Džiaukitės, lietuviai, nacionalinis saugumas stiprėja ir plečiasi

Autorius: Algis Januška Šaltinis: https://sputniknews.lt/2021122... 2021-12-26 00:07:00, skaitė 782, komentavo 3

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, joje minimos Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės

Už strategiją balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 16 parlamentarų.

"Mes turime naują dokumentą, kuris remiasi visaapimančiu saugumo modeliu, o jo mintis labai paprasta − saugumas nėra tik Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, ar Vidaus reikalų ministerijų reikalas. Krašto saugumas, nacionalinis saugumas yra visų ministerijų, visų institucijų reikalas, todėl ir krizių valdymas turi būti kuo labiau koordinuotas, kuo labiau tarpusavyje integruotas", − per Seimo posėdį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

Nors strategijoje sakoma, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, - priešus vis dėlto įvardina. Visų pirmą Rusijos Federaciją ir Kinijos Liaudies Respubliką. Ir, žinoma, Baltarusijos Respubliką.

Dar strategijoje teigiama, kad "Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams". Gal vardan Lietuvos Respublikos nacionalinių interesų Kinijos Liaudies Respublikai vertėtų peržiūrėti ir pakeisti savo ideologiją?

Strategijoje keliami uždaviniai ir įsipareigojimai. Lietuva sieks didinti kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti. Taip pat Lietuva sieks kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione.

Lietuva taip pat žada nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius.

Kad Lietuva pažadus vykdo patvirtina ir krašto apsaugos ministras (KAM) Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose. Ministras buvo susitikęs su Baltųjų rūmų, Kongreso atstovais, situaciją Ukrainoje aptarė su Pentagono vadovu.

"Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti", – interviu žiniasklaidai sakė ministras.

Pasak Anušausko, Lietuva galėtų padidinti instruktorių skaičių Ukrainoje, tačiau "kalba turėtų eiti ir apie jų paramą ginkluote". Vis dėlto KAM ministras akcentavo, jog Lietuva, norėdama teikti tokią paramą, turėtų gauti šalių, kurių ginkluotę būtų siekiama perduoti, sutikimą. "Tai yra derybų klausimas, bet aš manau, reikia apie tai kalbėti", – teigė Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras sutikimus jau derina. Ir pareiškė, kad "būtina remti Ukrainą visomis priemonėmis, Lietuva tai yra pasirengusi padaryti įskaitant ir letalinės ginkluotės perdavimą Ukrainai".

Apie Lietuvos pasirengimą perduoti Ukrainai letalinę ginkluotę Anušauskas pareiškė sekmadienį bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht, atvykusiai aplankyti savo šalies karių Rukloje.

Seimas tą patį ketvirtadienį, kai buvo patvirtinta atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, priėmė nutarimą ir dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose. Buvo pritarta Lietuvos karių siuntimui į naujas misijas Malyje ir Mozambike.

"NSGK ir URK buvo pirmieji, kurie pasiūlė idėją dėl Lietuvos kontribucijos į „Takubos“ misiją, Prancūzijos vadovaujamą karinę misiją Malyje, kovą su džihadistais. Tai yra pavyzdys, kad parlamente galima ne tik kelti klausimus, vykdyt parlamentinę kontrolę, bet ir keisti politiką, ją formuoti", – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

"Kuo daugiau Lietuvos tarptautiniame saugume, tuo daugiau saugumo Lietuvoje, ir aš džiaugiuosi, kad mes dar kartą parodome, kad Lietuva yra patikima strateginė partnerė, ir dar džiaugiuosi, kad mūsų balsavimas sutampa su Prancūzijos Senato pirmininko vizitu Lietuvoje", - sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas "valstietis" Giedrius Surplys.

Už šį nutarimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose balsavo 120 Seimo narių, trys susilaikė.

Taip pat Seimas pritarė Lietuvos karių siuntimui į naują tarptautinę misiją Mozambike. Prie šiemet ES pradėtos karinės mokymo misijos Mozambike lietuviai prisidės nuo 2022-ųjų vidurio, į šią tarptautinę operaciją ketinama siųsti iki 11 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, konkrečiai – du štabo karininkus.

Seimo nutarime dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse misijose nustatyta, kad artimiausius dvejus metus į tarptautines operacijas iš viso būtų siunčiama iki 323 Lietuvos karių. Tai yra panašus karių skaičius, kuris buvo patvirtintas 2020–2021 metams.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos pajėgų apsaugos būrys Danijos apsaugos kuopos sudėtyje pradėjo dalyvauti ir NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kur vykdys Bagdade esančios NATO operacijos vadavietės bazės apsaugą.

Bendras Lietuvos indėlis šioje operacijoje 2022-2023 metais neviršys 50 karių. Kitose tarptautinėse operacijose ketinama išlaikyti iki šiol turėtą Lietuvos indėlį.

NATO vadovaujamoje tarptautinių pajėgų operacijoje Kosove Lietuvos indėlis taip pat nesikeis bei neviršys penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ dalyvaus iki 40, o kitoje JAV inicijuotoje operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki penkių Lietuvos karių.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 60 karių skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Taigi nuo šiol su atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją paprasti Lietuvos žmonės galės jaustis dar saugiau. Taip pat ir Malio ir Mozambiko žmonės. Kosovarai ir ukrainiečiai.

Te visad šviečia saulė, ir dangus būna giedras – ciniškai niūniuoja ponai Kasčiūnas, Anušauskas ir jų šeimininkai. Niūniuoja ir strateguoja. Vardan tos Lietuvos. Nepaisant besikeičiančių globalių ir regioninių procesų. Gal ponai kitoje dimensijoje gyvena?

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.