į valdžią patenka daugiau mažiau sąžiningi politikai.  Kaip vyriausybės beprižiūrėtų bankus-žmonių plėšimas nesustoja, kokių tik priemonių bebūtų imamasi-nusikalstamumas nemažėja, kaip vyriausybės besirūpintų sveikatos apsauga-sergamumas tik didėja, kaip bebūtų rūpinamasi aplinkos apsauga-užterštumas tik didėja, kas bebūtų daroma lygybės labui-turtingieji tik turtėja, vargšai tebeskursta, o kurie valdžiažmogiai bevaldytų, jie visada gyvena daug kartų turtingiau nei eilinis dirbantis ir kuriantis.  Tas tęstinumas, po paraliais, tęsiasi tūkstantmečiais, drįstu priminti tiems kurie mena tik vieną dieną praeitin.  Netgi daugiau mažiau sąžiningi politikai nesugeba nieko pakeisti, nes jie net nesvarsto galimybės atsisakyti primestos sistemos, o pati sistema sukurta taip, kad jos niekas negalėtų pataisyti.  Sistemos viduje yra daugybė sistemų kurios pripažįsta tik tą pačią betvarkę pagal kurią veikia ir pati pagrindinė sistema.  Sistemos viduje yra bankinė sistema, teisėtvarkos sistema, sveikatos apsaugos sistema... be galo.  Kokios jos visos naudingos, mums praneša smegenų plov... ,atsiprašau, žiniasklaida arba informacijos teikimo sistema.

  Gana dažnai girdžiu sakant: ką mes pakeisim, juk visada taip buvo.  Ir dar prideda: ir bus.  Nors griūk negyvas.  Na nemanau aš, kad taip bus ir, kad taip visada buvo nemanau.  Tiems kas mano, jog vyriausybė atsirado kartu su saule ir ji nėra žmonių išradimas, štai jums, bandymo apie penkias beždžiones ir kopėčias, aprašymas:  https://www.wisdompills.com/monkey-ladder/  arba tas pats lietuviškai:  https://www.linadaniene.lt/eksperimentas-su-bezdzionemis/  Manau, kad tai ką mes dabar vadiname anarchija buvo įprastas gyvenimo būdas žmonėms kol neišsiderino darna ir atsirado gudručių kurie pasinaudodami žmonių ydomis sugalvojo būdą kaip juos išnaudoti.  Manyčiau, kad daugybę tūkstantmečių žmonija išgyveno tik dėl to, jog vadovavosi prigimtine tvarka todėl, kad tai buvo jų gyvenimo būdas.  Kokia tikimybė, kad žmonija grįš prie prigimtinės tvarkos?  100%.  Mes ne savižudžiai.  Jau dabar didžioji dauguma suvokia arba jaučia, kad taip gyventi kaip dabar gyvenam jau nebegalim.  Aš tikrai negaliu pasakyti kada tas bus, vis tik esu įsitikinęs, jog grįžimas prie prigimtinės tvarkos neišvengiamas.  Bėda ne tame, kad turime blogą vyriausybę arba ją keičiame dar blogesne, bėda tame, kad tikime vyriausybės būtinumu.  Tai, anot Larken Rose, yra pats pavojingiausias prietaras, netgi jo knyga taip vadinasi-"The most dangerous superstition".  Bėda yra toje vietoje kuri randasi tarp dviejų ausų.  Tik mūsų tikėjimas valdžios būtinumu leidžia jai egzistuoti.  Niekaip kitaip kaip religija aš to nepavadinčiau.  Tikėjimas superžmogiškąja būtybe kuri tapatinasi su mumis vis tik yra kitokia, ji turi teises kurių patys žmonės neturi ir kai ta būtybė ar subjektas išleidžia įstatymus, tai žmonėms yra nuodėmė tiems įstatymams nepaklusti.  Kaip tą pavadinti?  Kas tai yra jeigu ne religija?  Tai valdžia tikriausiai yra kokia tai dievybė?  Ar dorovė daro išimtis žmonėms?  Kai kuriems iš jų?  Vyriausybė, iš tiesų, niekas daugiau kaip mintis, kad kai kurie žmonės gali turėti moralinę teisę valdyti kitus ir kad konstitucija, rinkimai ir kitos apeigos kai kuriems žmonėms leidžia, išimties tvarka, nesilaikyti elementarios dorovės ir suteikia jiems teisę valdyti kitus grasinant panaudoti prievartą jeigu tik tie kiti pasipriešintų.  Mintis, kad mes privalome suteikti teisę kažkam mus pačius apvogti ir valdyti, grasinant panaudoti prievartą tam, kad jie galėtų mus apsaugoti nuo tų kurie galbūt ketina mus apiplėšti ir išnaudoti, ta mintis neatlaiko jokios kritikos ir yra absurdiška.  Jeigu mes kalbame tik apie tai kuri gauja ir kokiu būdu mus valdys, (vienos vyriausybės keitimas kita) tokia kalba neturi jokios prasmės-esmė nesikeičia.  Tai kur sukti dabar?  Atrodo priėjom akligatvį.  Čia padės klausimų uždavimas ir ieškojimas atsakymų į juos tol kol atsakymuose neliks jokių prieštaravimų.

