Atsarginis variantas: ar Dalia Grybauskaitė gali išgelbėti konservatorius?

Autorius: Andrius Petrinis Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022011... 2022-01-18 05:59:00, skaitė 461, komentavo 2

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda įžengia į antrą savo kadencijos pusę, o ekspertai jau svarsto, ar jis galėtų dar kartą laimėti prezidento rinkimus. O gal juos dar kartą laimės Dalia Grybauskaitė?

Iki prezidento rinkimų Lietuvoje dar toloka, bet šalyje jau diskutuojama, kas galėtų juose dalyvauti ir laimėti. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagrindinė valdančioji konservatorių partija iš esmės neturi savo kandidato. Todėl kalbama, kad juo galėtų tapti "Liberalų sąjūdžio" lyderė ir dabartinė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tačiau yra dar vienas variantas.

O kas, jeigu "Tėvynės sąjunga" pabandytų "reanimuoti" Dalią Grybauskaitę? Niekam ne paslaptis, kad savo prezidentavimo metu ji faktiškai vykdė dešiniųjų politiką tiek vidinėje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl, jeigu ji sugrįžtų į Daukanto aikštę, konservatoriai būtų patenkinti.

Kitas klausimas — ar ji turi šansų laimėti? Manytina, kad turi. Kaip pastebi analitikai, Lietuvos gyventojai mėgsta ryžtingus lyderius su tvirta pozicija (vadinamąją "kietą ranką"). Grybauskaitė buvo tokia politikė. Tuo tarpu Nausėda nepasižymi ryžtingumu ir turi problemų su aiškiu savo nuomonės formulavimu.

Be to, socialinių tyrimų kompanija "Baltijos tyrimai" praėjusių metų spalio 15–lapkričio 5 dienomis atliko apklausą, kurios metu žmonių buvo paprašyta įvardyti asmenis, kuriuos jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 m. rinkimų. Pavardžių sąrašas respondentams nebuvo pateiktas — jie patys galėjo nurodyti savo favoritą.

Pirmą vietą užėmė Nausėda, kurį šalies vadovo poste norėjo matyti 16,9 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje su 8,1 proc. balsų atsidūrė ekspremjeras Saulius Skvernelis, o trečioje — Grybauskaitė, kurią parėmė 6,4 proc. lietuvių. Lietuvos socialdemokratų vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė surinko 5,9 proc. balsų, o dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė patinka 5,5 proc. respondentų.

Taigi, galima teigti, kad lietuviai nepamiršo savo "geležinės magnolijos", nors šiandien ji aktyviai nesireiškia šalies politikoje. Tačiau reikia suprasti, kad jos dalyvavimas prezidento rinkimuose gali priklausyti nuo įvairių faktorių.

Pirma, nuo to, kaip praeis antra Nausėdos kadencijos pusė. Gal jis pasirodys taip gerai, kad konkurentai neturės jokių šansų. Kita vertus, šiandien jam vis dar trūksta politinio autoriteto, ir nepanašu, kad per likusį laiką šioje srityje įvyks fundamentalus proveržis. Tačiau į antrą turą Nausėda greičiausiai pateks bet kuriuo atveju.

Antra, niekas tiksliai nežino, kaip seksis Skverneliui ir jo politinei partijai, kuri oficialiai dar net neatsirado. Atitinkamai, kol kas nėra akivaizdžių požymių, kad jis bus rimtas pretendentas į prezidento postą.

Trečia, svarbu žinoti, ar jo sieks anksčiau minėta Čmilytė-Nielsen. Kita vertus, net jei tai įvyks (o kol kas ji teigia, kad net negalvoja apie tai), sunku tikėtis, kad ji iš karto atsidurs tarp lyderių — tuo labiau, kad "Liberalų sąjūdžio" nematyti partijų reitingų viršūnėje.

Ten dabar socdemai, kas sukuria idealų pagrindą Blinkevičiūtės pergalei ir "individualiose lenktynėse". O tai reiškia, kad mes jau turime du rimtus pretendentus (Nausėdą ir Blinkevičiūtę) į antrą turą, kuriuos bus labai sunku iš jo išstumti.

Ir visa tai jau nekalbant apie populiarų Lietuvoje Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, kurį dalyvauti prezidento rinkimuose gali bandyti įtikinti Skvernelio netekę "valstiečiai" (nors jis, atrodo, surado savo vietą Kaune, ir gali nenorėti rizikuoti šiuo "žvirbliu rankoje").

Šiame kontekste yra nuomonė, kad Grybauskaitė nedalyvaus prezidento rinkimuose, jeigu nebus tikra dėl pergalės, kuri nėra garantuota Nausėdos ir Blinkevičiūtės dalyvavimo juose atveju. Kita vertus, kaip pareiškė politologas Virgis Valentinavičius: "O kodėl kandidate negalėtų būti Dalia Grybauskaitė? Manau, šiuo atveju jai užtektų tik pareikšti norą kandidatuoti, ir rinkimai kaip ir laimėti". Kitaip tariant, lemiamu taptų tiesiog Grybauskaitės noras vėl siekti prezidento posto, bet kaip tik su tuo gali būti susijusi pagrindinė problema.

Jos valdymo metu susidarė įspūdis, kad jai kaip asmenybei sunku dėl kažkokios priežasties (kompromato) vykdyti konservatorių nurodymus. Todėl vargu ar ji norės kankintis dar penkerius ar net dešimt metų. Tiesa, gali suveikti nerealizuotų ambicijų faktorius. Tačiau panašu, kad Grybauskaitei patinka rami politinė pensija.

Taigi, mes vėl grįžtame prie to, kad konservatoriai (bent jau kol kas) neturi kandidato prezidento rinkimuose. Bet gal tame nėra nieko baisaus. Kaip logiškai pažymėjo politologas Lauras Bielinis: "Mes esame parlamentinė respublika, visi lemiami sprendimai daromi Seime. Seimas ir Vyriausybė yra tos pagrindinės valdžios šakos, kurios iš esmės vykdo vidaus ir užsienio politiką. Kaip žinote, pagal Konstituciją, prezidentas kartu su Užsienio reikalų ministerija veikia kartu užsienio politikos srityje.

Taigi, mano galva, bent dalis konservatorių traktuoja prezidentinį postą kaip antro plano postą, kur reikalingas tiesiog netrukdantis, geriau būtų visiškai savas politikas. Bet ir netrukdantis jiems tinka. Taigi, visos konservatorių strategijos yra suvestos į dominavimą Seime, koalicijų formavimą".

Tačiau, sprendžiant iš to, kaip konservatoriams dabar sekasi valdyti, jie neturės šansų nei prezidento, nei parlamento rinkimuose. O tame irgi nėra nieko baisaus. Net priešingai.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.