Mūsų kaimynai pradeda naują Šiaurės karą: aukų neišvengiama

Autorius: Valerijus Michailovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2021121... 2021-12-13 20:29:00, skaitė 587, komentavo 2

Skandinavijoje siaučiant šalčiui ir dėl to pritrūkus elektros energijos, tarp Švedijos ir Norvegijos staiga kilo rimtas energetinis konfliktas

Dėl konflikto priėjo prie to, kad švedai uždraudė norvegams naudoti Švedijos elektros tinklus Norvegijos elektrai perduoti. Į atsaką tie sumažino elektros tiekimus būtent tuo metu, kai Švedijai jų labiausiai reikia, rašo RIA Novosti autorius Valerijus Michailovas.

Taip, minus 43,8 laipsnio Celsijaus, gruodžio mėnesį užfiksuotas Šiaurės Švedijoje pirmą kartą nuo 1986 m., yra anomalija. Tačiau energetiniai kivirčai "vieningoje europietiškoje šeimoje", kai savi marškiniai yra arčiau kūno, gresia tapti norma esant dabartiniai žiemai su energijos deficitu Europoje. Ir ką? Juk niekas nežadėjo, kad prie žaliosios energijos perėjimo kelyje jo dalyviai bus aprūpinti energija.

Ginčas tarp dviejų Skandinavijos pusiasalio šalių kilo dėl tarpvalstybinių perdavimo linijų naudojimo. Tiesą sakant, tokios elektros perdavimo linijos (tiksliau, laisvas skirtingų šalių naudojimas jomis) yra svarbus Europos dekarbonizacijos planų komponentas. Numatoma, kad jos užtikrins laisvą prieigą prie žaliosios elektros įvairių šalių vartotojams. Ir tuo pačiu patikimas laisvosios rinkos veikimas: per jas elektra turės tekėti į rinkas su aukštesnėmis kainomis — be nacionalinių operatorių įsikišimo.

Ir, beje, kalbant apie "vieningą Europos šeimą", elektros energetikos ir Europos planuose elektros rinkoje visai teisinga prie jų priskirti Norvegiją, nors ji ir nėra Europos Sąjungos narė. Reikalas tame, kad elektros energetiką Europoje valdo ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity — Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas), kuris apima Norvegiją ir daugybę kitų ne ES šalių. Ukraina taip pat siekia ten patekti.

Pastarosiomis savaitėmis ir net mėnesiais Norvegija pradėjo didinti elektros eksportą į talpiausias ir mokiausias rinkas, kuriose, be to, kaina šoktelėjo aukštyn — į Britaniją ir Vokietiją. Tai palengvino naujų galingų elektros kabelių tiesimas į žemyninę Europą ir Didžiąją Britaniją. Tačiau šis eksportas kartais paskatino elektros tekėjimą iš Švedijos į Norvegijos tinklą. Be to, nemaža dalimi iš šiaurinės šalies dalies, kur ką tik užfiksuoti rekordiniai šalčiai. Susidūrusi su tokiu nemalonumu ir supsdama savo senų tinklų susidėvėjimą, Švedijos operatorė "Svenska Kraftnät" nusprendė tiesiog atjungti Norvegiją nuo vidaus tinklų naudojimo. Beje, Švedijos operatorė, atrodo, nepažeidė Europos įstatymų raidės, nes turėjo teisę rankiniu būdu įsikišti elektros tiekimų sutrikimų atveju.

Nepaisant to, Norvegijos valdžia nepanorėjo suprasti kaimynų padėtį, reakcija į įsikišimą buvo žaibiška ir gana arši. "Bloomberg" duomenimis, Norvegija į atsaką per pusę sumažino elektros tiekimą Švedijai. Iš dalies nuo konflikto nukentėjo ir žemyninės dalies vartotojai — jie gavo mažiau žalios norvegiškos elektros.