 

                                                                  Klausimai

 

  Jeigu yra kažkas ką jums būtų nedora ir nepriimtina daryti pačiam, ar jūs galėtumėte padaryti taip, kad kažkam kitam daryti tą patį būtų dora ir priimtina?

 

  Jeigu vienas arba bet kiek žmonių patys neturi moralinės teisės daryti kažko, ar tas žmogus arba tie žmonės galėtų suteikti tokią teisę kažkam kitam?

  Bet kokia vyriausybė prieš darydama bet kokį blogį visų pirma "įteisindavo" (priimdavo atitinkamus įstatymus) savo veiksmus.  Ar tai padarė blogį geru?

  https://www.youtube.com/watch?v=26Z0v91oAUU

Nuo 1:06:15  iki 1:08:35  Kaip įteisinamas blogis ir kas atsitinka jį įteisinus.

ir nuo 1:22:50  Kas buvo sukurta?  Kas pakeista? 

  Ar tie žmonės kurių rankose yra politinė galia (prezidentai, įstatymų leidėjai ir kiti) turi moralinę teisę daryti tą ko kiti žmonės tam moralinės teisės neturi?  Jeigu taip, tai iš ko ir kaip jie tokią teisę įgyja?

  Atsakymas paprastas.  Taip vadinami valdžios atstovai tokios teisės neturi jeigu tokios teisės neturime mes, nes kas gi jiems tokią teisę galėjo suteikti.

  Ar yra toks veiksmas kaip konstitucija, rinkimai ar įstatymų leidyba kuriuo žmonės galėtų pakeisti nedorą elgesį į dorą nekeisdami pačio elgesio?

  Sveikas žmogus atsakytų ne, negalima iškastruoti doros.

  Jeigu šito pakeisti negalima, tada nėra tokio šūdo garo kaip politinė valdžia.

  Kai įstatymų leidėjai teisėsaugos ar teisėtvarkos atstovai naudoja prievartą remdamiesi įgaliojimais ir įstatymo vardu, ar jie prisiima tokią pačią atsakomybę už savo veiksmus kaip bet kas kitas, kas darytų tą patį vien tik savo laisvu apsisprendimu?

  Įstatymų priežiūros atstovų atsakymas-aš nepriimu įstatymų tik juos vykdau ir prižiūriu, kad juos vykdytų kiti.  Kėgėbistai, Gestapas ir SS irgi tik vykdė įstatymus ir nurodymus.  Ar dėl to jų veiksmai tapo moraliai pateisinami?  Ar nuo to meto kai blogis įteisinamas jis tampa gėriu?

  Policininkai, mūsų šalyje, įstatymų taip pat nepriiminėja tik juos vykdo.  Ir mokesčių inspektoriai.  Ir VSD.

 

  Kai yra prieštaravimas tarp žmogaus sąžinės ir įstatymo, ar žmogus privalo elgtis taip kas jam asmeniškai nepriimtina bei nedora tam, kad paklustų įstatymui?

  Ar tada kai įstatymas kertasi su žmogaus sąžine žmogus turi paklusti įstatymui ir daryti tą kas jam morališkai nepriimtina ar klausyti sąžinės?

  Šitie klausimai panaikina bet kokią galimybę bet kokiai vyriausybei būti teisėta.

  Vis tik kiekvienas turi teisę su tuo nesutikti.  Tokių aš paprašyčiau protingai paaiškinti bei pagrįsti valdžios būtinumą.  Tai būtų bent jau bandymas išsiaiškinti kaip yra iš tikrųjų. 

  Artėja eilinis karnavalas-rinkimai.  Štai turim naujus žadėtojus-B3.  Turim dar Lietuvos Liaudies Partiją.  Jie raunasi valdžion pagal sistemos taisykles, mėgindami tą sistemą ar tai pakeisti ar tai patobulinti, atleiskit gerai nepamenu.  Sakosi esantys nesisteminiai, žada... et, tiek to.  Lai kas nors iš jų pamėgina pagrįsti valdžios būtinumą.  Manau, jog ne aš vienas norėčiau sužinot jų nuomonę tuo klausimu.  O šiaip tai kiekvienas kas tik turi kokių minčių tuo reikalu, galėtų pamėginti pagrįsti valdžios būtinumą.

