Kinija ėmėsi parodomai-auklėjamojo ekonominio Lietuvos smaugimo

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-14 06:13:00, skaitė 611, komentavo 7

Kinija ėmėsi parodomai-auklėjamojo ekonominio Lietuvos smaugimo

 

 

Priešiška Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu kelia vis daugiau problemų Lietuvos verslui. Po kilusių problemų lietuviškiems eksportuotojams, problemų pradėjo kilti ir lietuviškiems importuotojams: verslininkai skundžiasi, kad negali gauti Kinijoje užsakytų prekių. Lietuvos politikai skundžiasi, kad Pekinas grasina uždaryti priėjimą prie Kinijos rinkų visoms užsienio kampanijoms, kurios tik bendradarbiaus su Lietuva. Akivaizdu, kad KLR rimtai ėmėsi Vilniaus ir į demonstratyviai priešišką Lietuvos kursą atsako savo demonstratyviu kursu, kurio esmė – ekonomiškai sunaikinti prieš Padangių  Imperiją amsinčią "dvarniašką".

„Logistikos sferoje veikiančios įmonės, kurios visada vežiojo prekes per Klaipėdą, mane nustebino – prieš dvi savaites atsiuntė pasiūlymą su pervežimu per Rygos uostą. Dabar suprantu kodėl. Sužinojome tik šį rytą, o kiti jau seniai tai planuoja. Bijau kamščių Rygoje; neaišku, kas bus, jei visa Lietuva per Rygą važiuos“, – sako kiniškas prekes į Lietuvą jau 20 metų gabenantis lietuvis verslininkas.

Rygos uosto pasirinkimas vietoj Klaipėdos susijęs su tuo, kad vežėjai bijo nurodyti prekių paskirties šalis yra Lietuvą: Kinijos muitinė, matydama, kad KLR produkcija skirta Lietuvai, sulaiko prekes pasienyje, nepaaiškindama priežasčių.

„Jau reikia pradėti kalbėti apie pavasario sezoną, vakar mes kaip tik sumokėjome užstatą – 10 tūkstančių dolerių už vieną konteinerį. Už antrą planavome pinigus pervesti vėliau. Bet tada atėjo informacija: „Po patikrinimo, padaryto su logistikos kampanija, mes negalime baigti užpildyti muitinės deklaracijos. Mes negalime dabar siųsti prekių į Lietuvą, informuosime, kai situacija pagerės“ ", – skundžiasi verslininkas.

Porą savaičių anksčiau Lietuvos įmonės susidūrė su kur kas rimtesne problema. Lietuva staiga dingo iš Kinijos muitinės registrų sistemos. Buvo tokia šalis – ir nebėra jos daugiau. Atitinkamai, kaip galima įvežti Kinijos Liaudies Respubliką produkciją , pagamintą šalyje, kuri beegzistuoja?

Tada problema buvo išspręsta per kelias dienas. Lietuva į KLR muitinės registrą grįžo taip pat netikėtai, kaip ir dingo. Kodėl dingo, kodėl buvo grąžinta – jokių paaiškinimų kiniečiai dėl to nepateikė. Jų muitinės registras - jų reikalas. Kaip išbraukė, taip ir grąžino. Kaip grąžino, taip vėl išbrauks.

Tarp kitko niekam nekilo klausimų, kodėl staiga Lietuvos verslininkams kilo sunkumų su Kinijos muitine. Visiems ir taip viskas aišku.

Nuo tada, kada galutinai susiformavo priešiška Vilniaus užsienio politika KLR atžvilgiu, Lietuvos verslas patiria chroniškas problemas dirbdamas su Kinija.

Jau vasarą Lietuvos gamintojai pradėjo skųstis, kad bendradarbiavimas su Kinijos partneriais jiems darosi vis sudėtingesnis. Kinai nesutinka pasirašyti sutarčių su Lietuvos piliečiais, nenori pirkti jų produkcijos. Pas juos vyrauja supratimas, kad jie užsiima verslu su KLR priešiškos valstybės piliečiais, o Kinijoje tai negali būti sveikintina.

Lietuvos dingimą iš KLR muitinės registrų sistemos galima būtų laikyti „paskutiniu Kinijos įspėjimu“ Vilniui. Persvarstykite savo politiką mūsų šalies atžvilgiu, kitaip Lietuva sekantį kartą nebegrįš į Kinijos Liaudies Respublikos muitinės registrą.

