6 psichologinės taktikos, kurias naudoja vyriausybė. Kas verčia paklusti?

Autorius: Viktorija Vosyliūtė Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-01-12 17:18:00, skaitė 358, komentavo 1

Pasaulinei pandemijai besitęsiant jau du metus, pastebime, jog žmogaus teises ir laisves aukštinęs laikotarpis virsta autoritariniu, grąžinama praėjusiame šimtmetyje uždrausta žmonių segregacija, vis drąsiau kalbama ir kryptingai einama į pasirinkimo laisvės panaikinimą. Kokie vyriausybių naudojami psichologinio manipuliavimo įrankiai atvedė mus ten, kur nesitikėjome atsidurti? Šiame straipsnyje bus pristatyti keletas iš jų, paprastų, bet galingų psichologinių taktikų, priverčiančių paklusti.

Žmogus yra linkęs manyti, kad jo veiksmai, požiūris, įsitikinimai kyla iš laisvos valios, t.y., jis juos pasirenka kaip geriausią sau ir aplinkiniams variantą. Norime tikėti, jog šis variantas yra paremtas mūsų vertybėmis, o taip pat yra racionalus. Tikriausiai daugumai iš mūsų nepatiktų mintis, jog tai, kaip elgiamės, jaučiamės, priimam įvykius ar informaciją, gali lemti ir lemia įvairūs veiksniai, kurių tik nedidelė dalis yra sąmoningai suvokiama. Aplinkoje, kurioje gyvename ir veikiame, nuolat įvairiai manipuliuojama mūsų mąstymo veikimo principais. Tokie psichologinio poveikio metodai yra naudojami siekiant kitą žmogų, dažniausiai jam to nesuprantant, priversti pasielgti vienaip ar kitaip. Jie paplitę įvairiose sferose: prekyboje, reklamoje ir netgi politikoje. Šiame straipsnyje išskirsiu keletą psichologinio poveikio metodų, taktikų, kurias naudoja vyriausybė covid-19 pandemijos eigoje.

Jeigu, pandemijos pradžioje būtume galėję žvilgtelėti į ateitį, retas kuris sutiktų su tokia situacija, kuri išsirutuliojo per pastaruosius dvejus metus, galbūt net pavadintų neįtikėtinu dalyku arba sąmokslo teorijos vaizdeliu. Tačiau kodėl dabar, didelė dalis žmonių priimtinais laiko ne tik kaukių dėvėjimą ar kelionių suvaržymus, tačiau net ir, atrodytų, praėjusiam šimtmetyje paliktą tam tikrų grupių įstatymu paremtą atskyrimą, apribojant ar(ir) apsunkinant jų elementariausias teises, tokias kaip švietimas ar maisto produktų įsigijimas. Spaudimas iš vyriausybės, atlikti sveikatą galinčius sužaloti veiksmus, dabar nemažai daliai žmonių atrodo priimtinas ar net neišvengiamas dalykas. Taigi kas atsitiko?

„Kojos tarpduryje efektas"

Šis efektas pirmą kartą buvo paminėtas aprašant amerikiečių karių paimtų į nelaisvę Kinijoje psichologinį apdorojimą, verčiant juos pateikti ideologijai palankius atsakymus į klausimus. Metodo esmė yra tokia, kad žmogus, iš pradžių sutikęs atlikti nedidelę paslaugą, prašymą, reikalavimą, su antruoju, jau didesniu, sutiks daug greičiau ir palankiau jį vertins. Taigi ir šiuo, paklusimu vis didėjantiems vyriausybės reikalavimams, atveju, šis metodas veikia. Jeigu iš pat pradžių mums būtų pasiūlyti "galimybių pasai" ir iš to kylanti diskriminacija bei segregacija, brukami rizikingi skiepai, pasipriešinimas, greičiausiai, būtų didžiulis. Tačiau iš pradžių paprašius užsidėti kaukę, tuomet dirbti ir mokytis iš namų, tuomet nebesusitikinėti su draugais ir giminaičiais ir t.t. su kiekvieno reikalavimo įvykdymu, durys veriasi vis plačiau ir mes vis lengviau priimame kitą, dar didesnį reikalavimą.

Atitikimas

Tai elgesio arba nuomonės pakeitimas dėl tikro ar įsivaizduojamo spaudimo, patiriamo iš kito asmens ar grupės. Pandemijos metu pasikeitė tam tikros socialinės normos. Mes esame linkę prisitaikyti prie socialinių normų, elgtis pagal jas, o taip pat ir vertinti kitų elgesį. Dalykai, kurie iš pradžių mums atrodė svetimi ir neįprasti, po truputį tampa norma ir yra pageidaujami.

