Moterų reikšmė partizaniniam karui nepaneigiama, bet į bunkerį jos galėjo įnešti trinties: būdavo ir meilės trikampių

Autorius: LRT Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/l... 2021-12-27 02:12:00, skaitė 629, komentavo 19

Moterys Lietuvos partizaniniame kare atliko itin reikšmingą vaidmenį – moterimis ryšininkėmis kliovėsi aukščiausia partizanų vadovybė, jos pernešdavo svarbiausias žinias. Nors bunkeriuose būdavo kuriamos šeimos ir gimdavo vaikai, dėl moterų galėjo atsirasti ir tam tikros trinties – atsirasdavo meilės trikampių, kildavo pavydas, o tai kenkdavo ir bendrai veiklai, LRT.lt pasakoja istorikai.

Portalas LRT.lt kalbasi su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento istorikais, vykdančiais projektą „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944–1953 m.“

Anot istorikų, per partizaninį karą pirmą kartą Lietuvos istorijoje moteris kovotoja tapo sisteminiu reiškiniu, o ne vienetiniu atveju ar išimtimi. LGGRTC vyriausiasis istorikas dr. Darius Juodis pasakoja, kad iki Antrojo pasaulinio karo būtent vyrai buvo tie, kurie kovojo fronte.

Tačiau dar 19–20 a. karyba keičiasi, karai tampa vis masiškesni ir į juos įsitraukia visos socialinės grupės, vyrai ir moterys, LRT.lt sako D. Juodis.

„Ypač tai ryšku partizaniniuose pasipriešinimuose, į kuriuos jau įsitraukia visa tauta – kaip politinė tauta“, – akcentuoja istorikas.

Tad ne išimtis, kad į partizaninį karą Lietuvoje įsitraukė moterys, nes ir Antrojo pasaulinio karo antinaciniuose pasipriešinimuose taip pat dalyvavo moterys.

„Gal ne visada tiesiogiai su ginklu vaikšto ir dalyvauja kovinėse operacijose, bet visa logistika, aprūpinimas, rėmėjai, ryšininkai – čia daugiau nei vyrai dalyvauja moterys“, – priduria D. Juodis.

Dažniausiai moterys tapdavo ryšininkėmis

Atliktame tyrime istorikai rėmėsi 34,7 tūkst. surinktų partizaninio pasipriešinimo pavardžių, po kiekvienu skaičiumi – konkretus asmuo. Remiantis šiais duomenimis, 13,2 proc. partizaninio pasipriešinimo dalyvių buvo moterys, tvirtina LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari.

„Iš viso esu paskaičiavusi, grubiai tariant, 30 tūkst. vyrų ir 4 618 moterų. Tai visi laisvės kovų dalyviai – tiek ginkluoti, tiek neginkluoti. Skaičiavome visus laisvės kovų dalyvius – partizanės kombatantės, ryšininkės ir rėmėjos“, – LRT.lt pasakoja istorikė.