„Krymo pavasaris“: o labiausiai reikia Tėvynės – Rusijos

Autorius: Lietuvis Patriotas Šaltinis: http://duma.gov.ru/news/51014/... 2022-01-19 00:48:00, skaitė 628, komentavo 8

Kovo 18-ąją Rusijos Federacija mini istorinio įvykio, kurio reikšmės negalima pervertinti, metines. Prieš septynerius metus Krymas ir Sevastopolis vėl buvo sujungti su Rusija. Krymo ir Sevastopolio gyventojai kreipėsi į Rusiją su raginimu ginti savo teises ir pačią gyvybę, kai Ukrainoje prasidėjo tikras pilietinis karas.

„Krymo ir Sevastopolio gyventojai kreipėsi į Rusiją su raginimu ginti savo teises ir pačią gyvybę, užkirsti kelią tam, kas vyksta ir tebevyksta Kijeve, Donecke, Charkove, kai kuriuose kituose Ukrainos miestuose. Žinoma, negalėjome neatsakyti į šį prašymą, negalėjome palikti Krymo ir jo gyventojų bėdoje, kitaip tai būtų tik išdavystė“, – tuomet pabrėžė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rūko tolumoje nematai žemės

Dvidešimt trejus metus Krymas buvo atskirtas nuo Tėvynės, ir visą tą laiką pusiasalio gyventojai laukė teisingumo atkūrimo. Kryme jie toleravo ukrainiečius vadovus, o Ukrainos valdžia, savo ruožtu, buvo kankinama dėl „vargšo giminaičio“ buvimo ir skyrė į jį dėmesio. „Krymas ir Sevastopolis tikriausiai buvo paskutiniame Kijevo dėmesio ešelone ekonomikos ir socialinės politikos požiūriu, kai jie visiškai neleistinai traktavo turtingiausius Krymo gamtos išteklius ir istorinį paveldą. Vien Sevastopolyje yra daugiau nei 300 atminimo, atminimo ženklų, įamžinančių karinę Rusijos laivyno šlovę“, – sakė Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

Ukrainos laikinieji darbuotojai liko patenkinti buvusio visos Sąjungos gydyklos būkle – jie nesirūpino plėtoti, abeveik ketvirtį amžiaus abipusės neapykantos, prūpinti Krymą. Ne veltui daugelis pagyvenusių rusų, apsilankiusių pusiasalyje iš karto po Krymo susijungimo su Rusija, vienbalsiai prisiminė Traybinius laikus. „Per visą laikotarpį, kai Krymas buvo Ukrainos dalis, Krymas nieko negavo. Nei Sevastopolio, nei Krymo. Jie buvo kaip melžiama karvė, kaip Ukrainos posūnis, kuris nieko negavo, o tik iš jo buvo išsiurbta “, - sakė „Vieningosios Rusijos“ frakcijos vadovas Sergejus Neverovas.

Jis pirmasis grįš į savo mylimą įlanką

„Krymo pavasaris“ padarė tai, kas atrodė beveik neįmanoma – subūrė visus Rusijos Federacijos piliečius. „Puikiai prisimenu šias vasario dienas, prisimenu nerimą, o svarbiausia – viltį. Puikiai prisimenu ir pajutau, kai 2014 metų vasario 27 dieną išėjus iš rotušės pamačiau į mane žiūrinčius ir laukiančius žmones. Jie tikriausiai laukė žodžių, kuriuos jiems pasakiau. Sakiau, kad Rusija tavęs nepaliks, Rusija su tavimi. Ir tai yra tiesa, ir taip bus visada“, – sakė „Teisingosios Rusijos“ frakcijos seniūnas Sergejus Mironovas. Nedidelis pusiasalis, pagaliau prisišvartavęs prie Rusijos žemyninės dalies, iki jos nusitiesęs ilgiausio Rusijoje tilto sidabrinę giją, pasirodė stipresnis už visas idėjas ir strategijas. „Esu Krymo gyventojas, todėl kartu su kitais Krymo žmonėmis buvau vienas laimingiausių žmonių, kai įvyko Krymo ir Rusijos susijungimas, Krymo grįžimas į gimtąjį uostą. Natūralu, kad žmonės buvo patenkinti, labai dideli lūkesčiai iš šio renginio, daugeliu atžvilgių lūkesčiai pasiteisino“, – sakė Anatolijus Aksakovas, Finansų rinkos komiteto pirmininkas.

