Baltijos tigras erzina Kinijos drakoną

Autorius: Valerijus Michailovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022011... 2022-01-14 19:39:00, skaitė 332, komentavo 2

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen už akių susiginčijo su prezidentu Gitanu Nausėda dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo

Nausėda teigė, kad Taivano, o ne Taipėjaus (kaip kad daro kitos šalys), atstovybės atidarymas Lietuvoje yra klaidingas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimas, RIA Novosti straipsnyje rašo Valerijus Michailovas.

"Klaida buvo ne pats atstovybės atidarymas, o jos pavadinimas, su kuriuo URM nesutiko", – sakė jis.

Nausėda pridūrė: "Gaila, kad misijos pavadinimas tapo veiksniu, kuris stipriai paveikė mūsų santykius su Kinija. Dėl to dabar turime susitvarkyti su pasekmėmis".

Savo ruožtu Čmilytė-Nielsen pareiškė nesutinkanti su prezidento nuomone: "Nemanau, kad tai buvo klaida. Mano nuomone, vertybiniais principais pagrįsta politika skiriasi nuo kitų politikos krypčių tuo, kad, esant pirmai opozicijai nėra jokių nukrypimų nuo šių gairių".

Tuo tarpu ši politika ir konkretus sprendimas jau gana toli atvedė Lietuvos santykius su Kinija, o ekonomine prasme Vilnius dar ilgai žagsės. Tiesa, Taivanas žada milijardo dolerių paskolos programą bendriems Lietuvos ir Taivano firmų projektams. Bet ar tai kompensuoja Lietuvos nuostolius – didelis klausimas.

Primename, kad 2021 metų lapkričio 18 dieną Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Kinija vis dar kažkaip toleruoja maištingos provincijos sostinės Taipėjaus atstovybių egzistavimą įvairiose šalyse. Beje, įvairiose varžybose tuo pačiu pavadinimu dalyvauja Taivano sporto komandos, taip pat pavieniai salos sportininkai. Tačiau labiausiai nekontroliuojamos provincijos atstovybės atidarymas Pekine suvokiamas kaip "vieningos Kinijos principo" pažeidimas ir veikia kaip mojavimas raudonu skuduru.

Todėl nenuostabu, kad Kinijos valdžia, reaguodama į tokį akivaizdų išpuolį prieš ją pačią, jau lapkričio 21 dieną nusprendė pažeminti diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

"Kinija yra pasipiktinusi ir reiškia <...> protestą dėl šio sprendimo bei ketina sumažinti diplomatinių santykių su Lietuva lygį <...>. Pasaulyje yra tik viena Kinija, o KLR vyriausybė yra vienintelė teisėta vyriausybė, atstovaujanti visai Kinijai", – sakė Pekinas.

O lapkričio 26 dieną buvo išsiųsta nota dėl Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje statuso pakeitimo iš ambasados ​​į KLR atstovybę. Beje, Pekinas savo ambasadorių iš Vilniaus atšaukė dar anksčiau – 2021 metų rugpjūčio 10 dieną. Kartu jis pareikalavo, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių iš Kinijos. Rugpjūčio demaršo priežastis – Lietuvos valdžios sprendimas leisti Taivanui atidaryti savo atstovybę.

Tad Nausėdos teiginiais apie nežinojimą dėl neteisingo atstovybės pavadinimo patikėti labai sunku: nuo leidimo atidaryti ją išdavimo iki paties atidarymo praėjo daugiau nei trys mėnesiai – visiškai pakankamai, kad "klaida" būtų ištaisyta. Jau nekalbant apie laiką, per kurį šį sprendimą oficialiai patvirtino Vilnius. Be jokios abejonės, viskas buvo padaryta tyčia. Kitas klausimas – kodėl?