Dėl viso įvykių komplekso (energetikos krizės apskritai, šalčio ir konflikto su Norvegija) šią savaitę elektros kainos Švedijoje pakilo iki naujų rekordinių lygių. Pavyzdžiui, pirmadienį nuo 16 iki 17 valandos vietos laiku elektros kilovatvalandės rinkos kaina pietiniuose ir centriniuose šalies regionuose siekė 6,49 kronos (0,64 euro — ir tai yra rinkoje, o ne tarp namų ūkių vartotojų). Tai pusantro karto daugiau nei paskutinis rekordas — 4,34 kronos, kuris buvo užfiksuotas praėjusią savaitę. Ypač reikšminga tai, kad tai 27-28 kartus viršija elektros kainas Švedijos rinkoje tomis pačiomis dienomis pernai. Čia reikia pažymėti, kad elektros kainos Norvegijos ir Švedijos rinkose tradiciškai yra žemiausios visoje Europoje. Visų pirma dėl to, kad nemaža dalis elektros Skandinavijoje pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių: Norvegijos hidroelektrinės duoda iki 94% produkcijos, Švedijoje — daugiau nei 50%, plius dar trečdalis — penkios atominės elektrinės, kurių eksploatacija dar nebuvo nutraukta. Norvegija taip pat yra gana didelė elektros energijos eksportuotoja: vien per lapkritį ji eksportavo dvi gigavatvalandes.

Toliau — daugiau. Švedija buvo priversta nutraukti elektros eksportą į Suomiją ir Daniją, priklausomas nuo jo. Pastarosios pradėjo siūlyti iniciatyvas panaikinti galimybes nacionaliniams operatoriams rankiniu būdu įsikišti ir tiekimo nutraukimą. Taip jos netiesiogiai parėmė Norvegiją. Švedija atsigina pareiškimais, kad apribojimai neturi nieko bendro su politika, o buvo įvesti dėl pasirinkimo stokos. Be to, anonsuojami apribojimai iki to laiko, kol Švedijos elektros tinklai nebus modernizuoti. O tai įvyks ne anksčiau kaip 2030 m.

Žaliojo perėjimo apsėsti švedai, kurie prieš dešimtmetį planavo iki 2020 metų visiškai atsisakyti angliavandenilių, net buvo priversti paleisti Karlshamno šiluminių jėgainių mazuto energetinius blokus.

"Jei mums prireiks daugiau elektros, tuomet teks pasikliauti tik importu iš kitų šalių. O jei tai bus mums neprieinama, tada teks vidaus vartotojus atjungti kaip tik tada, kai taps labai šalta", — pasiskundė Erikas Ekas, "Svenska Kraftnät" strateginio valdymo vadovas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad visos šios linksmybės vyksta šalyse, kurių energetika beveik nepriklauso nuo dabar brangių anglių ir dujų, kurios vėl muša kainų rekordus. Šalyse, kurios energijos aprūpinimo požiūriu yra labiausiai sėkmingos tarp europiečių. Šalyse, kurios per visą savo istoriją tik kartą kariavo tarpusavyje — tačiau daugiausia dėl to, kad Norvegija ilgus šimtmečius buvo sąjungoje su Danija, o 1814 m. atsidūrė sąjungoje su Švedija. Tiesą sakant, perėjimo iš pavaldumo Kopenhagai prie pavaldumo Stokholmui, tarp Norvegijos ir Švedijos ir kilo kuklus karas. Nepaisant to, istorinių nuoskaudų kaimyninėms valstybėms Europoje nebuvimas yra itin retas.

Ir galiausiai, visa tai vyksta pirmąją gruodžio savaitę.

Šiame nuostabiame fone Europos ekspertų prognozės apie galimą elektros energijos tiekimo nutraukimą šią žiemą ES šalyse įgauna vis realesnius kontūrus. O nauji energetiniai karai tarp "vieningos Europos šeimos" narių atrodo beveik neišvengiami.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija