Petras Burgaila: Mane Universitete mokė, kad skiepyti epidemijos metu negalima, reikia prieš epidemiją

Autorius: Petras Burgaila Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-01-18 05:24:00, skaitė 603, komentavo 11

Mane Universitete mokė, kad skiepyti epidemijos metu negalima, reikia prieš epidemiją;

kad karantinas skelbiamas tada, kai gretimame regione, teritorijoje (šalyje) atsiranda infekcijos židinių;

kad epidemijos ar pandemijos metu taikoma sergančiųjų ir užkrato nešiotojų, bei įtariamų asmenų izoliacija. Ir naudojama individuali apsauga - kaukės, rankų plovimas bei kolektyvinė apsauga - ventiliacija, patalpų ir įrenginių antiseptika, o židiniuose, izoliatoriuose ir infekcinėse ligoninėse – ligoniai guldomi izoliatoriuose, o medikai dėvi kostiumus su apsauginiais akiniais ir respiratoriais. Medikai dirba keliomis pamainomis ištisą parą, keičiasi kas keturias valandas.

Jų vaikai ir šeimos pilnumoje aprūpinamos valstybės. Kovai su infekcija šaukiamos kitos pagalbinės tarnybos, policija, kariuomenė. Ekstremalių situacijų planas sudaromas visų žinybų specialistų, ministerijų, mokslo ir tyrimo įstaigų ir tvirtinamas politikų. ES metu priemonių vykdymą perima ES centro štabas. Ypatingų infekcijų situacijoje ES centro štabui vadovauja medikas. Valdžia ir organizacijos aprūpina medikus ir medicininėmis brigadas būtinomis priemonėmis iš Valstybės spec. rezervo, bei suteikia įvairiapusę paramą ir pagalba.

Dar mane Universitete mokė:

skiepijant epidemijos metu, gali būti padaryta didesnė žala už naudą nes: paskiepijus užsikrėtusį, ar sergantį, arba persirgusį žmogų, gali gautis vairūs rezultatai: vienu atveju – antikūnų kiekis padidės, imunitetas dar labiau sustiprės;

kitu atvejų - imunitetas nusilps, nes esantys antikūnai bus išnaudoti kovai su sušvirkštais naujais kūnais (tai naudojama alergijos gydymui), arba imuninė sistema išseks;

trečiu atveju - dėl per didelio antikūnų ir kūnų sąveikos gali įvykti citotokinė organizmo reakcija, kuri dažniausia pasireiškia plaučių edema, arba tromboembolinėmis komplikacijomis, bei širdies, kepenų, inkstų pakenkimu, kurie dažnai baigiasi letaline (mirtimi) arba sunkiomis sveikatai ir darbingumui išeitimis.

Įvairios reakcijos į skiepus - alergija, bėrimai patinimai ir kt.,- tai preliudija į galimą reakciją, kuri, laimei, baigėsi gerai, arba paliko tik nedidelius sveikatos sutrikimus. Mane mokė, kad vaistai, gali būti kartu ir nuodai. Tai priklauso nuo dozės, laiko, žmogaus ir susirgimo. Medikas turi atsakyti į klausimus: Kam? Kada? Kiek? Gydytojas žino kaip vaistai veikia, bet nežino, kaip jie paveiks patį asmenį. Medicinoje galioja principas: Non nocere - ne pakenk! Vienas senas docentas sakė: "Jei nežinai - nekišk nagų! Gamta susitvarkys pati".

Medicina yra mokslas. Medikas – specialistas. Sveikata asmeninis, o ligų prevencijos, ištyrimo ir gydymo metodų taikymas - paciento ir gydytojo susitarimo reikalas ir konfidenciali paslaptis. Deja, medikui baigusiam Universitetą, ką daryti? kaip gydyti? nurodinėja politikai. Nėjau politikai nežino, kad dvejų vienodų ligonių nebūna, ir, kad tik karo medicinoje naudojami priverstiniai skiepijimai ir ligonių bei nukentėjusių rūšiavimo bei medicinos pagalbos, tyrimo bei gydymo algoritmai.