Apie Rusiją netylėsime: Lietuvos valdžia praleido progą protingai patylėti

Autorius: Algis Januška Šaltinis: https://sputniknews.lt/2022011... 2022-01-18 22:32:00, skaitė 425, komentavo 5

Apie Rusiją netylėsime: Lietuvos valdžia praleido progą protingai patylėti

Protingai patylėti yra įžvalgu. Ir saugu. Jeigu vadovaujiesi savo protu. Ne nurodymais ir instrukcijomis. Na, ir, žinoma, jeigu užsienio politikos nepaverti manipuliacijų įrankiu vidaus politikoje. Dar svarbi savarankiškumo, savigarbos dedamoji. Idealiu atveju

2021 metų pabaigoje Rusija paskelbė sutarčių su JAV ir Šiaurės Atlanto aljansu dėl saugumo garantijų projektus. Paskelbė viešai.

Maskva pagaliau pareikalavo iš savo Vakarų partnerių teisinių garantijų, kad bus atsisakyta tolesnės NATO plėtros į rytus, Ukrainos, Gruzijos prijungimo prie bloko ir karinių bazių kūrimo posovietinėse šalyse.

Ir prasidėjo derybos. Kol JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai derasi, Lietuva taip pat nutarė įnešti savo "indėlį". Tuo pat metu Lietuvoje įvyko prezidento Gitano Nausėdos sušauktas Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis.

VGT nusprendė, kad salvinės gynybos sistemos turi būti įsigyjamos anksčiau, nei planuota. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad salvines ugnies sistemas MLRS ketinama įsigyti iki 2026 metų.

Pirmieji apie tokius ketinimus dar pernai viešai deklaravo estai. Jie nusiteikę turėti amerikietiškas salvinės ugnies sistemas jau 2024 m. Pasak Estijos kariuomenės vado, generolo Martino Heremo, Estija turi sau jau nusimačiusi tam biudžetą. Kol kas planuojamas įsigyti kiekis nėra didelis — baterija, t. y. šeši vienetai, o svarbiausia, anot Heremo, kalbama apie "regioninį atgrasymą" — apie 350 km šūvio nuotolį.

"Kiekvienas karinis pajėgumas prisideda prie atgrasymo efektyvumo. Akivaizdu, kad salvinės sistemos pakelia kovinę galią ir siunčia aiškų signalą, kad turime pajėgumus ir ryžtą gintis. O kalbant apie nuotolį — kuo toliau gali pasiekti, tuo didesnis efektas ir didesnė manevro laisvė. Tai klausimas labai paprastas: rusai kelia strategines dilemas, grasina įvairiais būdais ir frontais, o NATO turi daryti tą patį su strateginėmis dilemomis, kaip ir kur mes veiksime", — apie lietuviškų raketinių sistemų įsigijimą žiniasklaidai nedaugžodžiavo ir KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

Prezidento Nausėdos sušauktame posėdyje VGT nariai aptarė ne tik konkrečius veiksmus, kur, kada ir kaip bus stiprinama šalies kariuomenės parengtis. Taip pat šiame posėdyje pritarta paramos Ukrainai planui. Apie tai pranešė prezidento patarėjas Kuliešius. O krašto apsaugos ministras Anušauskas patikino, kad Ukrainos paramos planas apima įvairias priemones.

"Esame numatę paremti Ukrainą realiomis praktinėmis priemonėmis, tame tarpe — didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą. Ta materialinė parama — ir letalinė, ir neletalinė", — komentavo ministras.

Artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai termovizorinius stebėjimo įrenginius, dėl to rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas.

Valstybės gynimo tarybą sudaro šalies vadovas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas. Visi suaugę, išsilavinę ir, tikėtina, atsakingi bei protingi aukščiausio rango Lietuvos pareigūnai.

Nėra žinoma, kada ir kuo baigsis JAV ir Rusijos derybos. Nes padėtis išties yra rimta. Esant nežinomybei ir įtampai, VGT sušaukimas bei priimti sprendimai dėl Lietuvos karinės paramos Ukrainai atrodo, švelniai pasakius, nediplomatiškai. O gal tai apgalvota ir suderinta provokacija?

Nes beveik tuo pačiu laiku grupė respublikonų iš JAV Atstovų rūmų pateikė įstatymo projektą dėl Ukrainos gynybos atkūrimo, kuriame siūloma ten siųsti raketas ir oro gynybos sistemas. Su projektu, kurį pristatė respublikonų grupė, atstovaujama Maiklo Makolo (Michael McCaul) ir Maiko Rodžerso (Mike Rogers), galima susipažinti viešai. Įstatymo projektas numato aprūpinti Ukrainą "kritiniais pajėgumais, įskaitant raketas "žemė-oras", oro gynybos sistemas, priešlaivines ir prieštankines raketas".

Maža to, JAV įstatymų leidėjai reikalauja, kad būtų atmesti Rusijos pasiūlymai surengti derybas dėl strateginio stabilumo, ypač akcentuojant raketų dislokavimo Europoje problemą. Įstatymų leidėjai primygtinai reikalauja, kad Jungtinės Valstijos išlaikytų savo dabartinę branduolinių ginklų politiką ir nekeistų jos į principą "nenaudoti jų pirmoms".

Kad JAV ir Lietuvos veiksmai derinami, prasitarė Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos patarėjas. "Yra vienareikšmiškas viešas ir neviešas įsipareigojimas, kad apie Europos ir atskirų jos valstybių saugumą nei JAV, nei atskirti ES vadovai, nei visa NATO nekalba nesuderintomis pozicijomis", — žiniasklaidai teigė Kuliešius.

Tai, kad Vakarų lyderiai tikrai negalvoja pasiduoti Rusijos keliamiems reikalavimams, anot D. Kuliešiaus, rodo ir komentarai, kurie palydi vykstančius susitikimus.

"Iš to vienareikšmiškai galima susidaryti nuomonę, kad mūsų sąjungininkai, JAV, mūsų partneriai NATO tikrai nekalba apie kažkokių iš Rusijos pusės keliamų reikalavimų dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos ir kitų valstybių nepriėmimo į NATO, dėl tam tikrų buferinių zonų sudarymo, dėl atskirų NATO veiksmų ginantis ribojimo", — sakė Kuliešius.

Derybose kalbama. Svarbu suprasti kalbą. Kad būtų galima susikalbėti. Ar bent protingai patylėti, jeigu kalbos nesupranti.

Maskvos iškelti reikalavimai suprantami skirtingai. Arba visai nesuprantami. Ir vietoj esamo pateikiama tai, kas norima.

Oficialiai Maskvoje tai vadinama "susitarimu dėl saugumo garantijų". JAV — "strateginiu saugumo dialogu". O Europos rytiniame NATO sparne?

Čia susitarimas vadinamas neįprastais Kremliaus diplomatijai ultimatumais. Tarp kurių — aljanso plėtros stabdymas, grįžimas prie 1997 metų NATO sienų, amerikiečių ir kitų sąjungininkų veiksmų laisvės suvaržymai.

Bet juk tokia realybė. Ne Maskva priartėjo prie Vašingtono per 5 minutes raketos skrydžio, o NATO priartėjo prie Rusijos. Ir kaip bekalbėsi, ko čia nesuprasti? O jeigu nesupranti — protingai patylėk. Kol tie, kurie supranta visą padėties rimtumą, kalbėdami derasi.

Autoriaus nuomonė gali sutapti su redakcijos pozicija.