Vilniuje nusispjovė į tokią skaidrią kinišką užuominą. Po grąžinimo į KLR muitų sistemą, Lietuva paskelbė diplomatinį Pekino olimpinių žaidynių boikotą.

ir štai dabar Lietuvos politikai skundžiasi, kad Pekinas grasina uždaryti priėjimą prie Kinijos rinkos bet kokioms užsienio Kompanijoms, kurios bendradarbiaus su Lietuva.

„[Kinija] Siunčia pranešimus transnacionalinėms korporacijoms, kad jeigu jos naudos komplektuojančius komponentus ir medžiagas iš Lietuvos, tai jos nebegalės parduoti savo prekių Kinijos rinkoje“, – pasidalino informacija Lietuvos užsienio reikalų ministro padėjėjas Mantas Adomėnas.

Ar gali Pekinas tiek pakelti statymus ir iš tikrųjų uždaryti priėjimą prie didžiausios pasaulio rinkos kompanijoms, kurios bendradarbiauja su Lietuva, investuoja Lietuvoje? Norint atsakyti, reikia suprasti, kad Kinija šiame konflikte ir taip jau nuėjo daug toliau, nei iš jos tikėtasi, ir ji turi priežasčių ties tuo nesustoti.

Vilnius pasiekė to, kad lietuviškai-kiniškas siužetas sulauktų didelio tarptautinio susidomėjimo. Jo vystymasis yra stebimas Amerikoje, Europoje, Rusijoje, Azijoje ir t. t. net iki Australijos ir Okeanijos. Visiems šiame konflikte iš esmės yra nusispjauti ant Lietuvos, kuri yra niekas pati iš savęs, o ir elgiasi standartiškai. Visus domina Kinija, kuri dabar aktyviai žengia į pasaulį ir kurią visi stebi, kaip ji dabar pasielgs.

Reikalo esmė yra tokia. 

Yra maža, bet piktybiška Rytų Europos "dvarniaška", kuri per 30 metų buvimo tarptautinėje arenoje savo politine specializacija padarė nebaudžiamą lojimo ant kitų, kad patrauktų vakarietiškų sąjungininkų-globėjų dėmesį ir palaikymą. Kinijos atveju Lietuvos valdžia net neslepia, kad lojimą ant jos su Taivanio palaikymu ir „uigūrų genocidu“, pradėjo siekdama sugrąžinti Lietuvai USA dėmesį.

Ir yra šalis, turinti naujo pasaulinio lyderio potencialą, iš kurios yra laukiama, kokias taisykles ši šalis pasiūlys tarptautinėje politikoje.

Ir jei dabar šį konfliktą su Lietuva dabar stebi visas pasaulis, tai Pekinas yra suinteresuotas visiems pademonstruoti, kad niekam neleidžiama nebaudžiamam loti ant Padangių imperijos, ir kiekvienas kas pasirinks savo politika pasirinks priešiškumą Kinijai, tai žiauriai pasigailės savo elgesio.

Todėl lietuviai bus mušami. Tvarkingas, bet stipriai.

„Lietuvą, mano supratimu, nusprendė paversti pavyzdinę bokso kriauše, kaip šalį, kurios negaila ir su kuria galima ramiai nutraukti bet kokius santykius“, – rašo Rusijos sinologas, aukštosios ekonomikos mokyklos kompleksinio europietiškų ir tarptautinių tyrimų  centro direktorius Vasilijus Kašinas.

Taip kad Vilniui radikaliausios prognozės dabar nebus neįmanomos. Lietuvos pavertimas tabu zona tarptautiniams investuotojams, lietuviškos produkcijos paklausos degradacija pasaulinėje rinkoje, Lietuvos verslininkų pavertimas nepageidaujamais partneriais užsienio ekonominėje veikloje.

Kinija turi pakankamai išteklių ir įtakos pasaulyje, kad ekonomiškai pasmaugtu Lietuvą, ir ji turi visus stimulus tai padaryti.

Vilniuje dar ir dabar iki galo taip ir nesuprato ant ko jie užsirovė, kada iš įpročio nusprendė šiek tiek paloti.