Paklusnumas autoritetui

Psichologiniai eksperimentai (vienas žymiausių Milgramo eksperimentas) parodo, kad žmogus, paklusdamas autoritetui (tai gali būti bet kas, tėvai, viršininkas, policininkas ar vyriausybė) gali atlikti žiaurius ir, atrodytų, jam nepriimtinus veiksmus. Spręsdami patys, dauguma žmonių tokių sprendimų nepriimtų, tačiau įsakant autoritetui, peržengiamos moralės ar empatijos ribos, atsakomybė tarsi nusiimama, perkeliant ją viršesniams asmeniui ir(ar) institucijai. Autoritetui paklūstama per šias pagrindines veikiančias jėgas:

• Atlygio jėga

Autoritetas turi galią suteikti teigiamą arba neigiamą atlygį. Paprastas neigiamo atlygio pavyzdys būtų: tik su "galimybių pasu" pateksi į parduotuvę, išvengsi apsipirkimo brangiau mažose parduotuvėse, galėsi įsigyti reikiamų prekių. Teigiamo atlygio pavyzdys būtų visiškai tiesioginis 100e mokėjimas už pasiskiepijimą.

• Prievartos jėga

 Autoritetas turi galią skirti bausmes. Tokios bausmės gali būti fizinės, piniginės, laisvės atėmimo. Už kaukės nedėvėjimą skiriamos piniginės baudos, nepasiskiepiję/ už savo pinigus nesitestuojantys darbuotojai nušalinami nuo darbo, tokiu būdu veikia prievartos jėga.

• Teisėtumo jėga

 Ši jėga veikia per paveiktų žmonių įsitikinimą, jog asmuo ar institucija teisėtai reikalauja paklusnumo. Dažnai žmonės net nekvestionuoja aukštesnių asmenų ar institucijų reikalavimų teisėtumo. Tikint reikalavimų teisėtumu, pagal juos galime pakeisti socialines normas.

• Parėmimo jėga

 Kartais paklūstama dėl pagarbos, simpatijos ar susitapatinimo su galios turėtoju. Jeigu mums patinkantys politikai reikalaus kažko, ko nenorėtume vykdyti, sutiksime lengviau, nei reikalaujant tiems politikams, už kuriuos nebalsavome.

• Ekspertų jėga

Ši jėga, verčianti mus paklusti, kyla iš įsitikinimo, jog viršesni asmenys ir(ar) institucijos turi geresnių žinių, įgūdžių ar gebėjimų. Ši jėga šiuo metu stiprinama žiniasklaidoje ar viešose diskusijose pabrėžiant, jog visi, kurių nuomonė skiriasi, yra nekompetentingi ir neturėtų kalbėti, nes jų žinios ir(ar) gebėjimai yra menkesni. Sparnuota šių dienų frazė "aš pasitikiu mokslu" irgi manipuliuoja per šią jėgą.

Daugumos efektas

Tai - kognityvinis šališkumas, geriau žinomas originaliu pavadinimu "bandwagon" efektas, dėl kurio esame linkę į elgesį ar požiūrį, pagal kurį elgiasi dauguma. Daugumos elgesys, požiūris ar nuomonė atrodo teisingi. Jeigu visi aplinkiniai neprieštarauja taisyklėms ir elgiasi pagal reikalavimus, žmogus, nors ir abejojantis jais, elgsis taip pat.

Gėdinimas

Naujausi socialinės psichologijos tyrimai atskleidžia, jog daug nevakcinuotų žmonių jaučiasi gėdinami tų, kurie yra vakcinuoti. Toks vakcinuotų žmonių požiūris, smerkimas kyla iš tikėjimo, jog vakcinos suvaldys pandemiją, jų manymu, tie, kurie nesutinka vakcinuotis, trukdo grįžti į įprastą gyvenimą. Nors daugumoje sričių patyčios arba mobingas yra smerkiama, nesiskiepijančių žmonių gėdinimas vyksta ne tik tiesiogiai, bet ir žiniasklaidoje, medijų pagalba. Žinoma, dauguma jaučiasi blogai kai yra atstumiami, kaltinami ar gėdinami, todėl dalį žmonių tokia situacija gali priversti paklusti reikalavimams.

Socialinė atskirtis ir nerimas

Tai, kad socialinė atskirtis yra susijusi su ankstyvu mirtingumu, fiziniais ir psichikos negalavimais, nerimu, galbūt nėra naujas dalykas. Covid-19 pandemijos laikotarpiu, norint išvengti užsikrėtimų, ar tiesiog laikantis nurodymų socialinė atskirtis ir izoliacija yra kaip niekada didelio mąsto. Nerimas, patiriamas dėl socialinės atskirties, ir bendrai visos situacijos (liga, neužtikrintumas dėl ateities, darbo ir pajamų praradimas), paveikia, susilpnina tam tikrus žmonių kognityvinius gebėjimus, tokius kaip gebėjimas priimti sprendimus, kritinis mąstymas. Susilpnėjus tokiems gebėjimams, žmonės labiau pasiduoda įtakai, mažiau svarsto pasiūlytų sprendimų logiškumą ir naudą.

Žinojimas galbūt nepakeis mūsų elgesio, kartais tiesiog elgtis taip, kaip liepiama, gali pasirodyti lengviau. Kad ir kaip bebūtų, daug kas ieško lengvesnio kelio. Tačiau atpažįstant metodus, kuriais esame veikiami, suprantant, kad valdžios sprendimai ne visada tokie, kuriuos rinktumėmės patys, gali padėti išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. To jums ir linkiu!