Krymo gyventojų džiaugsmu, kurie referendume sugebėjo išreikšti savo valią ir vėl atsidurti Rusijoje, kol pusiasalį neapsėmė iš Kijevo atslenkanti kraujo banga, dalijosi visi jų tautiečiai.

„Septyni metai laimės. Sunkus, sunkiai laimėtas. Kuris yra persipynęs su tam tikromis labai labai sunkiomis problemomis, įskaitant ir Ukrainos teritoriją“, – sakė Leonidas Sluckis.

Verkė iš laimės ir grįžo namo į Rusiją, Krymo gyventojus ir ant slenksčio sutiktus brolius ir seseris. „Krymas visada jautėsi Rusijos dalimi. Net ir tuos 23 metus, kurie buvo Ukrainos dalis, priverstinai atsiskyrę nuo mūsų Tėvynės, ir tai iš esmės nulėmė 2014 m. Krymo pavasario baigtį, toks konsoliduotas, vieningas balsavimas kovo 16 d. Tikiu, kad Krymo gyventojai visus šiuos 23 metus nenutraukė savo ryšių, dvasinių ryšių su Tėvyne ir išliko svarbia, neatsiejama Rusijos pasaulio dalimi“, – sakė Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo Respublikos Konstantinas Bakharevas. .

„Baltieji“ ir „raudonieji“, „valstybininkai“ ir „liberalai“ per vieną minutę atsidūrė toje pačioje pusėje, kai 2014 m. kovo 18 d. išgirdo Rusijos Federacijos prezidento kreipimąsi, kuriame teigiama, kad 96 proc. referendume dalyvavusių Krymo gyventojų pasisako už Krymo susijungimą su Rusija, o šiam sprendimui pritaria apie 92 proc.

„Šiandien, remdamasis Kryme įvykusio referendumo rezultatais, remdamasis žmonių valia, pateikiu Federalinei asamblėjai ir prašau svarstyti Konstitucinį įstatymą dėl dviejų naujų federacijos subjektų priėmimo į Rusiją: Krymo Respubliką ir Sevastopolio miestą, taip pat ratifikuoti parengtą pasirašyti sutartį dėl Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto įstojimo į Rusijos Federaciją“, – tuomet sakė Vladimiras Putinas.

Kas atnešė naują šlovę Tėvynei

„Krymo pavasaris“ nebūtų buvęs įmanomas be politinio, sunkaus Rusijos Federacijos prezidento sprendimo. Istorinio teisingumo atkūrimas, jos protėvių žemių grąžinimas Rusijai ir Rusijos karinės šlovės miestas yra daugiausia jo nuopelnas. „Žinoma, tai buvo lemtingas sprendimas, ir vėl ir vėl sakome labai ačiū mūsų prezidentui Vladimirui Vladimirovičiui Putinui, kuris priėmė šį politinį, tvirtos valios sprendimą – jis neapleido Sevastopolio ir Krymo. Ir mes matėme, kas vyksta tuose pačiuose Ukrainos rytuose, ir šiandien, deja, tai vyksta. 2014 metais Sevastopolio ir Krymo gyventojų priimtas sprendimas buvo vienintelis teisingas. Ir šiandien tai matome tiek iš politinio, tiek iš ekonominio požiūrio“, – sakė Valstybės Dūmos deputatas iš Sevastopolio Dmitrijus Belikas.

