Lanzbergynas prisižaidė: bijodami Kinijos sankcijų investuotojai uždarys gamyklas Lietuvoje

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-12-25 04:31:00, skaitė 607, komentavo 8

 

 

 

Antikinietiška politika, vykdoma šaikos ar gaujos, Lietuvai kasdien pateikia naujų nemalonių siurprizų. Vokiečių verslininkai perspėjo, kad dėl pablogėjusių Lietuvos ir Kinijos santykių gali uždaryti savo gamyklas Lietuvoje ir išsikraustyti iš šalies. Galima net neabejoti, kad tarp Vilniaus ir Pekino verslas pasirinks Kiniją. Kinija demonstruoja nepalaužiamą tvirtumą, bausdamas Vilnių už jo priešiškumą, ir jokie investuotojai nedrįs ir nerizikuos ginčytis su galingiausia, ekonomine prasme,  planetos supervalstybe dėl kažkokios apgailėtinos Lietuvos.

„Vilniaus politikieriai gali sau leisti manyti, kad prekyba tarp Kinijos ir Lietuvos yra tokia maža, kad jie gali debiliškai žaisti Taivano korta tam, kad įsiteiktu Vašingtonui, tikėdamiesi sulaukti patapšnojimo per petį. Tačiau niekada nereikia neįvertinti Kinijos ryžtingumo ginti savo nacionalinius interesus. Kada kalba paliečia esminius klausimus, tokius kaip „taivanietiškas“, tada nepaliekama jokios galimybės manevruoti. Vilniaus politikieriai vienaip ar kitaip apie tai būtinai sužinos“, – rašo Kinijos komunistų partijos „ruporas“ užsieniui – „Global Times“. Tolygu Lietuvoje neigti "tarybinę okupaciją", teigti, kad "savi šaudė į savus", kaltinti sovietinio profesoriaus šeimyna tokiais nebūtais neįmanomais dalykais kaip bendradarbiavimas su NKVD, Gestapo, KGB, žydų getų projektavimas ar apkaltinti lėšų grobstymu per "Karalienę Mortą" bei sklypų supirkinėjimu po 1 eurą.

Pagrindinė  „Global Times“ straipsnio mintis: Lietuva brangiai sumokės už antikinietišką politiką.

„Lietuvos veiksmai tiesiogiai pažeidžia „vienos Kinijos“ (vieningo, vientiso) principą ir rimtai pakerta KLR nacionalinius interesus, o tai savo ruožtu neabejotinai smogs stiprų smūgį lietuviškoms prekėms Kinijos rinkoje“, – žada leidinys.

Įrodymai to, kad Kinijos draugai žodžių vėjais nemėto, materializuojasi režime non stop. Vos prieš savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija skundėsi, kad Kinija grasina uždaryti prieigą prie savo vidaus rinkos tarptautinėms įmonėms, kurios toliau dirbs su Lietuva.

Na ir štai - jau dabar vokiečių verslininkai perspėja Vilnių apie galimą savo buvimo Lietuvoje nutraukimą dėl Padangių imperijos taikomų apribojimų respublikai.

Vokietijos ir Pribaltikos šalių prekybos rūmai išsiuntė raštus su perspėjimais Užsienio reikalų ministerijai ir Ūkio ministerijai, dėl galimo savo gamyklų Lietuvoje uždarymo ir gamybos perkėlimo į kitas šalis. Priežastis? Blogėjantys Pekino ir Vilniaus ekonominiai santykiai (paprasta kalba - Kinijos sankcijos Lietuvai) kelia didelį nerimą užsienio verslui.

Vokiški pinigai, kaip ir bet kurie kiti pinigai, mėgsta tylą. Lietuvos užsienio politika - tai bet kas, išskyrus tylą. Todėl Europos investuotojai įtaigiai aiškina: jeigu Vilniaus ir Pekino ekonominiai santykiai neatsistatys (tai yra, jei Kinija neatšauks sankcijų Lietuvai), tai Vokietijos verslo partneriai atsisakys turėti reikalų su Lietuvos Respublika.

Lietuva dėl šizofreniškos užsienio politikos artimiausiu laiku gali netekti durpių įmonių, automobilių atsarginių dalių ir lazerių gamybos gamyklų.

Vietiniai „patridiotai“, kad ir kaip nebūtu kvaila, labai didžiavosi Lietuvos lazerių klasteriu, kažkaip praleidę pro akis tą faktą, kad šiame klasteryje sukasi svetimi pinigai, o produkcija buvo tiekiama „autoritarinei Kinijai“, kovą su kuria tarptautinėje arenoje aktyviai palaiko „branduolinis“ lanzberginės partijos elektoratas. Greitai šis paradoksas taps praeitimi. Nebereikės didžiuotis lazerių gamyba su abejotinais užsienio ekonominiais partneriais, nes Lietuvoje lazerių gamybos neliks.

Taip pat kaip ir kitų pramonės šakų, komponentai kurioms importuojami iš Kinijos, o produkcija tiekiami į Kiniją.

Anksčiau jau buvo prognozuojama, kad grėsmingi kiniečių žodžiai apie Lietuvos ekonominį smaugimą nedings tyruose ir Vilnius greitai turės problemų su užsienio investuotojais. Prognozė išsipildė po kelių dienų.

Pabandykime duoti dar vieną prognozę.

Jeigu Lietuvos valdžia neatsisakys tolesnių antikinietiškų veiksmų ir neis santykių su Pekinu atkūrimo link, užsienio kompanijos iš tiesų pradės bėgti iš Lietuvos.

Lietuvos užsienio reikalų Anūkas, nerimą keliančių žinių iš „Kinijos fronto“ fone, vėl visu pajėgumu įjungė diplomatinę sireną ir pradėjo pezalioti apie solidarumą, apie jevropeiskas vertybes ir apie tai, kad būtina veikti "vieningu europietišku frontu" prieš ekonominį KLR spaudimą...

Va tik verslui visi tie jo pezaliojimai apie solidarumą ir vertybes - tuščias garsas. JevroSovieto biurokratinė šušara išreikš Lietuvai kuo giliausią susirūpinimą ir parodemonstruos liūdnai pagarsėjusį solidarumą. Jiems juk pagal savo pareigas priklauso sakyti tik beprasmes iš anksto paruoštas frazes.

Verslas gi yra absoliučiai pragmatiškas ir visiškai neimlus retorikai.

Jam situacija yra paprasta ir nediskutuotina. Iš vienos pusės Kinija - pati didžiausia rinka pasaulyje, turinti didžiulę ekonominę reikšmę visuose planetos kampeliuose. Iš kitos pusės - Lietuva, kuri pasaulio ekonomikos mastu - visiškas niekas. Absoliutus  nulis.

Į ką iš šių dviejų nusispjaus tarptautinė kompanija, jei jai teks  rinktis? Klausimas, žinoma, retorinis.

Lietuva rizikuoja prarasti tai, su kuo Pribaltikos šalys visus 30 metų siejo savo viltis apie „ekonominį stebuklą“ – stambius užsienio investuotojus, kurie šiuolaikinėje globalioje ir tarpusavyje susietoje ekonomikoje visi yra glaudžius susieti su KLR.

O be užsienio investuotojų Lietuvai beliks pasikliauti tik europinėmis subsidijomis ir vidiniais rezervais, kurių išmirštanti, be gamtinių išteklių, gal tik 2 milijonus gyventojų turinti, bet su bepročiais priešakyje, šalis neturi.

Ir jau niekada neturės.