  Tikiu, kad gali atsirasti suaugusių, subrendusių, išsilavinusių žmonių kuriems į aukščiau pateiktus klausimus atsakyti, be iškylančių loginių prieštaravimų, gali būti... na, hmm... gan keblu.  Tai pateikime tuos klausimus studentams.  Pažiūrėkim kas bus.  Ką jau ten, pateikime juos moksleiviams.  Galima netgi darželinukams.

  Kartais mes patikime tokiais žmonėmis kurie mums atrodo tikrai sąžiningi ir itin patikimi.  Tada balsuojame už juos rinkimuose tikėdamiesi, jog juos išrinkus anie teisingai mus valdys.  Daugelis amerikiečių buvo patikėję, kad Bernie Sanders tikrai puikus kandidatas juos valdyti.  Bernie Sanders JAV demokratų partijos kandidatas pralaimėjęs rinkiminę kovą H. Clinton ir paraginęs visiems balsavusiems už jį, atiduoti savo balsus už H. Clinton kai ji varžysis su D. Trump!!  https://www.youtube.com/watch?v=tBIKP4W50-I  Čia yra interviu su Bernie Sanders darytas 2008 metais.  Patariu paklausyti ir pažiūrėti visiems už kažką vis dar tebebalsuojantiems.  Galite užduoti tuos pačius klausimus bet kuriam politikui ar siekiančiam tokiu tapti.

 

                                       Kodėl neįmanoma pataisyti jokios vyriausybės?

 

  O juk taisyti vyriausybes bandoma.  Bandoma ištisai.  Tikrai niekas negalėtų teigti, kad taip sakydamas aš meluoju.  Vienos vyriausybės keičiamos kitomis, valdžia patikima vis kitoms partijoms, keičiasi žmonės, keičiamos netgi santvarkos.  Girdime sakant: vyriausybė tai mes.  Reiškia, kažkas mums atsiunčia sąskaitą ir jeigu mes nesusimokėsime laiku, jų įsakymu iš mūsų gali būti atimtas mūsų turtas, o mes patys įkišti į narvą.  Ar šitoj vietoj mes negalime atskirti jų nuo mūsų?  Yra sakoma-kokie žmonės tokia ir valdžia.  Vadovaujantis tokia logika, kurių galų kaitalioti valdžią, juk kokie esam mes patys tokia ir valdžia.  Pradėkime savyje keisti tą ką norime keisti aplink.  Jeigu manome esant reikalinga keiskimės patys ir pasaulis pasikeis.  Jeigu vyriausybė yra mūsų pačių atspindys tai čia labai tiks veidrodžio pavyzdys.  Žiūrėdami į veidrodį matome savo atvaizdą.  Skusdamiesi žiūrime į veidrodį, tačiau skutame barzdą esančią ant mūsų veido, o ne barzdos atvaizdą veidrodyje.  Moterys dažosi lūpas žiūrėdamos į veidrodį, tačiau jos juk dažo lūpas, o ne lūpų atvaizdą veidrodyje.  Bandydami taisyti atvaizdą jo juk vis tiek nepataisysim nepataisę savęs.  Katinas gaudydamas savo paties uodegą turi daugiau galimybių ją pagauti nei mes turim galimybių pataisyti savo atvaizdą nepataisę savęs.  Kodėl bandoma taisyti vyriausybę?  Vyriausybėje yra kyšininkų, vyriausybė priima nesąžiningus sprendimus, vyriausybė meluoja, vyriausybė pamiršta priešrinkiminius pažadus, vyriausybė netesi žodžio, vyriausybė sau pasiskiria algą keliskart didesnę nei vidutinė eilinio dirbančiojo alga... ir taip toliau, be galo.  Vadinasi, vyriausybę mėginama taisyti dėl to, kad ji yra bloga.  Užduosiu klausimą.  Kas atsitiks kai iš vyriausybės pašalinsime visą tą blogį?  Juk visas gražumas tame, jog mes iš kartos į kartą, šimtmečiais mėginome pataisyti vyriausybę netaisydami savęs.  Juk taip patogu atsisakyti atsakomybės ir ją užkrauti kažkam kitam sykiu atsisakant ir savo laisvės, po to balsuoti ir rinkti valdančiuosius, o po to juos keikti ir koneveikti dėl to, kad jie elgiasi neatsakingai.  Patys atsisakę atsakomybės kaltinam kitus atsakomybės stoka?  Žavu.  Gerai jau, atsakysiu į aukščiau minėtą klausimą-"Kas atsitiks kai iš vyriausybės pašalinsime visą tą blogį?"  Vyriausybė nustos būti vyriausybe, valdžiažmogiai taps lygiai tokiais pat žmonėmis kaip ir visi kiti.  Vyriausybė taps nereikalinga, ji išnyks.  Tas atsitiks, kai mes užuot bandę pataisyti vyriausybę taisysime save pačius.