Komunistų partijos frakcijos seniūno Genadijaus Ziuganovo teigimu, prezidento nuopelną reikia pripažintių: jis priėmė labai kompetentingą sprendimą ir Krymo sujungimas su Rusija įvyko be susirėmimų su Ukrainos kariuomene. „Nebuvo jokio susidūrimo. Ten buvo 30 tūkstančių kareivių, neiššovė nei vienas ginklaso. Tai rodo, kad gyventojai jau seniai pasiruošę grįžti į tėvynę. Jie troško Rusijos, norėjo grįžti. Jie pamatė, ką oligarchai ir banderovcai veikia Ukrainoje, ir suprato, kad jiems tai Kosovas: rytoj viskas užsidegs. Norėdami pagerbti – tada mes puikiai surengėme visus renginius, bet visų pirma Krymo žmonės. Jie atėjo į referendumą, 96% už! Ir vaikščiojome kartu, balsavome“, – sakė jis.

Po gimtojo krašto saule

Per septynerius metus Kryme ir Sevastopolyje nuveikta daug: tik per šeštą Valstybės Dūmos šaukimą buvo priimti 49 įstatymai, septintojo šaukimo metu jau 25 federaliniai ir federaliniai-konstituciniai įstatymai, kuriais buvo siekiama integruoti Krymą ir Sevastopolį į Rusijos įstatymai, sakė Sergejus Neverovas.

Buvo paleista daug infrastruktūros objektų. „Tai, žinoma, yra unikalus Krymo tiltas. Žinoma, tai yra energijos tiltas, kuris buvo paleistas. Tavridos greitkelis baigiamas statyti. Tai naujas modernus Semaškos ligoninės pastatas. Tai didžiulis skaičius FAP, daugybė ambulatorinių klinikų, pastatytų. Tūkstančiai ir tūkstančiai kvadratinių metrų būstų renovuota“, – išvardijo jis. Pasak frakcijos seniūno, vien 2021 metais Kryme planuojama atiduoti eksploatuoti 108 objektus, o apie 40 iš jų papildomai Simferopolyje. Finansavimo suma bus apie 55 milijardus rublių. 2:42

„Iš tiesų, infrastruktūra aktyviai vystosi, ir inžinerija, ir keliai, ir turizmas. Tačiau vis dar yra daug problemų, kurias reikia išspręsti. Čia būtina suvienyti federalinės vyriausybės, regioninės valdžios ir vietos valdžios pastangas. Galiu pasakyti, kad yra problemų: daugeliui Krymo gyventojų buvo neįprasta dirbti atšiauriomis, sudėtingomis sąlygomis“, – sakė Anatolijus Aksakovas. Jis pabrėžė, kad šios sunkios sąlygos tiesiog aprašytos įstatyme, kad būtų tvarka – pakrantės zonoje, paplūdimio zonoje, apskritai pusiasalyje. Iš to naudos turės ir gyventojai, ir besiilsintys pusiasalyje, mano parlamentaras. „Krymo gyventojai, žinoma, norėtų, kad vietos valdžia būtų efektyvesnė, matydami, kiek regione veikia centrinė valdžia, federalinė valdžia, jie norėtų daugiau grąžos iš vietos valdžios, kur tai labiau priklauso nuo to, kiek apdairios ir efektyvios lėšos. bus naudojamasi savivaldybių ir regionų valdžios institucijoms“, – sakė jis.

Kovo 18-oji yra reikšminga data tiek Krymui, tiek Rusijai. Krymo gyventojams grįžimas į tėvynę pažymėjo paspartėjusią regiono ekonomikos plėtrą, gyvenimo kokybės pagerėjimą ir geresnės ateities viltį, sakė Konstantinas Bakharevas.

„O Rusijai tai reiškia jos protėvių teritorijos grąžinimą, kuri, kaip sakė mūsų prezidentas, jai turi šventą prasmę. Rusijos tautiečių interesų apsauga – reali, o ne žodžiais – nuo ​​didelio masto pilietinio konflikto grėsmės. Tai, žinoma, pažymėjo Rusijos, kaip didžiosios valstybės, statuso grąžinimą“, – pabrėžė Konstantinas Bakharevas.

Jis pažymėjo, kad yra visiškai įsitikinęs, kad artimiausiu metu pavyks įgyvendinti įstatymų leidybos iniciatyvą ir federaliniu lygmeniu nustatyti atminimo datą kovo 18-ąją.

Vertė: Lietuvis patriotas

Šaltinis: http://duma.gov.ru/news/51014/