"Kokie čia žmonės, čia jedinstvo". Lietuvos valdžia gyventojus pasveikino iš visos širdies

Autorius: Vladimiras Matvejevas Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022011... 2022-01-15 22:59:00, skaitė 1071, komentavo 3

Pirmą kartą nepriklausomybės metais žmonės švilpimu ir šūksniais "Gėda!" pasitiko valdančiuosius tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių 31-ųjų metinių minėjimo proga

Šiuolaikinei Lietuvai Sausio 13-oji įgavo sakralią prasmę. Ir jei kovo 11-ąją, 1990 metų Nepriklausomybės akto pasirašymo dieną, visoje Lietuvoje džiūgauja ir šaukia "Lietuva – lietuviams!", tai šią sausio dieną gedima žuvusiųjų prie Vilniaus televizijos bokšto ir televizijos centro.

Tačiau šiais metais šią dieną kilo skandalas. Užuot sutikę plojimais valdžią tūkstančiai lietuvių, susirinkusių aikštėje prie Seimo, Seimo pirmininkės ir premjerės kalbas pasitiko švilpdami ir mušdami būgnus. O virš galvų iškėlė plakatus su užrašais: "Šalin Landsbergių padugnės", "Šalin kovidinį fašizmą", "Ne už tokią laisvę žuvo lietuviai".

O už tai jie buvo paženklinti.

"Kokie čia žmonės, čia gi "Jedinstvo", nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis – fašistai, "Jedinstvo". Problema, žinoma, pamišėlių labai daug, – viską, kas įvyko, pakomentavo buvęs Lietuvos atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Tačiau visus nepriklausomybės metus šią dieną "jo šviesybė" savo tautiečius vadino tik "laisvės gynėjais". Dabar iš "Lietuvos demokratijos tėvo" lūpų į žmonių pusę vis dažniau pasipila keiksmai ir įžeidinėjimai.

Na, o "lietuviški plokščiažemiai" nesupranta, kokie yra laimingi vadovaujant sąžiningiausiems ir teisingiausiems valdovams – konservatoriams! O tūkstančiai Lietuvos piliečių, atėjusių su valstybinėmis vėliavomis prie Seimo sienų, tėra, anot Landsbergio, apgailėtina atstumtųjų ir "Kremliaus pakalikų" krūva.

Ši "krūva" galėtų būti dar didesnė, o jos pyktis pereitų į "lietuvišką Maidaną". Bet Lietuvos valdžia numatė panašų įvykių raidos scenarijų. Vilniaus prieigose buvo sustabdyti autobusai iš provincijų su norinčiais dalyvauti mitinge, o aikštėje prie Seimo tvarkai kontroliuoti buvo sutelkti ne tik sustiprinti policijos būriai, bet ir karo policija.

Prokurorai ir teisėjai išspausdino tuščias sprendimų formas dėl galimų suėmimų, jei kiltų žmonių agresija.

"Tokios Sausio 13 dienos dar nebuvo - valdantieji atsitvėrė nuo žmonių, kurie susirinko į Laisvės gynėjų pagerbimo minėjimą! Jie padalijo mus į dvi Lietuvas. Ar už tokią laisvę stovėjo žmonės prieš 31 metus?!" – retorinį klausimą uždavė Seimo narys Mindaugas Puidokas.

O stipriausias planetos žmogus, pasaulio čempionas Žydrūnas Savickas, pareiškė, kad valdantiesiems liberalams konservatoriams turėtų būti gėda dėl savo veiksmų, ir paragino vyriausybę savo noru atsistatydinti.

Kas bus, jei valdančioji klika neišgirs žmonių pykčio, Savickas kukliai nutylėjo. Juk bet kuris lietuvis, daugiau ar mažiau sekdamas žmonių ir valdžios santykius visus nepriklausomybės metus, supranta, kad viskas liks taip pat. Konservatorių rankose ne tik nominali valdžia de jure, bet ir užkulisiai.

Visos pagrindinės pareigos visose valdžios srityse – įstatymų leidžiamojoje, vykdomojoje ir teisminėje – turi savo žmones. Konservatoriams tarnauja ir žiniasklaida, Nacionalinis radijas ir televizija (LRT), kuriai vadovauja aistringa konservatorių gerbėja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Taigi bet kokie Maidanai ir žmonių neramumai bus greitai nuslopinti, o žurnalistai anglų ir kitomis Europos Sąjungos kalbomis visam pasauliui pasakos, kaip prorusiški teroristai bandė perimti valdžią mažoje ir išdidžioje Lietuvoje.

Juk ne veltui protestuotojų minioje buvo matyti plakatai rusų kalba. Na, tai dėl visa ko, kad galėtų pasakyti: "Kokių dar įrodymų reikia?" O norėdami dar kartą apkaltinti Rusiją dėl visų mirtinų Lietuvos nuodėmių ir bėdų bei patraukti visos pasaulio visuomenės dėmesį, keturių, žuvusių per 1991 metų sausio 13-osios įvykius, artimieji ir draugai kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Vilniaus miesto teismas patrauks atsakomybėn buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą. Juk vargu ar tokios sensacijos nepaisys pasaulio žiniasklaida. Taigi, jie vėl prisimins Lietuvą ir galbūt net bandys ją surasti žemėlapyje.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.