  Netgi patys geriausi ir teisingiausi žmonės esantys valdžioje arba ketinantys siekti valdžios turi pagrįsti valdžios būtinumą, kitaip nebus prasmės valdžiai išlikti.  Siekiantys valdžios, tikriausiai, galvoja ką jie galėtų nuveikti tą valdžią turėdami?  Pabandykime kiekvienas įsivaizduoti ką gero galėtume nuveikti jeigu būtume karaliumi ar karaliene ir turėtume visišką valdžią?  Na, dauguma mūsų turime gerų norų ir tikrai nemėgintume nieko nuskriausti turėdami neribotą valdžią, ar ne?    Mes juk esame geri žmonės turintys tik gerus ketinimus, taigi mūsų vadovavimas turėtų būti kiekvienam teisingas ir vadovaujamieji turėtų mus mylėti ir džiaugtis mūsų valdžia, ar ne taip?  Būdami dori bei sąžiningi ir turėdami neribotą karaliaus valdžią mes juk negalėtume nepadėti vargstantiems ir skurstantiems, ar ne?  Taigi, mes pasistengtume teisingai paskirstyti lėšas, kad skurstantieji nebeskurstų.  Bėda ta, kad nei karalius, nei jokia vyriausybė nesukuria jokio turto, jokios apčiuopiamos vertės ir karalius norėdamas pagelbėti skurstantiesiems  turi turėti išteklių.  Kadangi pats nieko nesukuria, lėšas skurstantiesiems privalo paimti iš tų kurie kažką sukuria.  O ką jeigu tie kuriantys visiškai nenori finansuoti karaliaus sumanymo?  Jie, sakysim, savo užgyventą turtą nori pasilikti sau (aplink save matydami skurstančiuosius vis tiek nenori keisti savęs, bevelija pasilikti godūs ir savanaudžiai.  Arba jie nenori, kad jiems kas nors nurodinėtų nes jie patys savo valia padeda nepasiturintiems (sakysim, jie yra anarchistai)?  Tada karalius norėdamas įgyvendinti savo kilnų sumanymą yra priverstas naudoti grasinimus ar prievartą sukuriančių kažkokią vertę atžvilgiu.  Aišku, būdamas geras žmogus, karalius galėtų paprašyti pasiturinčiųjų suteikti jam lėšų tam, kad jis galėtų padėti nepasiturintiems, tačiau jeigu tie žmonės patys sutinka padėti vargstantiems, kokia prasmė tą daryti karaliui ir kur tada pagrindas karaliaus egzistavimui?  Tuo atveju jeigu pasiturintieji nesutinka suteikti lėšų karaliui, tarkim, nepasitikėdami juo ir abejodami, kad karalius jų lėšas naudos tinkamai ir išvengia nesutikimo pasekmių, kyla klausimas kokią gi galią turi tas gerasis karalius.  Taigi, norėdamas gauti lėšų geram darbui karalius yra priverstas naudoti prievartą jį patį išlaikančiųjų atžvilgiu.  Pasirodo, jog būdami karaliumi negalime būti vien tik dosnūs bei rūpestingi, tačiau tuo pat metu esame agresyvūs bei valdingi.  Pirmas blynas prisvilo.  Na tiek to.  O ką jeigu būdami karaliumi stengtumės dėl bendro gėrio, kad visiems būtų gerai?  Pavyzdžiui, būdami karaliumi sumanytume pastatyti mokyklų ir bibliotekų tam, kad visi vaikai gautų gerą išsilavinimą, ligoninių tam, kad esant reikalui būtų pasirūpinta visų žmonių sveikata, muziejų, ir dar daug ko kas pasitarnautų visiems žmonėms.  Sumanymas pagirtinas, klausimas vis tas pats-iš kur bus paimtos lėšos tiems geriems sumanymams?  Tikrovė yra tokia, kad karalius pats neturi jokių lėšų, o norėdamas ką nors nuveikti bendram labui naudotų tų pačių  žmonių uždirbtas lėšas.  Vėlgi, iškyla tas pats klausimas-kuriam galui čia reikalingas karalius?  Ar tam, kad žmonių turimas lėšas išleistų pačių žmonių labui kai patys žmonės tą gali padaryti patys be jokio karaliaus?  Ir šis blynas prisvilo.  O ką jeigu būdami karaliumi pamėgintume įgyvendinti visiems naudingus dalykus?  