Kinija mums visiems parodys, kas yra tikrosios sankcijos

Autorius: Dmitrijus Kosyrevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2021122... 2021-12-26 21:39:00, skaitė 639, komentavo 4

Sankcijos prieš tau nemalonias valstybes – kas tai, ekonomine ir moraline-filosofine prasme? Ar yra teisingos sankcijos?

Apie tai dabar susimastė Kinija, o tai akivaizdu: jei tavo šalis tapo viena iš supervalstybių, tai kažkaip logiška pradėti aiškintis, kokios užsienio politikos priemonės tu turi po ranka.

Kinams lengva, jie turi gerą pavyzdį: amerikietiška patirtis. Ir vieną tokios parties atvejį jie turi pasienyje — Afganistaną. Kabule dirbantys "Xinhua" korespondentai praneša: po amerikiečių sprukimo rugpjūtį šalyje liko "šiukšlės, didžiulis skurdas ir visuotinis nedarbas".

Valdžią užgrobusi Talibano* administracija nustatė, kad negali mokėti atlyginimų valstybės tarnautojams: seniems, naujiems, bet kokiems. Paaiškėjo, kad anksčiau valstybės aparatas maitindavosi iš užsienio pagalbos, o dabar viso šito nebėra.

JT agentūros skaičiavimais, šią žiemą 22 milijonams žmonių iš 36 milijonų gresia labai reali bado grėsmė. Kartais duonos kainos padvigubėja per dieną.

Naujas režimas apskritai neturi pinigų? Na, tai yra, režimas neprivalo patikti visiems pasaulyje (švelniai tariant), tačiau „Xinhua“ nesigilina į šias subtilybes, klausimas paprastesnis: ką, šalyje išvis nėra pinigų? Ankstesnis režimas turėjo, bet jie buvo saugomi JAV. O po rugpjūčio Afganistanui buvo pritaikytos Amerikos sankcijos, kitaip tariant, jie tiesiog atsisakė atiduoti Talibanui* devynis–dešimt milijardų dolerių, buvusių ankstesnio režimo sąskaitose Amerikoje. Ir net negalima sakyti, kad jie tiesiog pavogė pinigus, juk jie ir buvo amerikietiški. Dėl to šalies bankų sistema yra paralyžiuota, jos tiesiog nėra.

Ar tai apskritai yra sankcijos, ar ne? Šiuo klausimu Kinijos analitikai painiojasi, aišku tik tai, kad blogiausia yra paprastiems žmonėms, tarp jų ir valstybės tarnautojams, nebūtinai radikaliems džihadistams, iš tų 36 mln.

O juk tikrai sunkus klausimas, kas yra sankcijos. „People's Daily“ straipsnio autoriai bando apibrėžti šį reiškinį ir cituoja savo amerikiečių kolegas, kurie, pavyzdžiui, mano, kad Amerika tapo priklausoma nuo jos įvestų sankcijų „kaip penkerių metų vaikas nuo saldumynų“. Apibrėžimai yra tokie: neteisėtas JAV nacionalinės jurisdikcijos išplėtimas į kitas šalis, įskaitant savo sąjungininkus. Sąjungininkai galėjo teikti humanitarinę pagalbą Afganistanui per JT kanalus, tačiau pabandykite išsiaiškinti, ar tada jiems patiems nebus taikomos Amerikos sankcijos.

Ir suprantama, kad Kinijos analitikai dar kartą primena Rusijos žiniasklaidoje jau nuskambėjusius, bet tokius gerus skaičius, kad juos verta pakartoti. O tai: JAV iždo departamento duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų JAV sankcijų skaičius išaugo dešimt kartų. Barackas Obama vien per antrąją kadenciją skyrė 2 350 sankcijų, Donaldas Trampas – 3 800. 2021 metų spalio 1 dieną Iždas užfiksavo 9 421 veiksmingą sankciją organizacijoms ar asmenims.

Ir visa tai kartu, sako kinų laikraščio cituojamas amerikiečių autorius, yra tik JAV nuosmukio ženklas: priemonių savo įtakai plėsti lieka vis mažiau, todėl administracija neberanda nieko, išskyrus tas pačias pažįstamas strėlės.

Jei perskaityti visokius tarptautinius dokumentus, kuriuose yra Kinijos parašas, pavyzdžiui, BRICS mechanizmo deklaracijas, tai visur yra punktai, kad šalys atmeta vienašališkas, tai yra, JT Saugumo Tarybos nepatvirtintas sankcijas. Bet visada būna ypatingų atvejų, ar ne? Pavyzdžiui, Lietuva.

Čia reikia padaryti išlygą: tarptautinius dokumentus pasirašo aukščiausi valstybės pareigūnai, o apie Lietuvą samprotavo visiškai privatus asmuo, Pekino "The Global Times" apžvalgininkas. Jis sako, kad pasitaiko absoliučiai nepakeliamų atvejų, kai kažkas staiga nusprendžia pripažinti Taivano nepriklausomybę, kaip tai padarė Lietuvos valdžia.

Ir kaip lengvai Kinija gali pamokyti Lietuvą: įvesti jai sankcijas, amerikietišku stiliumi. Taip sakant, nukopijuoti JAV sankcijas Kinijos technologijų milžinei Huawei. Amerikiečiai uždraudžia tiekėjams iš kitų šalių (kartojame, kitų ir suverenių valstybių) minėtai bendrovei pardavinėti detales, kuriose būtų komponentų iš JAV. Priešingu atveju jiems taip pat bus taikomos sankcijos.

O kalbant apie Lietuvą, kas būtų lengviau, jei Kinija pasielgtų analogiškai, o Europos įmonės imtų aiškintis, ar jų Lietuvai skirtose prekėse nėra kokių nors Kinijoje pagamintų detalių? Jiems bus lengviau išvis nieko neparduoti Vilniui, nei aiškintis. Ir tada "bet kuri įmonė iš trečiosios šalies, net ir turėdama elementariausias žinias apie Lietuvos padarytos klaidos rimtumą, apskritai vengs su Lietuva susijusių sandorių, kad nepatektų į politinę audrą".

Pasak "The Global Times" autoriaus, Kinija čia gina svarbiausius savo nacionalinius interesus, todėl bus visiškai pateisinama, jei ji taip pat uždraus į Kiniją tiekti bet kokius produktus, kuriuose pasitaiko koks nors lietuviškas komponentas. Apskritai tokiais atvejais viskas pasiteisins, jug JAV taip ir daro.

Tiesą sakant, grėsmė yra gana rimta, atsižvelgiant į gamybos grandinių tarpusavio ryšį visame pasaulyje ir į tai, kad Kinijoje gaminama produkcija yra tokia, be kurios šiandieninė pasaulio ekonomika neegzistuotų.

Ir čia autorius viską sugadina, primindamas: juk Kinija to nepadarė Lietuvai. Ir tiesa, nepadarė, užsiima tik žodinėmis intervencijomis. Nors atidžiau pažvelgus į panašią istoriją su Australija, tai ten verslas labai nukentėjo nuo jos vyriausybės antikiniškų veiksmų... Ir niekas šiuo atveju nesako, kad tai nera sankcijos. O kas tai? Nors čia yra daug subtilybių. Pavyzdžiui, Pekinas dar nieko pasaulyje neverčia aiškintis, ar išvis verta turėti reikalų su šia Australija, kad nereikėtų vargti su daugybe teisinių dokumentų, kokiame produkte kas yra.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.

* Organizacija, kuriai taikomos JT sankcijos už teroristinę veiklą