Autorius: Lietuvis Patriotas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-01-19 22:45:00, skaitė 644, komentavo 12
– Kadrai viską nusprendžia. Stalinas šią frazę ištarė 1935 metų gegužės 4 dieną, per raudonųjų vadų išleistuves. Tai turbūt vienas garsiausių jo posakių. Taip nepaprastai talpiai jis suformulavo partinės-politinės visuomenės lyderystės esmę.
„Nugalėtojai gali ir turi būti vertinami“. Šia fraze Stalinas pakartojo aforizmą „laimėtojai nėra teisiami“. Tai buvo ištarta 1946 metų vasario 9 dieną Maskvos miesto Stalino rajono rinkėjų susirinkime. Išsamiai skambėjo taip: "Sako, kad nugalėtojai nėra teisiami, kad jų negalima kritikuoti, tikrinti. Tai netiesa. Nugalėtojus galima ir reikia teisti, juos galima ir reikia kritikuoti, tikrinti. Tai naudinga ne tik reikalui, bet ir patiems nugalėtojams: bus mažiau arogancijos, daugiau kuklumo.
– Mes neturime kalinių, turime tik išdavikus. Šiuos žodžius Stalinas pasakė karo metu, kai jam buvo pasiūlyta iškeisti į nelaisvę paimtą sūnų į aukšto rango nacių generolą. Tada Josifas Visarionovičius atsisakė ir ištarė savo garsiąją frazę.
- Mūsų reikalas teisingas, priešas bus nugalėtas, pergalė bus mūsų.“ Pirmą kartą tarybiniai piliečiai šį šūkį išgirdo iš TSRS liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojo V. M. Molotovo lūpų. Tai buvo paskutinė kreipimosi į tarybinius žmones frazė, kurią jis perskaitė 12 val. Didysis Tėvynės karas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. Stalinas pakartojo raginimą savo pirmoje radijo kalboje 1941 m. liepos 3 d.: „... visos tautos mūsų šalis, visi geriausi Europos, Amerikos ir Azijos žmonės, pagaliau visi geriausi Vokietijos žmonės... mato, kad mūsų reikalas yra teisingas, kad priešas bus nugalėtas, kad mes turime laimėti.
„Žmogaus sielų inžinieriai“. Stalinas šią frazę pavartojo 1932 metų spalio 26 dieną susitikime su tarybiniais rašytojais Maksimo Gorkio namuose. Sakoma, kad lyderis tik pakartojo jam patikusį garsaus tarybinio rašytojo Jurijaus Karlovičiaus Olešos teiginį ir taip oficialiai įvedė šiuos žodžius į savo laikų populiariųjų posakių ratą.
„Kiekviena klaida turi vardą ir pavardę“. Ji buvo ištarta 1940 m. Ši frazė taip pat priskiriama artimiausiam Stalino bendražygiui Berijai, taip pat Sergo Ordžonikidzei ir liaudies komisarui Ježovui. Yra nuomonė, kad pirmas tai pasakė geležinkelių liaudies komisaras Lazaras Kaganovičius, ir tai skambėjo taip: „Kiekviena avarija turi vardą, pavardę ir pareigas“.
Darbo užmokesčio mažinimas, darbo dienos ilginimas, proletariato silpninimas ir jo organizacijų naikinimas – toks yra bendras kapitalistų sąjungos tikslas. („Klasių kova“ 1 t. 280 p.)
Europos šalys, ir toliau išnaudodamos savo kolonijas, dabar pačios pateko į finansinį Amerikos pavaldumą, dėl ko savo ruožtu jas išnaudoja ir toliau išnaudos Amerika. Šia prasme didžiųjų valstybių, finansiškai išnaudojančių pasaulį, ratas buvo sumažintas iki minimumo, o išnaudojamų šalių ratas išsiplėtė. („XIV TSKP suvažiavimas (b)“ t. 7 p. 269.)
Bendražygiai skuba su valdžios organizavimo klausimu. Bet mes juk ne valdžioje! Pagrindinis uždavinys – skatinti būtinybę nuversti esamą valdžią. Dar nesame tam pakankamai pasiruošę. Bet mes turime pasiruošti. Būtina, kad darbininkai, valstiečiai ir kareiviai suprastų, kad be dabartinės valdžios nuvertimo jie negaus nei laisvės, nei žemės! Taigi, klausimas ne apie valdžios organizavimą, o apie jos nuvertimą ir kai valdžią paimsime į savo rankas, galėsime ją organizuoti. (Kalba RSDLP VI suvažiavime (b) t. 3 p. 184.)
... ne arogancija, o kuklumas puošia bolševiką.
(„Kalba kolūkiečių-darbininkų kongrese“ t. 13 p. 251.)