Panašu, kad šį "galingą" smūgį Kinijai vargu ar sugalvojo patys lietuviai. Greičiausiai jie buvo paskatinti, pavyzdžiui, iš Vašingtono. Kaip ir ankstesnių Lietuvos antikiniškų sprendimų atveju: JAV sankcijų Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo palaikymas, pasitraukimas iš Kinijos ir Europos forumo 17+1 ir pan. Vilnius suskubo veikti pagal naująjį suflerių planą, net neaptaręs šio klausimo su savo rėmėjais iš Briuselio ir Berlyno. Šiame scenarijuje viskas, kas įvyko, bent jau turi prasmę: patikrinti, kiek rimta bus Kinijos reakcija, tam pasitelkiant Lietuvą kaip bandomąją kiaulytę, ko tikrai nėra gaila.

Kalbėti, kad sprendimas priimtas laikantis vertybiniais principais pagrįstos politikos, yra nesąmonė ir nieko daugiau. Kažkodėl jokia kita, tarkime, Europos valstybė, besiremianti vertybiniais principais, netaria žodžio, kad "spjautų lyderiui į veidą", neišdrįsta ir nesiruošia to daryti.

Taivanas per pastarąją istoriją, be Lietuvos, 2020 metais atidarė tik vieną atstovybę – nepripažintame Somalilande. Yra dar kelios valstybės, kurios turi Taivano ambasadas ir, atitinkamai, nepripažįsta KLR, tačiau tai yra visiškai skirtingų laikų vaisiai ir jų pamažu lieka vis mažiau.

Taigi, išeina, kad Lietuvos "vertybiniai principai" sutampa tik su Somalilandu. Žinoma, Kinijos reakcija neapsiribojo politinėmis priemonėmis. Iš pradžių gruodžio 2 dieną KLR "ištrynė" Lietuvą iš pasaulio žemėlapio. Tiesa, perkeltine prasme – išbraukdama iš savo muitinės registrų, dėl ko nebebuvo įmanoma registruoti eksporto ir importo tarp šalių. Importas iš Lietuvos į Kiniją siekia apie 300 mln. dolerių, o eksportas – apie milijardą. Bet procentais, žinoma, Pekinas Vilniui, nors ir nėra kritiškai svarbus, yra reikšmingesnė eksporto rinka nei atvirkščiai.

Po kelių dienų Lietuva grįžo į Kinijos muitinės registrus. Tačiau kinai pradėjo vilkinti prekių siuntimą ir kelti kitų problemų tarpusavio prekyboje, atsisakė bendradarbiauti su sandorio šalimis ir pan. Tuo tarpu Dangaus imperijos valdžia tarptautinėms kompanijoms leido suprasti, kad, jei nenutrauks ryšių su Lietuva (tai yra, jei neišmes Lietuvos įmonių), susidurs su Kinijos rinkos uždarymu jų gamybos grandinėse.

Prieš Naujuosius metus, gruodžio 22 d., "The Global Times" rašė, kad Kinijos valdžia Vilniui sankcijas gali įvesti jau oficialiai. Laikraštis Lietuvą pavadino "JAV politiniu virusu Europos Sąjungoje".

Tačiau Lietuva nepasiduoda ir sąžiningai toliau atlieka savo bandomosios kiaulytės vaidmenį. Sausio 5 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė susisteminusi ir perdavusi informaciją apie Kinijos veiksmus Europos Komisijai, kuri, remdamasi šia medžiaga, gali pateikti ieškinį PPO teismui. Be abejo, EK yra labai originalių vaikinų, kurie neseniai PPO pateikė 290 milijardų dolerių ieškinį Rusijai dėl "europietiškų prekių diskriminacijos per importo pakeitimo politiką", kuri turėjo būti įvykdyta dėl Europos sankcijų.

Bet, manau, vargu ar jie susiginčys su savo pagrindiniu prekybos partneriu dėl valstybės, kuri tapo JAV vykdomo eksperimento objektu. Ir, matyt, nesuderinus su Europos Sąjunga. Tačiau net jei Europos Komisija to imsis, biurokratinės procedūros PPO teisme truks ilgus metus. O Lietuva turės išgerti taurę iki dugno. Ir visą šį laiką stebėsime, į kokį dugną kinų bendražygiai nuleis ryšį su realybe praradusius ponus iš Vilniaus.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.