Sakysim sveiką gyvenimo būdą.  Juk sveika gyvensena tikrai niekam nepakenks.  Būdami karaliumi įvesime privalomą mankštą bent po 1 valandą per dieną.  Uždrausime tabaką ir alkoholį.  Juk tai tiesiog puiku!  Kas iš mūsų galėtų tuo skųstis?  O ką darys karalius jeigu kas nors nepaklus?  Štai Jeronimas mankštintis tingi, o Stasys net neketina atsisakyti rūkalų ir jie tą daro puikiai suvokdami, kad mankšta yra tikrai labai naudinga, o rūkymas sukelia vėžį ir yra daugelio kitų ligų priežastis.  Tai ką darys karalius?  Juk jis supranta, kad ne tik geri pavyzdžiai užkrečiami, blogi taip pat ir po kurio laiko nesimankštinančių ir rūkančių gali stipriai padaugėti, o jeigu taip atsitiks tai ko vertas jo geras sumanymas?  Jeigu karalius nepaklūstančiųjų nebaus, ko tada verta jo valdžia, o jeigu baus tada vėl bus agresyvus ir valdingas bei įsigis priešų ir jau tikrai nebus visiems geras bei teisingas.  Kuo toliau tuo labiau karalius įsitikina, kad jo geri ketinimai turint neribotą valdžią virsta grasinimais ir prievarta tų žmonių atžvilgiu kuriems karalius buvo nusiteikęs padėti.  Maža to, karalius greitai įsitikina, kad žmonės nesutinka bendradarbiauti ir paklusti, atvirkščiai, yra linkę priešintis.  Karalius, pats būdamas geras žmogus ir turintis tik gerų ketinimų, matydamas tokią padėtį turėtų labai nuliūsti.  Tačiau gal dar jis kažkuo galėtų būti naudingas?  Galbūt karalius galėtų apsaugoti nekaltus žmones nuo galimų nusikaltėlių bei žmogžudžių?  Apie tai jau rašiau, kuo tokie bandymai baigiasi jau žinot.  Ką tik karalius bebandytų niekas neveikia be prievartos, o naudojant prievartą akivaizdžiai matosi, jog tas niekam nepatinka.  Tai gal geriau užsidaryti savo pilyje ir nedaryti nieko?   Gal nuo to visiems bus geriau?  Mėginam.  Gal ir geras sumanymas leisti žmonėms gyventi taip kaip jiems patinka, tačiau kas gi pasirūpins pačiu karaliumi?  Bus gerai jeigu atsiras koks geras savanoris ir sutiks savanoriškai bei niekieno neverčiamas rūpintis karaliumi.  O jeigu ne?  Šit ir atsakymas.  Kai tik karalius nusiims karūną bei baltas pirštinaites ir pats sau užsipelnys duoną, netruks pamatyti, kad niekam jokio karaliaus ir jokios vyriausybės nereikia.  Karalius išbando viską-niekas netinka.  Nieko nedaro-vis tiek netinka.  Karalius labai greit įsitikina, kad jo valdžia niekam nieko gero neduoda ir duoti negali.  Norėdamas išsilaikyti valdžioje turi labai stengtis maustyti kitus.  Tas reikalauja labai didelių pastangų ir išteklių kuriuos gali suteikti tik tie maustomieji.  Gi tiems maustomiesiems norint atsikratyti karaliaus tereikia tik nekreipti į jį jokio dėmesio.  Tik tiek.

  Matome, kad nesvarbu kas yra valdžioje, sistema vis tiek lieka nepakitusi ir mes akivaizdžiai matome, jog ji yra ydinga.  Nepataisomi ir nenaudingi šioje planetoje neišlieka.  Tik laiko klausimas kada mes suvoksime, kad savo pačių pastangomis maitiname parazitus kurie nei mums nei kam kitam nieko naudingo neduoda, o netgi kenkia.

  Taikaus sugyvenimo dėsnis galioja visiems.  Nepažeiskime jo.  Žinokime, kad kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis.   

 

  P.S.  Paryškintus ir pabrauktus klausimus skyriuje „Klausimai“, sugalvojau ne aš, juos sugalvojo ponas Larken Rose.  Ačiū jam.

  Antros dalies pabaiga.

  Pirma dalis čia:  https://ldiena.lt/straipsnis/21881/nuo-valdymo-budo-prie-gyvenimo-budo

  Bus daugiau.